Julius Sabatauskas: Kainų augimas tenkina valdžią, bet kas už tai sumokės?

Julius Sabatauskas: Kainų augimas tenkina valdžią, bet kas už tai sumokės?

Per 9 šių metų mėnesius kainos Lietuvoje jau išaugo 6,3 procento.  Pensininkai nė nepajus to simbolinio pensijų padidinimo, kurį taip reklamavo valdžia, – infliacija viską prarijo. Ir kuklias, daugelį metų kauptas santaupas negailestingai apkramtė.  Minimalų darbo užmokestį gaunančių darbuotojų „popierinė“ alga 2020 m. buvo 607 eurai per mėnesį. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) padidintas iki 642 eurų, arba 5,8 procentais. Kainoms išaugus 6,3 procento, perkamosios galios padidėjimas ištirpo: dabar jau neužteks pinigų nusipirkti tiek prekių, kiek galėjote įsigyti 2020 m. pabaigoje. Kainų pasiutpolkė klupdo daugumą iš darbo užmokesčio pragyvenančių lietuvių. Statistikos departamento duomenimis, daugumoje ūkio sektorių algos augo lėčiau, nei kilo kainos, kitaip tariant, algų perkamoji galia sparčiai mažėjo.  Švietimo darbuotojai ...

Alfonsas Brazas, Juozas Olekas. Kokio švietimo siekiame – elitinio išrinktiesiems ar kokybiško visiems?

Alfonsas Brazas, Juozas Olekas. Kokio švietimo siekiame – elitinio išrinktiesiems ar kokybiško visiems?

Mums, socialdemokratams, lygios galimybės ir lygiavertės sąlygos kiekvienam vaikui siekti kokybiško išsilavinimo nėra tik gražus lozungas, nes tai yra esminis dalykas, užtikrinant lygias galimybes ir perspektyvas visiems. Per šią prizmę mes vertiname ir nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 m. Susitarime yra tikrai daug gerų dalykų, surašyti, atrodo, teisingi siekiai ir tikslai. Tačiau jame trūksta aiškumo, kaip tie tikslai bus pasiekti. Todėl socialdemokratai ir pateikė savo konkrečias pastabas susitarimui, kuriomis siekiama didesnio aiškumo užtikrinant lygias galimybes ir lygiavertes sąlygas kiekvieno vaiko ugdymui bei konkretumo mažinant išsilavinimo nelygybę, kurią nulemia socialinė atskirtis. Išsilavinimo nelygybė yra viena iš ryškiausių Lietuvos švietimo problemų, kuri, savo ruožtu, gilina socialinę atskirtį. Socialinės-ekonomi ...

V. Andriukaitis. Kam mus kviečia „kolaborantas“ Maironis? Laukiant sprendimo dėl P. Cvirkos paminklo likimo

V. Andriukaitis. Kam mus kviečia „kolaborantas“ Maironis? Laukiant sprendimo dėl P. Cvirkos paminklo likimo

Turtingas rugsėjis, Mokslo ir žinių diena prasidėjęs. Kadangi pagal Konstituciją asmenims iki 16 metų mokslas privalomas, tai nedrįstu abejoti bendra aukšta mūsų apsišvietusios visuomenės kultūra. Juolab kad nuo garsiosios vieno aktyvaus veikėjo frazės, ištartos 1988 m. per Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą, jog „gyvenam kultūros griuvėsiuose", prabėgo daugiau kaip trisdešimt metų. Tad nauja karta užaugo, lyg ir nesužalota anų laikų kultūros griuvėsių. Kodėl turiu pagrindo taip teigti? Mano Facebook paskyroje išsiplėtojo tikrai įdomi diskusija dėl rašytojo ir sovietinio veikėjo Petro Cvirkos paminklo likimo. Dešimtys tūkstančių apsilankymų, palikusių ir išliekamąją vertę turinčius įvairiausių komentarų. Tad temos aktualumu neabejoju. Žinoma, ir komentarai, ir replikos, ir nuomonių įvairovė manęs nenustebino. Viską galima būtų apibendrinti ...

Gintautas Paluckas. Technologijų karai: kodėl Europa miega?

Gintautas Paluckas. Technologijų karai: kodėl Europa miega?

