D. Šakalienė: „Abortų draudimo propaguotojai meluoja“

D. Šakalienė: „Abortų draudimo propaguotojai meluoja“

Nuo 2005 metų Lietuvoje periodiškai mėginama uždrausti abortus motyvuojant siekiu sumažinti jų skaičių, nors kaip rodo kitų šalių praktika, abortų draudimas turi atvirkštinį efektą. Lietuvoje nuo Nepriklausomybės atgavimo abortų skaičius sumažėjo 9 kartus – 1991 m. buvo atlikta 40765 nėštumo nutraukimų (moters sprendimu ir dėl medicininių indikacijų), 2000 m. – 16259, 2016 m – 4502 . Toks mažėjimas siejamas su informacijos apie nėštumo prevenciją sklaida, kontracepcijos naudojimu, kylančiu pragyvenimo lygiu, smurto prieš moteris mažinimu. Šiandien Seime vykusioje spaudos konferencijoje, skirtoje abortų draudimo pasekmėms apžvelgti ir moterų teisei į pasirinkimą užtikrinti, viena iš spaudos konferencijos iniciatorių, Seimo narė, Moterų parlamentinės grupės vicepirmininkė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė sakė: „Abortas niekada nėra džiaugsmingas pasirinkimas, tači ...

Arkadijus Vinokuras. Kodėl lietuviai gėdijasi žydų gelbėtojų?

Arkadijus Vinokuras. Kodėl lietuviai gėdijasi žydų gelbėtojų?

Jau 14 metų valstybė atsisako ryžtingai prisidėti prie žydų gelbėtojų pagerbimo. Vilniaus meras vis nesuranda vietos paminklui ar memorialui. Galiausiai, Lietuvos žydų bendruomenė pati pasiruošusi finansuoti projektą. Tai būtų paminklas Lietuvos sąžinei. „Jų vardai turėtų būti aukso raidėmis iškalti ir nepriklausomoje Lietuvoje. Turėtų iškilti paminklas lietuvių Tautos Teisuoliams, tiems, kurie didžiausios tamsybės laikais nešė beginklėse nudegintose rankose sąžinės, doros, artimo meilės žiburį“, 2004 metais rašė garsus Lietuvos rašytojas, pats išgelbėtas lietuvių šeimos – a. a. Icchokas Meras. Jam antrina ir žinomas Lietuvos kultūrologas, teatrologas, kurį patį iš Vilniaus geto išgelbėjo miestiečiai, kaimiečiai, žemaičiai, aštuoniasdešimt septintuosius metus einantis prof. habil. dr. Markas Petuchauskas: „Apie rizikavusius savo ir vaikų gyvybėmis, kad išgelbė ...

Elžbieta Žurovska-Puodžiūnienė: Ar toliau puoselėsime tradiciją mušti moteris?

Elžbieta Žurovska-Puodžiūnienė: Ar toliau puoselėsime tradiciją mušti moteris?

Klasika tapęs vieno Seimo nario pasakymas: „Kam man skaityti tą dokumentą, aš gi per radiją girdėjau“. Būtent taip rimtais veidais diskutuoja dalis įstatymų leidėjų, išsako „argumentuotą“ poziciją ir skleidžia ją kaip vienintelę tiesą, balsuoja, priima ir atmeta teisės aktus. Tada prideda vieną pagrindinių ir mėgstamiausių vergvaldžių metodų – baimę, ir Voilà – turi prieš ką kariauti su vėjo malūnais, užsitikrina ištikimą elektoratą ir veiksmų planą. Kam išradinėti dviratį, generuoti idėjas, jei paprasčiau pasitelkti kelis tūkstančius metų tobulintą baimių politiką. Harmonijoje su savimi ir aplinkiniais gyvenantis žmogus sunkiai valdomas ir nepatogus. (tą modelį pamėgęs ir didysis kaimynas – piliečiai tiek šventai tiki transliuojama „tiesa“, kad pasiruošę badauti ir tyliai laidoti šeimos narius vardan To). Paklausite, ko gi bijoma ir kuo gąsdina mus šiandien? ...

Dovilė Šakalienė. Gyvūnų kankinimas – „nerimtas“ nusikaltimas?

Dovilė Šakalienė. Gyvūnų kankinimas – „nerimtas“ nusikaltimas?

