Monika Čiuldytė-Kačerginskienė. Alisa reformų šalyje

Monika Čiuldytė-Kačerginskienė. Alisa reformų šalyje

Reforma – galima sakyti, mėgstamiausias ir dažniausiai kartojamas Lietuvos politikų žodis. Pas mus jis kažkoks mistinis ir stebuklingas, ypatingas, nes naudojamas kaip pateisinimas politinei egzistencijai. Atrodo, jeigu atėjai į valdžią – trūks plyš turi įgyvendinti kokią nors reformą, nekeliant sau tokių nereikšmingų klausimų, kaip antai, ar tokia reforma išties yra reikalinga, ar ji – kokybiška, ar geriausias pasirinkimas iš visų galimų. Iš tiesų, po žodžiu „reforma“ gali slėptis tiek daug, bet su dideliu apgailestavimu tenka pripažinti, kad Lietuvoje visada slepiasi niekingai mažai arba stipriai nelogiški dalykai. Reformos, reformos ir dar kartą reformos. Sveikatos apsaugos sistemos reforma, mokesčių reforma, viešojo sektoriaus reforma, švietimo sistemos reforma – metai iš metų vien tik reformos, bet kaip velkamės Europos Sąjungos uodegoje, taip velkamės. A ...

Vilija Blinkevičiūtė. Tarptautinių šeimų bylose – vis stipresnis vaikų balsas

Vilija Blinkevičiūtė. Tarptautinių šeimų bylose – vis stipresnis vaikų balsas

Tėvas, Italijos pilietis, gyveno su šeima Lietuvoje, bet vieną dieną išsivežė sūnų į savo tėvynę, vaiko motinai nežinant. Arba atvirkščiai. Mama, Lietuvos Respublikos pilietė, išsivežė savo vaiką iš Italijos, vaiko tėvui nežinant, jam nesutinkant. Tarptautinėje teisėje tokie įvykiai turi savo grėsmingai skambantį terminą – vaikų pagrobimai, o savavališkai į užsienį vaikus išsivežę tėvai oficialiai vadinami pagrobėjais. Ir šiandien Lietuvoje, dažnai – ir viešoje erdvėje, vyksta skirtingą pilietybę turinčių tėvų dramos dėl vaikų, dėl jų priežiūros ir galimybės su jais matytis. Skyrybų su užsienio piliečiais ir vaikų dalybų istorijos – skaudžios, kartais lydimos psichologinio ir fizinio smurto. Pasekmės – ne tik ašaros, nežinia dėl vaiko ateities, bet ir gana ilgai trunkančios, brangios tarptautinės bylos. Pagaliau, sunkiai išmatuojamos vaikų patirtos traumos. Ši ...

Kartais sakoma, kad politika yra kaip pašaukimas – esą neįmanoma išmokti politikos: žmogus arba gimsta politiku, arba ne. Ši tezė ginčytina, bet galima susidaryti įspūdį, kad pirmasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas ją paneigė: politiku jis tikriausiai nebuvo gimęs, bet daug patyrė, mokėsi ir 1993 m. prezidento rinkimuose sulaukė 1 211 070 rinkėjų palaikymo. Nė vienas vėlesnis prezidentas nėra sulaukęs tokio didelio rinkėjų palaikymo. Net ir šiais laikais apie trečdalis Lietuvos gyventojų A. Brazausko veiklą vertina geriausiai iš visų prezidentų: tai įrodė prieš kelerius metus atlikta apklausa. Knygą „Epochų virsmo sūkuriuose. Algirdo Brazausko politinė biografija“ apie A. Brazauską parašę, bet visuomenei jos dar nepristatę, istorikai dr. Saulius Grybkauskas ir doc. dr. Mindaugas Tamošaitis pasakoja sudėtingą A. Brazausko virsmą ...

D. Šakalienė: valstybė, vietoje pagalbos, iš moters atima vaikus dėl skurdo

D. Šakalienė: valstybė, vietoje pagalbos, iš moters atima vaikus dėl skurdo

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė Seime surengtoje spaudos konferencijoje pristatė trisdešimtmetės moters istoriją, kai vaikystėje apleista ir elgetavusi Algimanta vietoje pagalbos iš valstybės institucijų sulaukė bausmės – vienas po kito iš jos buvo atimti trys iš keturių vaikų. „Tai vieno žmogaus istorija, kuri yra kaip lakmuso popierėlis, parodantis, kaip mūsų valstybėje neveikia pagalbos žmogui sistema,“ – sakė Seimo narė, papasakojusi, kaip Lietuvoje gimusi, užaugusi ir gyvenanti Algimantė turėjo Kazachstano pilietybę vien todėl, kad motina buvo trumpai ištekėjusi už kazacho. Vėliau ji papuolė į situaciją, kai žmogus be pagalbos išsikapstyti negali. Neturėdama dokumentų, negalėjo gauti nei pajamų, nei būsto. Todėl neteko ir vaikų. „Pagal Jungtinių Tautų konvenciją draudžiama vaikus atiminėti dėl skurdo. O ši istorija iliustruoja, kad Lietuvoje nutinka būte ...