Pandemijos sukelti ekonominiai sukrėtimai pasaulyje paspartino tai, ką galime pavadinti technologiniais karais - Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija pradėjo rimtą ir bekompromisę kovą dėl technologinės įtakos zonų. Liūdniausia, kad Europa šioje kovoje yra tik mūšio laukas. Kaip sukurti technologijų milžinus plyname lauke? Aukštųjų technologijų pramonei yra būdingas didelis kapitalo ir palaikymo iš valstybės poreikis. Todėl nenuostabu, kad po Antrojo pasaulinio karo Jungtinės Amerikos Valstijos – tuo metu vienintelis stiprus geopolitinis žaidėjas, - valstybės investicijas dosniai skyrė gynybai, aukštąjam mokslui ir technologijoms, kad įtvirtintų turimą  pranašumą. JAV buvo ir tebėra valstybė, išsiskirianti pačia gyvybingiausia kapitalo rinka. Silicio slėnis yra ta vieta, kur susitinka technologijos ir kapitalas. Kita vertus, kaip atskleidė ekonomistė  M. Maz ...

Lukas Tamulynas. Dvi Vyriausybės, nė vienos vizijos

Lukas Tamulynas. Dvi Vyriausybės, nė vienos vizijos

Šių eilučių rašymo metu suėjo lygiai 5 mėnesiai nuo tos dienos, kai „valstiečiai“ pristatė savo šešėlinę Vyriausybę. Dvi Vyriausybės – viena Ramūno Karbauskio, turbūt per stipriai pasitraukusi į šešėlį, nes per 5 mėnesius taip ir nesugebėjo realiai nė karto iš jo išlįsti, antra – Ingridos Šimonytės – reakcinga, mažiau nei tikėtasi planuojanti ir kol kas nusivilti verčianti net ištikimus konservatorių simpatikus. Dvi visiškai skirtingos situacijos, tačiau tie patys dariniai, kurie turėtų planuoti, brėžti aiškias strategines linijas ir kurti savo viziją Lietuvai. Tad pasižiūrėkime, kaip joms sekėsi per šiuos 5 mėnesius. Realioji Vyriausybė per tą laiką susidūrė su ne vienu iššūkiu ir tvarkosi, geriausiu atveju, vidutiniškai. Trūksta ir idėjų, ir įgyvendinimo. Nebeužtenka teisintis koronavirusu ir karantinu. Dabar daug kalbama apie pabėgėlius, sakoma, kad tai yra ne ...

R. Budbergytė aiškinasi, kiek iš tikrųjų kainavo „Galimybių pasas“: tai A. Armonaitės užgaida

R. Budbergytė aiškinasi, kiek iš tikrųjų kainavo „Galimybių pasas“: tai A. Armonaitės užgaida

Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė raštu kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę prašydama pateikti išsamią informaciją apie „galimybių paso" naudojimą. Ši ministerija atsakinga už „galimybių paso" koordinavimo, organizavimo ir įgyvendinimo procesą. „Turime žinoti, kiek iš viso valstybei kainavo ar kainuos „galimybių paso" priemonės kūrimas, plėtojimas, diegimas, administravimas ir priežiūra, įskaitant parengiamuosius darbus. Tai, kas buvo padaryta, suskirstė žmones į turinčius galimybes ir ne, daliai žmonių tai tapo kliūtimi gauti viešąsias paslaugas. Ir ligi šiol neaišku, kiek visa tai kainavo, kaip užtikrinamas asmens duomenų saugumas. Manau, šis sumanymas buvo A. Armonaitės užgaida", – teigia R. Budbergytė. Ji primena, kad visuomenės apklausos rodo, jog „galimybių pasu" pasinaudojo apie dešimtadalis gyventojų. Iš A. Armonaitės la ...

Lukas Tamulynas. Miestai-keptuvės. Sėkmės degant

Lukas Tamulynas. Miestai-keptuvės. Sėkmės degant

Praėjusią savaitę fiksuoti karščio rekordai – termometras už lango rodė 35 laipsnius, nuo asfalto dangos kylantis karštis, į veidą bloškiamas švelnaus vėjelio, sukuria sunkiai suvokiamą 43-45 laipsnių jutiminę oro temperatūrą. Vienintelė mintis ir noras tokiomis sąlygomis yra ieškoti bent kokio šešėlio, užuovėjos ar ežero. Deja, šešėlį surasti darosi vis sunkiau, o tikėtis, kad tokia savaitė buvo vienintelė ir daugiau karščio bangų mes nesulauksime yra labai naivu. Sveiki atvykę į mini pragarą, į miestus keptuves! Kalbėkime paprastai – klimatas šyla. Ne, ne oras, o klimatas. Tai nereiškia, kad neturėsime šaltų žiemų ar vėsių vasarų, kaip tik priešingai – temperatūros bus tokios ekstremalios, kad skirtumai tarp jų gali būti tiesiog neįsivaizduojami, panašūs į Lietuvos krepšinio ir futbolo rinktinių pasiekimus (dėl futbolo visada liūdna). Karščio bangos taps kasdi ...

Close