Dovilė Šakalienė. Dovana Kovo 8-ajai: 9 iš 10 netiki lyčių lygybe

Dovilė Šakalienė. Dovana Kovo 8-ajai: 9 iš 10 netiki lyčių lygybe

Pirmasis pasaulinis su lytimi susijusių socialinių normų indeksas atskleidė, kad beveik 90 proc. žmonių turi išankstinių nuostatų, nukreiptų prieš lygias moterų teises. 91 proc. vyrų ir 86 proc. moterų turi bent vieną neigiamą nuostatą moterų atžvilgiu politikos, ekonomikos, švietimo, smurto ar reprodukcinių teisių srityse. Jungtinių Tautų mokslininkai išnagrinėjo 75 pasaulio šalių duomenis, apimančius 80% pasaulio populiacijos. Daugiau nei pusė neabejoja, kad vyrai geresni politikai, beveik pusė laiko vyrus geresniais vadovais versle, o trečdalis tiki, kad vyras turi teisę mušti žmoną. Mes visi žinome, kad gyvename vyrų valdomame pasaulyje, bet ši ataskaita atskleidžia kokie šokiruojantys yra skaičiai. Elgesį lemia nuostatos – o nuostatos yra žiaurios. Politikoje, ekonomikoje, švietime ir užtikrinant fizinį saugumą moterys vis dar laikomos žemesnės rūšies būtybėmi ...

Gėlės – gražu, bet kas atsiprašys moterų už trijų kampų kombinaciją?

Gėlės – gražu, bet kas atsiprašys moterų už trijų kampų kombinaciją?

Kovo 8-oji – puiki proga atsiprašyti moterų už trijų kampų kombinaciją. Už naštą, laikant tris namų kampus. Buitis, vaikų ir artimųjų, sergančiųjų priežiūra. Darbas po darbo. Kasdien. Be išeiginių. Keliaujant po Lietuvą, man moterys ne kartą sakiusios, kad laiko ir ketvirtą namų kampą. Savo vyrus. Atsiprašyti. Už vyriškus smūgius namų virtuvėse – už paslėptą, slepiamą ir net tyliai toleruojamą smurtą prieš moteris. Tarptautinė moters diena yra tinkama proga atsiprašyti moterų ir už „stiklines lubas“, kai moterims vis dar sunku kopti karjeros laiptais, nes jos neva dar ir mažiau protingos. Arba augina vaikus, o tai neva trukdys dirbti. Už vyriškus smūgius namų virtuvėse – už paslėptą, slepiamą ir net tyliai toleruojamą smurtą prieš moteris. Ir už mažesnius atlyginimus, už diskriminaciją pagal amžių – taip pat atsiprašyti. 35 metų moteris jau nurašoma, nes nebeg ...

Vaidas Rusys. Žiema, sąmoningumas ir ispaniškos palmės

Vaidas Rusys. Žiema, sąmoningumas ir ispaniškos palmės

Nesupraskite manęs klaidingai. Žiema man niekada nepatikdavo. Niekada nemokėjau slidinėti, čiuožinėti ir man nepatinka griuvinėti ant apledėjusio šaligatvio. Atvirai Jums sakau: nekenčiu žiemos, nebent tais atvejais, kai prisninga ir aplinkui būna balta balta, kur dairaisi. Lapkritis, nors ir ne žiemos mėnuo, bet jo labiausiai nekenčiu. Bjauriausias mėnuo ever. Lapkrityje niekada niekas nevyksta (išskyrus šv. Kalėdų laukimą), anksti temsta ir atrodo, kad numirusi ne tik gamta, bet ir emocijos (ne veltui ir Vėlinės lapkrityje). O geriausias visos žiemos reikalas (vėl išskyrus šv. Kalėdas) yra matyti, kaip nuo sausio mėnesio ilgėja mūsų dienos. Kai metus gyvenau ir dirbau Ispanijoje, žiemos visai nepasigedau. Dėstydamas ir gyvendamas Andalūzijos sostinėje, kur vidutinė žiemos temperatūra yra arti 5 laipsnių, džiaugiausi minimalia šiluma ir kiekvieną dieną sakydavau, ...

Margarita Jankauskaitė. Kur slypi lyčių stereotipai?

Margarita Jankauskaitė. Kur slypi lyčių stereotipai?

