Vilniaus socialdemokratai

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis pastebi, jog šiuo metu svarbiausias uždavinys Europai  – kuo greičiau pažaboti koronaviruso pandemiją, tačiau po jo visu rimtumu vėl iškils ES ateities klausimas. „1990 metais Lietuva, paskelbusi nepriklausomybę, gerai suprato koks trapus jos savarankiškumas. Savo nepriklausomybę mes galėjome užtikrinti tik Euroatlantinėse struktūrose – ES ir NATO. Valstybės politikai, nesvarbu kairieji ar dešinieji, vieningai siekė šios svarbiausio tikslo. Ir pasiekė. ES narystė įjungė Lietuvą į europinių vertybių kultūrinę erdvę, sukūrė ekonomines galimybes pašalinti atsilikimą. Tačiau tai – jau istorija, kurioje ir mes, Lietuva, aktyviai dalyvaujam“, – naujus Europos Sąjungai kylančius iššūkius įžvelgia diplomatas. Visą straipsnį ir video siužetą galite rasite ČIA   ...

Iš to, kas pas mus buvo rašoma ir kalbama apie pasaulinio karo pabaigą prieš 75 metus Europoje, atrodo, kad tai yra tik Rusijos (buvusios SSRS ) ir V. Putino reikalas. Kad karo Lietuvoje tarsi net nebuvo, kad lietuviai jame nedalyvavo ir prisiminti jų net nereikia, tarsi jie nebuvo Lietuvos piliečiai. Taip, Lietuvos valstybė buvo okupuota: iš pradžių Sovietų Sąjungos 1940 m., o nuo 1941 m. birželio pabaigos trejus metus – nacių Vokietijos. Tačiau karo metais Lietuva ir lietuvių tauta niekur nedingo. Ji buvo čia, nuo karaliaus Mindaugo laikų. Nors Lietuvos kariuomenės jau nebuvo, bet Lietuvos piliečiai Antrame pasauliniame kare, dažniausiai ne savo noru, buvo priversti dalyvauti. Vieni Sovietų Sąjungos ir Vakarų sąjungininkų pusėje, kiti – nacių Vokietijos pusėje. Per gana trumpą okupacijos laikotarpį naciai su vietiniais pagalbininkais sunaikino apie 200 tūkstanč ...

Pamokoms persikėlus iš mokyklos suolo į virtualią erdvę, išryškėjo dvi esminės švietimo sistemos problemos. Pirma, trūkstama infrastruktūra ir žmogiškasis kapitalas: šią problemą išryškino valdžios negebėjimas greitai prisitaikyti, nes visą nepriklausomybės laikotarpį kalbėjome apie „mažos” valstybės koncepciją. Antra, moksleivių negebėjimas mokytis savarankiškai, o mokytojų – sukurti tokį konsultacinį mechanizmą, kuris padėtų moksleiviams mokytis be fizinio kontakto. Mokyklose nėra lavinamas gebėjimas klausti ir kritiškai vertinti. Nuotolinio mokymosi grimasos parodė mokinių nesugebėjimą patiems susirasti, išanalizuoti, kritiškai įvertinti ir suprasti informaciją. Mūsų švietimo sistema buvo ir yra paremta pasiruošimu egzaminams. Tai reiškia: „iškalk“ faktus, išmok žodis žodin teoriją ir gali baigti mokyklą visai neblogu rezultatu. Ši siste ...

Praėjo dar viena karantino savaitė, sukėlusi įvairių minčių ir įžvalgų. Pagalvojau, kad įtikėję ekonominiu pakilimu, gerėjančiu gyvenimu, nematome to, ką vis labiau apnuogina karantinas – socialinę nelygybę ir  skurdą. Jo nepastebėti jau nebeįmanoma. Štai, pavyzdžiui. Daugeliui žmonių yra įprasta pusryčiauti, pietauti ir vakarieniauti. Sėsdami vieną dieną prie stalo imkime ir pagalvokime, ar tikrai visos šeimos gali leisti sau  nors kartą per dieną karštą maistą? Porą  kartų  per savaitę perku maistą. Pastebiu, kad vis dažniau perkami nukainuoti produktai, ypač mėsa, sūris, pienas. Televizija transliuoja reportažus apie vis blogėjančią socialinę situaciją, iš ekranų į mus žvelgia tautiečiai, kurių skurdi pensija arba menkos pajamos neleidžia galvoti apie maistą, kurį mes valgome kasdien. Važiuodama į darbą pravažiuoju Liepkalnio gatvėje esančią „Labdaros valgyklą“ ...

Baigiasi šeštoji mūsų šalies gyvenimą paralyžiavusi  karantino savaitė, tačiau mes vis dar nepradėjome plaukti iš krizės, o tik trumpais ir kiek chaotiškais judesiais bandome nenuskęsti. Suprantama, ne visi vaikystėje žaidė šachmatais ir ne visiems duota įžvelgti visaapimantį situacijos ir išėjimo iš jos sprendimų paveikslą... Visi, kas Lietuvoje bei pasaulyje akylai stebi koronaviruso pandemijos sukeltą krizę ir tai kokias kovos su ja strategijas rinkosi kitos šalys, sutiks, kad Lietuvoje sisteminio požiūrio į krizės sprendimą vis dar nėra. Pavieniai vieno ar kito valdžios atstovo sprendimai dažniau sukelia tik daugiau klausimų, nei aiškiais atsakymais palengvina visuomenės dvejones. Chaotiškumo pavyzdžių daug  ir juos sugrupuoti į vieną paveikslą nėra lengva – gal dėl to ir kyla nerimas dėl ateities tiek man, tiek plačiai visuomenei. Ar tikrai reikėjo (ir kokios ...

Lietuvoje neliko nė vieno žmogaus, kurio nebūtų palietęs karantinas. Reikalavimas ar pareiga kuo mažiau judėti iš namų, viruso užkardymo priemonės verčia elgtis kitaip, nei įprasta. Visi turime su tuo susitaikyti, būti solidarūs ir įveikti šią problemą. Visgi, turime konstatuoti, kad nors saugomės visi, vienus karantinas palies daugiau, o kitus mažiau. Blogiausia yra tai, kad skelbiant karantiną ir taikant įvairias priemones, valdžia užribyje palieka ne tik smulkųjį verslą. Vykdydama socialiai neteisingą politiką šeimų atžvilgiu, ji  kuria dar didesnę atskirtį. Šeimų nariai, kurių vaikai lanko ikimokyklines ugdymo įstaigas, gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir paramą iš valstybės. Tuo tarpu tiems, kuriems vietų darželiuose neužteko ir/ar jie vaikus prižiūri savarankiškai, nedarbingumas  nepriklauso. Tokia situacija kuria prielaidas atskirties didėjimui, nes vieni, ...