Arkadijus Vinokuras. Kodėl nereikia skirti ekstra 0,5 proc. kariuomenei?

Arkadijus Vinokuras. Kodėl nereikia skirti ekstra 0,5 proc. kariuomenei?

Tačiau esminis klausimas būtų: ar tikrai siekis investuoti į gyventojų psichologinį atsparumą karo atveju supriešina socialinę saugą su kariuomenės finansavimu? Atsakymas būtų – jokiais būdais. Psichologinis visuomenės atsparumas krizės atvejais yra nepaprastai svarbi totalinės gynybos dalis. Tai žino švedų socialdemokratinė vyriausybė, tik ką paskyrusi 500 milijonų kronų (50 milijonų eurų) civilinės gynybos sritims, tai žino izraeliečiai. Abejose šalyse yra ir galimybė pasirinkti alternatyvią nekovinę tarnybą karinėse pajėgose. Regis, nei LVŽS vyriausybė, nei konservatoriai bei šiaip ura patriotai, šito nesupranta. Šie žmonės yra patys psichologinio neraštingumo aukos. Mat psichologija Lietuvoje vis dar baisios pamotės vietoje, o tūlas lietuvis vietoje psichologo pagalbos pasirinks virvę. Mintis remti pinigais tik viską, kas apčiuopiama totalinės gynybos kontekst ...

Juozas Olekas. Kaip ginsime Lietuvą?

Juozas Olekas. Kaip ginsime Lietuvą?

Nacionalinis mūsų šalies saugumas yra pamatinė vertybė: socialdemokratai niekuomet jos neginčijo. Atvirkščiai, mes prisidėjome ir tikrai didžiuojamės, kad Lietuva, viena iš nedaugelio valstybių, pasiekė ir viršijo šioje srityje iškeltus tikslus ir įsipareigojimus NATO. O dabar – siūlomu partijų susitarimu dėl gynybos – tiesiog nematome prasmės susiaurinti valstybės saugumo poreikių vien iki karinės galios stiprinimo. Būtų teisinga išlaikyti dabartinį finansavimą krašto apsaugai ar truputį daugiau esant poreikiui ar pasitelkus specialias programas. Jeigu nuolatos skirsime gynybai lėšų tiek, kiek dabar (pavyzdžiui, šiemet – 873 mln. eurų), galėsime palaikyti pakankamai aukštą kariuomenės pasirengimo lygį. Skyrus papildomų lėšų kitiems sektoriams, galima vertinti, ar reikalingas didesnis finansavimas krašto apsaugai. Valstybės saugumui užtikrinti nepakanka vien paren ...

Jurga Marcinkevičiūtė. Rekviem mokytojai

Jurga Marcinkevičiūtė. Rekviem mokytojai

Vieną kartą gyveno mergytė. Visai atsitiktinai buvo pastebėta, kad ji turi absoliučią klausą. Ir nuo penkerių metų mergytė sėdo prie instrumento, kartu su tokia gera mokytoja, kokią tik buvo galima rasti. Po to, ūgtelėjus, kelias aiškus – į „čiurlionkę“, tolesnis darbas su ta pačia mokytoja, kuri mokė pradžių pradžios – „rankytėse obuoliukus laikyti“. Ėjo metai. Specialybės dalykas vis sudėtingėjo, įskaitos, egzaminai, kasdien kelios valandos prie instrumento – juk muzikantas, žinokit, yra kaip sportininkas: jei jis nepalaiko formos – žlugęs. Specialybės mokytoja tapo svarbiausiu žmogumi pasaulyje. Ir to žmogaus buvo bijoma, vengiama kiek tik įmanoma, meluojama jam, kad tik nerėktų arba keiksmai nusikeltų vėlesniam laikui. Mokytoja ne tik mėgo piktai barti, bet ir – nepatogu rašyti – kartais mušė. Per nugarą, rankas, jei visai nepatenkinta – tai ir spirdavo. Reikėj ...