Susirinkome bičiulių rate ir svarstome, kur slepiasi lyčių stereotipai? Atsakymo nereikia ieškoti ilgai: jie – mūsų galvose. Bet klausimas, kaip juos iš ten iškrapštyti, yra gerokai sudėtingesnis. Atrodytų, išdėlioji faktus, kurių gausiai prikaupta ES Lyčių lygybės institute, ir nuostatų sraigteliai turėtų pasisukti. Lyčių lygybė daro teigiamą poveikį visuomenės socialinei ir ekonominei raidai, gimstamumui, laimės pojūčiui, šeimų tvarumui. Ypač teigiamai ji veikia vyrų būties kokybę: mažesnis depresijos lygis, rizika būti nužudytam, didesnis pasitenkinimas gyvenimu, įskaitant seksualinį, ir ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė. Moterys tokiose visuomenėse turi geresnes sąlygas realizuoti savo potencialą, puoselėti drąsias svajones ir įgyvendinti sumanymus. Netgi vaikams rizika patirti fizinį tėvų smurtą yra mažesnė, kai šeimos santykiai grindžiami partnerystės ir lygy ...

Lukas Tamulynas. Man reikia žaliojo kurso, o jums?

Lukas Tamulynas. Man reikia žaliojo kurso, o jums?

Žaliasis kursas, akcentuojantis ekologiją ir aplinkosaugą visose srityse jau tampa ne tik Europos, bet ir Lietuvos aktualija. Tam reikėjo dviejų ekologinių nelaimių – vieno gaisro, kuris 10 dienų degusiomis padangomis apnuodijo ne tik gyventojus, dirvožemį, visą gamtą, bet ir galimai sutrumpino gyvenimą ugniagesiams bei kartu su jais dirbusiam merui. Reikėjo ir 14 metrų vamzdžio, kuris, pasirodo, puikiai apjungė naują modernaus verslo eco-friendly koncepciją su senu smirdančiu „pelnas svarbiau nei jūsų sveikata ar gamta“ principu. Tuomet ir paaiškėjo, kad smirda ne tik Klaipėdoje ar Alytuje, tačiau ir visoje aplinkosaugos sistemoje. Niekas čia nekalba apie tuos pareigūnus, kurie myli gamtą ir kiekvieną dieną stengiasi jos labui. Tačiau ką gali eilinis pareigūnas, jeigu jam, norint atlikti bet kokį veiksmą, reikia gauti pritarimą iš vadovų, su kuriais informacijos d ...

Povilas Pinelis. Kaip meras Vilniaus eismą melu tvarkė

Povilas Pinelis. Kaip meras Vilniaus eismą melu tvarkė

Ar dar prisimenate kadaise naujos, daug žadančios ir dar vieningos oranžinės partijos, kurios deleguotas ministras ir vėliau narys bei Vilniaus meras buvo Remigijus Šimašius, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio šūkį „Kamščiai užkniso juodai“? Groteskiška, kad būtent šios partijos į politikos elitą iškeltam merui valdant Vilnių patekome į net kelias eismo krizes. Sprendimas dėl žalių šviesoforų rodyklių lentelių panaikinimo Vilniuje buvo atšauktas, bet ne dėl Vilniaus valdžios pavėluotų bandymų užsiimti viešaisiais ryšiais. Pavertus Vilniaus vairuotojų kasdienybę pragaru, miestą užtvindė išmetamosios dujos, o viešąją erdvę – miestiečių nepasitenkinimas. Merui ir jo komandai galiausiai nebeliko nieko kita kaip rengti spaudos konferencijas ir bandyti permesti atsakomybę kitiems. Tačiau žiūrint tiesai į akis tai padaryti yra sudėtinga, kadangi būtent Vilniaus saviva ...

Dovilė Šakalienė. Kiek reikia drąsos gelbėti savo teisėjo gyvybę?

Dovilė Šakalienė. Kiek reikia drąsos gelbėti savo teisėjo gyvybę?

Mano mylimas dėdė, kardiochirurgas, išoperavęs tūkstančius pacientų, į kiekvieną operaciją eidavo kaip į mūšį. Ir kai, nepaisant jo atkaklių pastangų, nuolatinio tobulinimosi, ypatingai griežtų sau keliamų reikalavimų, kartais išgelbėti paciento gyvybės nepavykdavo - visa šeima žinodavo, kad kurį laiką jo geriau neliesti ir nekalbinti, nes jis pats sakydavo, kad prie tokio skausmo neįmanoma priprasti. Kaskart paciento mirtis jam būdavo tiesiog trauma. Jis pats sudegė nuo žaibinės leukemijos. Mano draugė, apsiėmusi operuoti kolegų „beviltišku atveju“ pavadintą pacientę, rizikavo labai stipriai. Bet ji sakė, kad jei yra nors menkiausia galimybė išgelbėti žmogaus gyvybę – būtų nepateisinama nemėginti. Tąsyk ji inovatyviu būdu, beje, taip pat labai rizikingu, išgelbėjo moteriai gyvybę, suteikė antrą gyvenimo šansą. Tačiau jei VIENU milimetru į šoną būtų pakrypęs jos la ...

Close