Jurga Marcinkevičiūtė. Daktare, duokite gyvenimo

Jurga Marcinkevičiūtė. Daktare, duokite gyvenimo

Sausio mėnesį atšvenčiau antrą savo gimimo dieną. Prieš metus vienoje Vilniaus operacinėje tiesiog ėmė ir pratęsė gyvenimą. Čia ne padėkų ir linkėjimų koncertas, jokių pavardžių nebus, jų ir nereikia, nes kiekvienas gydytojas mintinai moka visas savo klaidas ir sėkmes. Prieš daug metų viena garbi medikė pasakė tokią frazę: „Mokytojų, teisininkų, žurnalistų klaidos vaikšto žeme, o gydytojų klaidos – guli po žeme“. Kiek suabsoliutinta, bet šiaip jau tiesa. Pamąstykime mintyse apie gydytoją. Pašaukimas. Net košmare nesapnuotas mokslas nei fizikui, nei aktoriui, nei IT studentui ar bet kam kitam. Atsakomybė. Ir tokia, kad aš pati tai nusišaučiau po savaitės. Gebėjimas per sekundės dalį sukaupti visą save, kažkokiu būdu matyti visą situaciją ir ją akimirksniu įvertinti. Nuolatinis, kasdieninis savo įgūdžių tobulinimas, šlifavimas. Mokymasis net ir tuo metu, kai jau ...

Vasario 16-ąją švęsdavome visada, net prisidengę uošvės gimtadieniu

Vasario 16-ąją švęsdavome visada, net prisidengę uošvės gimtadieniu

Mes, socialdemokratai, tikrai galime pasidžiaugti, kad šiandien esame vienintelė parlamentinė partija Lietuvoje, turinti socialdemokratus – Vasario 16-osios akto signatarus Steponą Kairį ir Mykolą Biržišką. Todėl mes tikrai galime, privalome prisiminti, didžiuotis ir švęsti Vasario 16-ąją. Juolab, kad 1990 m. prie Nepriklausomybės atkūrimo aktyviai prisidėjo visas būrys mūsų partiečių – signatarai Kazimieras Antanavičius, Aloyzas Sakalas, Vytenis Povilas Andriukaitis, Vytautas Plečkaitis ir kiti. Aš pats apie Vasario 16-ąją, jos reikšmę mūsų valstybei, žmonėms prisimenu iš ankstyvos vaikystės senelio pasakojimų. Kadangi gimiau ir augau politinių kalinių, tremtinių šeimoje, tai kiek atsimenu, Vasario 16-ąją visada susėsdavome prie bendro stalo. Senelis yra pasakojęs, kaip kukliai, bet labai nuoširdžiai Vasario 16-ąją jis su kitais lietuviais kaliniais minėjo Vo ...

Rasa Budbergytė. Visuomenė laukia: ar bus pasidalinta augančios ekonomikos vaisiais?

Rasa Budbergytė. Visuomenė laukia: ar bus pasidalinta augančios ekonomikos vaisiais?

Signalai iš akcijų biržų sukėlė nerimo ir mūsų žmonėms – ar neištiks nauja finansų krizė. Juk daugybė žmonių Lietuvoje dar jaučia sunkmečio pasekmes –priversti suktis už algas, kurios per praeitą krizę buvo nukarpytos, o dabar jas drastiškai ryja kylančios kainos. Kas mūsų laukia šiais metais? Apžvelgiant pasipylusius ekspertų vertinimus apie akcijų biržų svyravimus – ekonominės krizės ženklų nesimato. Vis dėlto Lietuva tebėra mažų algų spąstuose. Daugelį tai jaudina ir spaudžia ne ką mažiau kaip naujų krizių baimė. Lietuviai labiausiai iš visos ES gyventojų nerimauja dėl kainų augimo. Eurobarometro apklausa rodo, kad dėl to nerimauja net 65 procentai mūsų šalies gyventojų. Kiti du dažniausiai lietuvių paminėti iššūkiai buvo nedarbas ir apmokestinimas. Ir nors, pasak Lietuvos Statistikos departamento, praėjusiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto ka ...

Close