G. Paluckas: siūlome investuoti į minkštąjį saugumą

G. Paluckas: siūlome investuoti į minkštąjį saugumą

Krašto apsaugos finansavimas turėtų priklausyti nuo šalies ekonominio augimo perspektyvų, tačiau pirmiausia reikia pasirūpinti visuomenės atsparumu: nacionalinis saugumas yra galia ir valia priešintis. Tokios nuomonės laikosi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. Vyriausybės siūlomą partijų susitarimą dėl gynybos politikos, kurio projekte skelbiama, kad 2030 metais gynybai būtų skiriama 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), G. Paluckas siūlo koreguoti. „Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo, nes saugumas, mūsų požiūriu, yra galia ir valia priešintis. Nepasitikėjimas valstybe, nepasitenkinimas viešosiomis paslaugomis, emigracija, demografinės problemos rodo, kad visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta ir tam reikia skirti deramą dėmesį“, – pabrėžia G. Paluckas. Visa tai, pa ...

Vytautas Plečkaitis: Lietuva ir Rytų Vidurio Europa praranda savo gyventojus – ar tai mums rūpi?

Vytautas Plečkaitis: Lietuva ir Rytų Vidurio Europa praranda savo gyventojus – ar tai mums rūpi?

Šiemet, kaip niekada daug turistų aplankė Lietuvą. Tarp jų nemenką dalį, kiek tai matyti plika akimi, sudaro mūsų emigrantai su šeimomis iš Didžiosios Britanijos, Norvegijos ir kitų labiau išsivysčiusių vakarų Europos šalių. Gerai, kad jie bent atostogomis prisimena savo gimtą šalį. Nidoje, kurioje itin kontrastuoja vidutinis vakariečių, daugiausiai vokiečių pensininkų sluoksnis su turtingais lietuviais, atvažiavusiais pasirodyti bei parodyti savo prabangius automobilius, vienoje kavinėje netyčia stebėjau tokią sceną. Dvi seserys tarpusavyje kalbasi lietuvių aukštaičių tarme. Aplink jas nerimsta dešimtmetis paauglys, kuris į savo motiną, vieną iš seserų, kreipiasi puikia anglų kalba. Motina jam atsako kur kas blogesne anglų kalba, bet ne lietuviškai, kurios vaikas, matyt, visiškai nemoka. Deja, tokių scenų mačiau ne vieną ir ne dvi: kai motinos, net atvažiavusios a ...

Arkadijus Vinokuras. Vilkas (LVŽS) „socialdemokrato“ kailyje

Arkadijus Vinokuras. Vilkas (LVŽS) „socialdemokrato“ kailyje

Eilinis „pagaliau“ parodė, įrodė, kad nors ir kiek oligarchai ir jiems atidirbinėjantys kompanionai deklaruotų meilę ir rūpestį „tiems vargšams nelaimėliams“, tikrovė jiems ir vėl nutraukia kaukę. Lietuvoje 2017 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų – 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Lietuvoje skurdo rizikos lygis 2017 metais buvo didžiausias tarp Baltijos šalių. Estijoje skurdo rizikos lygis pernai sumažėjo 0,7 procentinio punkto iki 21 proc., Latvijoje – padidėjo 0,3 procentinio punkto iki 22,1 procento. Visose Baltijos šalyse padidėjo 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis. Ką siūlo verkiantys krokodilo ašaromis „kairieji žaliavalstiečiai“, kaip jie ruošiasi padėti bent pensininkams? Pensij ...

Aloyzas Sakalas. Prarastos iliuzijos. O kas toliau?

Aloyzas Sakalas. Prarastos iliuzijos. O kas toliau?

Kalbėsiu apie socialdemokratus. LSDP buvo įkurta 1896 metas ir atkurta 1989 metais. Jos veiklos tikslas – ginti neturtingų žmonių, tokių kaip smulkūs verslininkai, samdiniai, bedarbiai ir t. t., interesus. Apibendrintai toliau juos vadinsime neturtingaisiais. Atkurtos partijos pirmininku tapo prof. Kazimieras Antanavičius. O LSDP ideologinis veiklos pagrindas buvo apibrėžiamas šiais vienodo politinio svorio žodžiais: laisvė, solidarumas ir socialinis teisingumas. Ir tie žodžiai tapo partijos programos stuburu. Bet norint įdiegti tokią programą (kaip ir bet kurią kitą) reikalinga stipri politinė jėga. Socialdemokratų gretos 1990 metų Seime buvo negausios. Jie turėjo tik 9 Seimo narius, kurių žodis tuometiniame Seime buvo negirdimas, todėl LSDP vadovai ieškojo būdų, kaip LSDP padaryti valdančiąja partija. Tuo tarpu atskilusi nuo Maskvos Lietuvos komunistų partija pas ...

Close