Algirdas Sysas. „Valstiečių“ valiuta: postai ir Seimo nariai

Algirdas Sysas. „Valstiečių“ valiuta: postai ir Seimo nariai

Suvereni eimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė skolinama kitai politinei jėgai, kad ši galėtų suformuoti savo frakciją Seime, galėtų būti valdančiosios koalicijos nare, gautų postus ir tam tikrą finansinę naudą – seniūno, seniūno pavaduotojo, referentų etatus ir algas. Kas tai? Naivumas arba politinė korupcija. Seimo istorijoje dar nebūta. Precedentas? Tik „valstiečiai“ gali nuleisti politinės kultūros kartelę – kaip sako – žemiau suvokimo ribos ir „plintuso“. Seimo narių lizingas? Kokios palūkanos? Tai – kone prekyba žmonėmis. Skolinamas žmogus, Seimo narys. Seimo narių lizingas? Kokios palūkanos? Tai – kone prekyba žmonėmis. Ją paskolino kaip daiktą, kaip lėlę. Jeigu Seimo narys skolinamas, tai ir parduodamas. Šiame Seime parlamentarai tampa valiuta, kaip ir postai. Kai vertybėmis tampa postai – prasideda griūtis politinėse struktūrose. Kaip suprantu, val ...

Aloyzas Sakalas. Ar parlamento pirmininkas yra prekė politiniame turguje?

Aloyzas Sakalas. Ar parlamento pirmininkas yra prekė politiniame turguje?

Būtent taip traktuoja Lietuvos parlamento pirmininką Viktorą Pranckietį „valstiečių“ partijos lyderis Ramūnas Karbauskis. Parlamento pirmininkas yra antra pagal svarbą politinė figūra, kuri net pavaduoja Respublikos Prezidentą šiam negalint eiti savo pareigų, todėl paprastai parlamento pirmininkas renkamas visai Seimo kadencijai ir keičiamas dviem atvejais: kada pats pasitraukia iš pareigų arba kada jam parlamentas pareiškia nepasitikėjimą dėl jo veiklos. Tačiau R. Karbauskio nuomone, parlamento pirmininkas gali būti keičiamas pasikeitus valdančiajai koalicijai. Pagal šį modelį parlamento pirmininkas daromas preke koaliciją sudarančių partijų derybose. Tokia pat preke, kokia tampa ministerijos. Kadangi koalicijų skaičius nėra ribojamas, tai per parlamento kadenciją gali būti pakeistas ne vienas parlamento pirmininkas. Sutikime, kad taip įvykus Lietuvos prestižas s ...

G.Paluckas: audringas ar pokiliminis postų dalijimasis neturi reikšmės

G.Paluckas: audringas ar pokiliminis postų dalijimasis neturi reikšmės

Socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelis šiuo metu  tampa pačiu svarbiausiu derantis dėl naujos koalicijos sutarties. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad  ministerijos, kokios jos bebūtų, bus išnaudojamos rinkimų sumetimais. „Nemanau, kad audringas ar pokiliminis postų dalijimasis šiuo laikotarpiu apskritai turės kažkokią reikšmę. Mes skaičiuojame paskutinius valdančiųjų 12 mėnesių. Nekalbama apie Vyriausybės programos keitimą, todėl panašu, kad ir rinkimų metais bus einama tais pačiais bėgiais. Ministerijos, kokios jos bebūtų, bus išnaudojamos taktiniais rinkimų sumetimais – kur daugiau viešumo, kur daugiau galima pinigų padalinti, bet ne spręsti kažkokias fundamentalias visuomenės problemas“, – portalui 15min.lt komentavo LSDP pirmininkas. Pasak Gintauto Palucko, tie, kas kovoja dėl „vaiko pinigus“ ir pensijas ...

Arkadijus Vinokuras. Kaip politiniai lavonai valdžią Lietuvoje periminėja

Arkadijus Vinokuras. Kaip politiniai lavonai valdžią Lietuvoje periminėja

Susisiekimo ministro Roko Masiulo išvadinti bebrais LSDDP bachūrai Seime ant kelių pastatė dūchus Ramūną Karbauskį, Saulių Skvernelį ir visą LVŽS. Mat įpiršo šiems  išsigandusiems atsakomybės už chaosą Seime ir Vyriausybėje „profesionalams“ mintį, kad atėjo  sunkiasvorių politikų laikas, o LVŽS tokių neturi.  Vartoju kalėjimo žargoną ne šiaip sau. Jau šiandien, kam likti ministrais, o kam ne, nurodinėja  pralaimėjęs visus tris rinkimus, neturintis jokios paramos visuomenėje  Gediminas Kirkilas. Apsimetėliai kairiaisiais kriminalinės kalėjimo subkultūros pavyzdžiu periminėja valdžią Lietuvoje, įžūliai diktuoja sąlygas. Ir dar G. Kirkilui verčiasi liežuvis kalbėti apie politinę kultūrą. Valdžią formuoja ne partinė LVŽS dauguma Seime, bet iš piršto vardan lovio laužta „partija“. Šiandien visiems matant mažuma valdančioje koalicijoje nurodinėja ...

