Vilniaus socialdemokratai

Negaliu ramiai stebėti, kas vyksta šiandieninėje mūsų politinėje erdvėje. Prieš šešis dešimtmečius į mano rankas pateko Povilo Višinskio knygelė „Kas yra Konstitucija?“, išleista 1906 metais. Autorius aptarė, kokios Lietuvai reiktų Konstitucijos. Be abejo, demokratinės valstybės, galvoja P. Višinskis, užtikrinančios žodžio laisvę. Bet čia pat priduria: jei piliečiai nejaus atsakomybės, ji atves valstybę arba prie diktatūros, arba prie valstybės griūties. Šiandieniniai įvykiai mūsų Tėvynėje byloja, kiek P. Višinskis buvo teisus. D. Grybauskaitė bandė valdyti diktatoriškais metodais, bet tam nebuvo sąlygų: visų pirma reiktų keisti mūsų Konstituciją, ribojančios būvimą Prezidento kėdėje dviem kadencijomis; antra, laisvos sienos ir diktatorinės apsupties nebūvimas. Tačiau mūsų valstybę griaužia antras kirminas. Vieni iškopia į valdžią, pasinaudodami lietuvių liaudies ...

Tokių metų, kai vyksta treji rinkimai ir du referendumai per pusmetį, nepriklausomoje Lietuvoje nebuvo. Politikams svarbiausia – sėkminga rinkimų kampanija ir rinkimų nakties rezultatai. O visas kitas techninis rinkimų organizavimo darbas tarsi nematomas ir neįdomus. Visą jį, be centrinės VRK, atlieka 1 972 apylinkėse dirbantys keliolika tūkstančių apylinkių komisijų narių. Per paskutinius rinkimus ir pats nusprendžiau padirbėti vienoje iš rinkimų apylinkių ir pažiūrėti, kaip visas darbas atrodo iš vidaus. Šį apsisprendimą lėmė ne kartą girdėti komisijų narių nusiskundimai dėl sunkių darbo sąlygų, pavojų, dalinant rinkėjų korteles, menko atlyginimo. Pasirinkau nemažą apylinkę, kurioje registruota apie 3500 rinkėjų. Nors tiek rinkėjų pagal VRK normatyvus turėtų aptarnauti 12 komisijos narių, tačiau dirbome tik šešiese. Daugiau norinčiųjų neatsirado. V ...

Dabar, kai Daukanto aikštės rūmų šeimininkė ruošiasi juos apleisti, politikos apžvalgininkai nustojo unisonu girti prezidentę, užmerkdami akis į jos padarytas esmines klaidas. Šiandieną tos klaidos išvardinamos šalia prezidentės neabejotinų nuopelnų valstybei. Dažniausiai po to seka išvada: nepaisant klaidų, prezidentės veikla vertintina teigiamai. Tačiau politikos apžvalgininkai nerašo apie tų klaidų poveikį valstybei, t. y. mums visiems. Ir jeigu tokios klaidos, kaip VSD ir STT slaptos pažymos, kuriomis mojavo prezidentė ir kurių nežino nei VSD nei STT, turėjo poveikį tik parenkant aukštus Valstybės pareigūnus, arba melo detektoriaus parodymus aukščiau vertinant kaip teismų sprendimus, nors ir laikytinos Konstitucijos pažeidimu, tačiau jos neturėjo didelio poveikio mūsų visuomenei. Bet kada sužinai, kad į Prezidentūrą iškviestiems pareigūnams nepasiūloma kavos vi ...

Lietuvoje tebesitęsia ekonomikos augimas, daugėja žmonių besijaučiančių laimingais, sėkmingai susitvarkiusių karjeros ir asmeninį gyvenimą, tačiau šiame fone dar skaudžiau akis bado „paliktųjų už borto“ situacija. Nemaža dalis mūsų gyventojų jaučia didelį apmaudą ir neteisybę, kai, gaudami per praūžusią krizę nušienautas algeles, bando sudurti galą su galu, nors gyvenimas per dešimtmetį toli nušuoliavo į priekį ir kainos gerokai išaugo, o didmiesčių „auksinis“ jaunimas nuolat žurnalų puslapiuose ar gyvenimo būdo laidose pasakoja apie įgyvendintas svajones. Vilnius ir likusi Lietuva Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas jau kuris laikas kviečia dirbantiesiems kelti algas, siekiant padidinti vartojimą ir paskatinti ekonomikos augimą. Deja, tik trijose ES šalyse, – Bulgarijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje, – algų augimas 2010-2017 m. buvo didesnis nei 2000-2009 ...

„Lietuvai būtini pokyčiai“, – sako Nepriklausomybės akto signataras, Europos Komisijos narys, gydytojas, istorikas ir visuomenininkas, o šiandien ir socialdemokratų kandidatas į prezidentus Vytenis Povilas Andriukaitis. Ir čia pat paaiškina, kad šalis turi keistis iš esmės, norint išbristi iš situacijos, kai žmonės Lietuvoje jaučiasi nesaugūs, nerimauja dėl mažų atlyginimų ir mažų pensijų, dėl didėjančių kainų, kai juos kamuoja netikrumo jausmas dėl ateities. Ką daryti, kad Lietuva pagaliau išeitų iš labiausiai atsilikusių socialinės politikos sferoje ES šalių trejeto, kaip pasiekti, kad gerovė būtų kuriama ne saujelei išrinktųjų, o visiems šalies gyventojams, kokių priemonių imtis, norint pakeisti situaciją darbo rinkos, socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos ir švietimo srityse, sustabdyti neslopstančią emigraciją? Koks yra ir galėtų būti šalies prezidento vaidmu ...

Kaip traktuoti vidinę provincijos žmonių migraciją į didžiuosius Lietuvos miestus? Šiandieninė Vyriausybė ją traktuoja kaip džiugų nedarbo regionuose ir provincijoje problemos sprendimą. Tačiau, sudėjus vidinę migraciją ir masinę emigraciją iš Lietuvos, susiduriame su sodybų tuštėjimu, nustekenančiu vietinę miestelių ir kaimelių kultūrą, tą tikrąjį lietuviškumo stuburą. Sisteminių, solidarumo ideologija paremtų provincijų gelbėjimo sprendimų nebuvimas bado akis. Kalbėjimas bendrais nuvalkiotais šūkiais apie pasiryžimą keisti padėtį penkių žmonių šeimai kur nors Pasvalyje arba ką tik sukūrusiems šeimą, bet nenorintiems palikti Kuršėnų ar Valkininkų, norintiems sugrįžti iš emigracijos atgal į Matuizos kaimelį Varėnos rajone, arba į Barzdus, Griškabūdžius Šakių rajone, nieko nesako. Sugrįžusiųjų integracija tampa sugrįžusiųjų reikalu, o vietinių baimė prarasti darbą u ...