Arkadijus Vinokuras. Kaip politiniai lavonai valdžią Lietuvoje periminėja

Arkadijus Vinokuras. Kaip politiniai lavonai valdžią Lietuvoje periminėja

Susisiekimo ministro Roko Masiulo išvadinti bebrais LSDDP bachūrai Seime ant kelių pastatė dūchus Ramūną Karbauskį, Saulių Skvernelį ir visą LVŽS. Mat įpiršo šiems  išsigandusiems atsakomybės už chaosą Seime ir Vyriausybėje „profesionalams“ mintį, kad atėjo  sunkiasvorių politikų laikas, o LVŽS tokių neturi.  Vartoju kalėjimo žargoną ne šiaip sau. Jau šiandien, kam likti ministrais, o kam ne, nurodinėja  pralaimėjęs visus tris rinkimus, neturintis jokios paramos visuomenėje  Gediminas Kirkilas. Apsimetėliai kairiaisiais kriminalinės kalėjimo subkultūros pavyzdžiu periminėja valdžią Lietuvoje, įžūliai diktuoja sąlygas. Ir dar G. Kirkilui verčiasi liežuvis kalbėti apie politinę kultūrą. Valdžią formuoja ne partinė LVŽS dauguma Seime, bet iš piršto vardan lovio laužta „partija“. Šiandien visiems matant mažuma valdančioje koalicijoje nurodinėja ...

Bronius Genzelis. Kiek dar tyčiosimės iš savęs?

Bronius Genzelis. Kiek dar tyčiosimės iš savęs?

Neturiu atsakymo: kodėl mūsų nacionaliniam transliuotojui rūpi diskredituoti Sąjūdį. Perskaičiau Vytauto Landsbergio atsiliepimą apie transliuojamą filmą „Laisvės kaina. Sąjūdis“, nors mano pozicija retai sutinka su profesoriaus nuomone, deja, šįkart negaliu jam nepritarti. Jeigu filmo statytojai nedeklaruotų, jog filmas paremtas istoriniais faktais, nors filmas yra meninė išmonė, o būtų detektyvinis serialas apie įvykius X-šalyje. Galime užsimerkti ir nežiūrėti, bet jaunimas žiūri. Nereaguočiau, jei tai būtų pirmas LRT išpuolis prieš Sąjūdį. Prisiminkime, kaip Sąjūdžio pirmojo suvažiavimo 30-tis buvo paminėtas „Dienos temoje“. Joje pasirodė N. Putinaitė ir pareiškė: Sąjūdis: „saujelė nacionalistų, nežinančių, ko nori“. Taip, aš priklausiau tai saujelei. Kokiu keliu atgavom Nepriklausomybę? Vėliau LRT veikėjai aiškino: „Ko jūs norite? Pas mus žodžio laisvė...“ Į p ...

Dovilė Šakalienė. Skiname smurto vaisius, arba iš kur atsiranda žiaurūs paaugliai

Dovilė Šakalienė. Skiname smurto vaisius, arba iš kur atsiranda žiaurūs paaugliai

Piktas pilietis man rašo: „Esate kovotoja dėl vaiko teisių, bet nei vieno karto iš Jūsų negirdėjau, kas vaikai turi turėti ne tik teises, bet ir atsakomybę, kurios ir pritrūko minimu atveju. O kad vaikas, nieko nežinantis apie savo atsakomybę, žiauriai suniokojo savo bendraamžę, yra ir PLĖMAS ant Jūsų sąžinės.“ Suprask – nebūtume uždraudę mušti vaikus, tai jie užaugtų atsakingi ir nemuštų kitų žmonių – na, žinoma, turėtų mušti savo vaikus, kad šie užaugtų atsakingi. Dešimt balų už logiką. Tikriausiai teisūs daugybė man rašančių žmonių, kurie sako, kad tylioji Lietuva kur kas didesnė už tą garsią agresija plūstančią mažumą, reikalavusią teisės „suduoti per kombinezoną“ – ir tuo pat metu paradoksaliai reikalaujančią linčo teismo žiauriai besielgiančiam paaugliui. Ir visgi Lietuva yra viena, tad svarbu kalbėtis ir su žmonėmis, kurie gaisrą nori gesinti ugnimi, kuriems ...