Bronius Genzelis. Kiek dar tyčiosimės iš savęs?

Bronius Genzelis. Kiek dar tyčiosimės iš savęs?

Neturiu atsakymo: kodėl mūsų nacionaliniam transliuotojui rūpi diskredituoti Sąjūdį. Perskaičiau Vytauto Landsbergio atsiliepimą apie transliuojamą filmą „Laisvės kaina. Sąjūdis“, nors mano pozicija retai sutinka su profesoriaus nuomone, deja, šįkart negaliu jam nepritarti. Jeigu filmo statytojai nedeklaruotų, jog filmas paremtas istoriniais faktais, nors filmas yra meninė išmonė, o būtų detektyvinis serialas apie įvykius X-šalyje. Galime užsimerkti ir nežiūrėti, bet jaunimas žiūri. Nereaguočiau, jei tai būtų pirmas LRT išpuolis prieš Sąjūdį. Prisiminkime, kaip Sąjūdžio pirmojo suvažiavimo 30-tis buvo paminėtas „Dienos temoje“. Joje pasirodė N. Putinaitė ir pareiškė: Sąjūdis: „saujelė nacionalistų, nežinančių, ko nori“. Taip, aš priklausiau tai saujelei. Kokiu keliu atgavom Nepriklausomybę? Vėliau LRT veikėjai aiškino: „Ko jūs norite? Pas mus žodžio laisvė...“ Į p ...

Dovilė Šakalienė. Skiname smurto vaisius, arba iš kur atsiranda žiaurūs paaugliai

Dovilė Šakalienė. Skiname smurto vaisius, arba iš kur atsiranda žiaurūs paaugliai

Piktas pilietis man rašo: „Esate kovotoja dėl vaiko teisių, bet nei vieno karto iš Jūsų negirdėjau, kas vaikai turi turėti ne tik teises, bet ir atsakomybę, kurios ir pritrūko minimu atveju. O kad vaikas, nieko nežinantis apie savo atsakomybę, žiauriai suniokojo savo bendraamžę, yra ir PLĖMAS ant Jūsų sąžinės.“ Suprask – nebūtume uždraudę mušti vaikus, tai jie užaugtų atsakingi ir nemuštų kitų žmonių – na, žinoma, turėtų mušti savo vaikus, kad šie užaugtų atsakingi. Dešimt balų už logiką. Tikriausiai teisūs daugybė man rašančių žmonių, kurie sako, kad tylioji Lietuva kur kas didesnė už tą garsią agresija plūstančią mažumą, reikalavusią teisės „suduoti per kombinezoną“ – ir tuo pat metu paradoksaliai reikalaujančią linčo teismo žiauriai besielgiančiam paaugliui. Ir visgi Lietuva yra viena, tad svarbu kalbėtis ir su žmonėmis, kurie gaisrą nori gesinti ugnimi, kuriems ...

Bronius Genzelis. Kautynės dėl kėdžių ir pinigų

Bronius Genzelis. Kautynės dėl kėdžių ir pinigų

Negaliu ramiai stebėti, kas vyksta šiandieninėje mūsų politinėje erdvėje. Prieš šešis dešimtmečius į mano rankas pateko Povilo Višinskio knygelė „Kas yra Konstitucija?“, išleista 1906 metais. Autorius aptarė, kokios Lietuvai reiktų Konstitucijos. Be abejo, demokratinės valstybės, galvoja P. Višinskis, užtikrinančios žodžio laisvę. Bet čia pat priduria: jei piliečiai nejaus atsakomybės, ji atves valstybę arba prie diktatūros, arba prie valstybės griūties. Šiandieniniai įvykiai mūsų Tėvynėje byloja, kiek P. Višinskis buvo teisus. D. Grybauskaitė bandė valdyti diktatoriškais metodais, bet tam nebuvo sąlygų: visų pirma reiktų keisti mūsų Konstituciją, ribojančios būvimą Prezidento kėdėje dviem kadencijomis; antra, laisvos sienos ir diktatorinės apsupties nebūvimas. Tačiau mūsų valstybę griaužia antras kirminas. Vieni iškopia į valdžią, pasinaudodami lietuvių liaudies ...

Close