Įvairių mokslinių studijų duomenimis, vaikai, kurie stebi žiaurų elgesį su gyvūnais, dažniau patys taip elgiasi, taip pat tai gali turėti desensitizuojantį arba nujautrinantį poveikį vaiko požiūriui į smurtą apskritai – kitaip tariant, vaiko jausmai atbunka, empatijos lygis sumažėja, padidėja rizika agresyvaus, smurtinio elgesio, kurio taikiniu tampa tiek gyvūnai, tiek žmonės. Kaip rodo serijinių ir masinių žudikų bei serijinių prievartautojų psichopatologijos tyrimai, atlikti JAV Federalinio tyrimo biuro, jų gyvenimo aprašymuose dažnai pasikartoja gyvūnų kankinimo ar kitokio žiauraus elgesio su jais faktai. Tačiau lygiai taip pat, kaip rodo moksliniai tyrimai, smurto prieš gyvūnus stebėjimas gali sumažinti vaiko psichologinį atsparumą, ypač tais atvejais, kai vaikas gyvena aplinkoje, kurioje stebi smurtą, pvz., prieš mamą. Naminiai gyvūnai, kaip rodo tyrimai, yr ...

Linas Jonauskas. Pinskuvienę – į Teisingumo ministres

Linas Jonauskas. Pinskuvienę – į Teisingumo ministres

Nepaisant to, jog Teisingumo ministerija pagal susitarimą priklauso naujųjų darbiečių partijai, jiems šios ministerijos niekas neduos. O gaila, nes jų tarpe yra didžiulis resursas žmonių, išmanančių teisėsaugos klausimus. Vienas iš stipriausiai spindinčių naujųjų darbiečių deimantų – Živilė Pinskuvienė. Ši Lietuvos padangę vis naujai nutvieskianti politikos žvaigždė turi neįkainojamų savybių, tinkančių būtent Teisingumo ministro postui. Juolab kad užsitęsusį ministro klausimą reikia spręsti neatidėliojant. Juk naujieji darbiečiai apie savo Teisingumo ministrą paskelbė jau seniai, bet, matyt, jų kandidatai vėl pastrigo šalies vadovų ir teisėsaugos institucijų filtruose. Greičiausiai, ir Pinskuvienė juose, tačiau vis tiek prašau atkreipti dėmesį į argumentus, kodėl Pinskuvienė būtų geriausia kandidatė šiai profesionalų vyriausybei ir padaryti išimtį poniai Živilei. ...

A.Vinokuras. Dvi Lietuvos, viena socialdemokratija

A.Vinokuras. Dvi Lietuvos, viena socialdemokratija

Tik ką pasirodę „Vilmorus“ apklausų rezultatai konstatuoja, esą pasitikėjimas LSDP nukrito iki 4,9 proc., o LSDDP pakilo iki 5 proc. Apklausos aiškiai rodo dalies Lietuvos visuomenės susiskaldymo priežastis. Viena – tai ta, kuriai priimtina LKP-LDDP ir LSDDP (ne)vertybinė pozicija. Jos esminis šūkis – prisitaikyti prie bet ko, bet kokiomis sąlygomis, bet kokia kaina. Žmonės? Baikit, asmeniniai interesai visų pirma. Todėl Lietuvą paliko apie 1 000 000 Lietuvos gyventojų. Tai tie, kuriuos užkniso teisingumo ir solidarumo visiems stoka. Antra dalis Lietuvos, - kuriai kaip oras reikalingas teisingumas, solidarumas, kuriai reikia moralių politikų ir moralios politikos. Ta dalis vis dar suvokia, kad be socialdemokratijos matys gerovės valstybę ir pastoviai Tėvynę paliekančius vaikus kaip savo ausis. Nieko nėra skaudžiau bet kuriai normaliai šeimai, kaip vaikų išvykimas ...

Socialdemokratai sieks Žemės ūkio ministro interpeliacijos

Socialdemokratai sieks Žemės ūkio ministro interpeliacijos

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pakviestas į Seimą atsakė į Seimo socialdemokratų partijos frakcijos pateiktus klausimus dėl jo šeimos ūkininkavimo svetimoje žemėje aplinkybių. „Ministras čia Seime dukart davė priesaiką laikytis įstatymų ir Konstitucijos, sąžiningai tarnauti Lietuvai ir jos žmonėms. Šiandien jo klausiame, ar sąžininga be savininko leidimo ūkininkauti jo žemėje ir dar už tai Europos sąjungos išmokas gauti. Atsakydamas B. Markauskas išsisukinėjo, tačiau atsakymas šiuo atveju vienareikšmiškas – nesąžininga naudotis svetimu turtu be leidimo ir įstatymų laikytis privalu, juolab ministrui“ – sako Seimo narys Algirdas Sysas. Ministras atsakydamas į socialdemokratės Rasos Budbergytės klausimą – ar laikėsi Konstitucijos? - pripažino, kad „ne visuomet  sugebėjo įvertinti juridinius niuansus“, tačiau kalbėdamas apie ūkininkavimą, atsakomybę bandė ...

Close