Bronius Genzelis. Kautynės dėl kėdžių ir pinigų

Bronius Genzelis. Kautynės dėl kėdžių ir pinigų

Negaliu ramiai stebėti, kas vyksta šiandieninėje mūsų politinėje erdvėje. Prieš šešis dešimtmečius į mano rankas pateko Povilo Višinskio knygelė „Kas yra Konstitucija?“, išleista 1906 metais. Autorius aptarė, kokios Lietuvai reiktų Konstitucijos. Be abejo, demokratinės valstybės, galvoja P. Višinskis, užtikrinančios žodžio laisvę. Bet čia pat priduria: jei piliečiai nejaus atsakomybės, ji atves valstybę arba prie diktatūros, arba prie valstybės griūties. Šiandieniniai įvykiai mūsų Tėvynėje byloja, kiek P. Višinskis buvo teisus. D. Grybauskaitė bandė valdyti diktatoriškais metodais, bet tam nebuvo sąlygų: visų pirma reiktų keisti mūsų Konstituciją, ribojančios būvimą Prezidento kėdėje dviem kadencijomis; antra, laisvos sienos ir diktatorinės apsupties nebūvimas. Tačiau mūsų valstybę griaužia antras kirminas. Vieni iškopia į valdžią, pasinaudodami lietuvių liaudies ...

Justas Pankauskas. Nematoma rinkimų pusė

Justas Pankauskas. Nematoma rinkimų pusė

Tokių metų, kai vyksta treji rinkimai ir du referendumai per pusmetį, nepriklausomoje Lietuvoje nebuvo. Politikams svarbiausia – sėkminga rinkimų kampanija ir rinkimų nakties rezultatai. O visas kitas techninis rinkimų organizavimo darbas tarsi nematomas ir neįdomus. Visą jį, be centrinės VRK, atlieka 1 972 apylinkėse dirbantys keliolika tūkstančių apylinkių komisijų narių. Per paskutinius rinkimus ir pats nusprendžiau padirbėti vienoje iš rinkimų apylinkių ir pažiūrėti, kaip visas darbas atrodo iš vidaus. Šį apsisprendimą lėmė ne kartą girdėti komisijų narių nusiskundimai dėl sunkių darbo sąlygų, pavojų, dalinant rinkėjų korteles, menko atlyginimo. Pasirinkau nemažą apylinkę, kurioje registruota apie 3500 rinkėjų. Nors tiek rinkėjų pagal VRK normatyvus turėtų aptarnauti 12 komisijos narių, tačiau dirbome tik šešiese. Daugiau norinčiųjų neatsirado. V ...

Aloyzas Sakalas. Ar verta pagarbos prezidentė?

Aloyzas Sakalas. Ar verta pagarbos prezidentė?

Dabar, kai Daukanto aikštės rūmų šeimininkė ruošiasi juos apleisti, politikos apžvalgininkai nustojo unisonu girti prezidentę, užmerkdami akis į jos padarytas esmines klaidas. Šiandieną tos klaidos išvardinamos šalia prezidentės neabejotinų nuopelnų valstybei. Dažniausiai po to seka išvada: nepaisant klaidų, prezidentės veikla vertintina teigiamai. Tačiau politikos apžvalgininkai nerašo apie tų klaidų poveikį valstybei, t. y. mums visiems. Ir jeigu tokios klaidos, kaip VSD ir STT slaptos pažymos, kuriomis mojavo prezidentė ir kurių nežino nei VSD nei STT, turėjo poveikį tik parenkant aukštus Valstybės pareigūnus, arba melo detektoriaus parodymus aukščiau vertinant kaip teismų sprendimus, nors ir laikytinos Konstitucijos pažeidimu, tačiau jos neturėjo didelio poveikio mūsų visuomenei. Bet kada sužinai, kad į Prezidentūrą iškviestiems pareigūnams nepasiūloma kavos vi ...

Rasa Budbergytė. Atstumtieji: apie dirbančius, uždirbančius, bet skurstančius

Rasa Budbergytė. Atstumtieji: apie dirbančius, uždirbančius, bet skurstančius

Prezidentinės rinkimų kampanijos metu dažniau buvo kalbama apie pensijas, ne apie algas ir teisingus darbo santykius. Kandidatų į Europos Parlamentą debatuose vedantieji irgi vengia kalbėti apie tai, kas išties aktualu daugeliui Lietuvos žmonių. Algų netolygumas mūsų šalyje jau seniai bado akis ne vien Lietuvos, bet ir tarptautiniams ekspertams. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kritikuoja Lietuvą už didelę algų nelygybę, teigdami, kad maži atlyginimai yra ilgalaikė problema ir pagrindinė darbo jėgos emigracijos priežastis. Lietuvos ekonomika, nors ir lėčiau, tebeauga, daugėja žmonių, besijaučiančių europiečiais, sėkmingai besitvarkančių karjerą ir asmeninį gyvenimą. Tačiau šiame fone kuo toliau, tuo labiau ryškėja skaudi „paliktųjų už borto“ padėtis. Yra nepritekliaus ir Vilniuje, ir Kaune ar Klaipėdoje, bet atskirtis ypač juntama region ...

Close