Arkadijus Vinokuras. Kaip kultūringai skleisti neapykantą apsimetant auka

Arkadijus Vinokuras. Kaip kultūringai skleisti neapykantą apsimetant auka

Būtent taip suprantu nuomonės reiškėjos Reginos Statkuvienės paskvilį „Kodėl nepritariu „Baltic Pride“?“. Rašau „nuomonės reiškėja“, nes pavadinti ją žurnaliste neįmanoma dėl paskvilyje skleidžiamo melo apie homoseksualus. Dezinformacija ir fantazijos pateikiamos kaip įvykęs faktas. Pasakysiu tiesiai šviesiai: autorės nuomonė yra vos ne rasistinis manifestas, nukreiptas prieš žmogų ir žmonių grupę. Tačiau mano straipsnis nėra atsakymas vien pačiai autorei. Mat ji atstovauja daliai pakankamai išsilavinusių žmonių, homofobiją naudojančių asmeniniams ir politiniams interesams patenkinti. Vengdami kaltinimo rasizmu dešinieji demagogai skuba pabrėžti, jog gerbia homoseksualų teises ir laisves, nes žino, kad pastarieji nėra už įstatymo ribų. Bet kalbėdami apie homoseksualius asmenis, visada kultūringi jų nekentėjai kultūringai baigia žodeliu „bet...“. Negalėdami užprote ...

Margarita Jankauskaitė. Kas bijo moterų lyderystės?

Margarita Jankauskaitė. Kas bijo moterų lyderystės?

Moterų lyderystės klausimas tebėra opiausiųjų sąraše. Per 2005–2015 metus Lietuvos lyčių lygybės indekso rodikliai galios srityje smuko nuo 37,3 iš 100 galimų iki 36,6 taško. Perteklinis vyrų atstovavimas priimant sprendimus politikos, ekonomikos ir socialinėje srityse bado akis: ministrų kabinete nėra nė vienos moters; nacionalinių olimpinių sporto organizacijų aukščiausio lygio sprendimų priėmimo organuose, didžiųjų bendrovių valdybose, stebėtojų tarybose ar direktorių valdybose ir Lietuvos banko valdyboje vyrų yra 5–9 kartus daugiau (atitinkamai 89,6 proc., 85,2 proc. ir 80 proc.); Seime, savivaldybių tarybose ir valstybinio transliuotojo valdyboje – tris kartus daugiau (atitinkamai 76,2 proc., 75,4 proc., 72,2 proc.), o moksliniams tyrimams finansavimą skirstančių organizacijų valdybose – dvigubai daugiau nei moterų (67,9 proc.). Tokia disproporcija pažeidžia l ...

V. Andriukaitis: metas grąžinti Lietuvai jos ateitį

V. Andriukaitis: metas grąžinti Lietuvai jos ateitį

Socialinio teisingumo ir padorumo, o ne tuščių kalbų apie tai – štai ko iš tikrųjų trokšta Lietuva, įsitikinęs eurokomisaras, kandidatas į prezidentus Vytenis Andriukaitis, siūlantis šaliai kitą kelią. V. Andriukaičio vizijoje Lietuva, kurioje nei vienas žmogus nebūtų užmirštas. Lietuva, kurioje vienodas galimybes turi visi jos piliečiai. Lietuva, kurios vardas būtų tariamas su pasididžiavimu. „Vos tris milijonus gyventojų turinti šalis niekaip negali išbristi iš paskutiniųjų pozicijų, vertinant įvairius Europos Sąjungos (ES) statistinius rodiklius, pradedant nuo mažų atlyginimų ir pensijų, nelygybę palaikančios mokesčių sistemos iki prastos Lietuvos gyventojų sveikatos būklės ir didelio ankstyvų mirčių skaičiaus. O juk tai rodo realią Lietuvos padėtį, kurią būtina keisti“, –vertina jis. Žmonės – ne „statistiniai vidurkiai“ Ekonomikos augimas daugelio šalies gyv ...

Rasa Budbergytė. Algų neteisybė: kai vienų laimė auga, kiti – palikti už borto

Rasa Budbergytė. Algų neteisybė: kai vienų laimė auga, kiti – palikti už borto

Lietuvoje tebesitęsia ekonomikos augimas, daugėja žmonių besijaučiančių laimingais, sėkmingai susitvarkiusių karjeros ir asmeninį gyvenimą, tačiau šiame fone dar skaudžiau akis bado „paliktųjų už borto“ situacija. Nemaža dalis mūsų gyventojų jaučia didelį apmaudą ir neteisybę, kai, gaudami per praūžusią krizę nušienautas algeles, bando sudurti galą su galu, nors gyvenimas per dešimtmetį toli nušuoliavo į priekį ir kainos gerokai išaugo, o didmiesčių „auksinis“ jaunimas nuolat žurnalų puslapiuose ar gyvenimo būdo laidose pasakoja apie įgyvendintas svajones. Vilnius ir likusi Lietuva Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas jau kuris laikas kviečia dirbantiesiems kelti algas, siekiant padidinti vartojimą ir paskatinti ekonomikos augimą. Deja, tik trijose ES šalyse, – Bulgarijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje, – algų augimas 2010-2017 m. buvo didesnis nei 2000-200 ...

Dovilė Šakalienė. Vaiko teisių apsaugos reforma be vaiko teisių apsaugos?

Dovilė Šakalienė. Vaiko teisių apsaugos reforma be vaiko teisių apsaugos?

Ponas Karbauskis sako, kad jo siūlymams vaiko teisių apsaugos klausimu prieštarauja tik tos „organizacijos, kurios palaiko Šakalienės poziciją“. Na, ką gi, pakalbėkime konkrečiai. Visų pirma, tikrai didžiuojuosi, kad mano pozicija VAIKO TEISIŲ APSAUGOS klausimais sutampa su VAIKO TEISIŲ APSAUGOS srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų pozicija. Tai, mano supratimu, liudija kur kas rimtesnį kompetencijos lygį nei tarimasis su transportininkais, kaip tą mėgo daryti vaiko teisių apsaugos klausimais ponas Puidokas, ar tarimasis su dviem tėvų organizacijomis, kaip tai darė ponas Karbauskis ir pavadino tai tarimusi su nevyriausybininkais. Kai ignoruojamos ar net atvirai menkinamos visos pagrindinės vaiko teisių apsaugos srityje daugelį metų profesionaliai dirbančios organizacijos, dėl savo ekspertizės lygio vertinamos tarptautiniu ir nacionaliniu mastu, tokios ka ...

Arkadijus Vinokuras. Genocido centras gina netiesą. Kodėl?

Arkadijus Vinokuras. Genocido centras gina netiesą. Kodėl?

Antradienį, kovo 5 dieną, Vilniuje, 10.00 val., Žygimantų g. 2, Vilniaus apygardos administracinis teismas ėmėsi ypatingos bylos. Lietuvos pilietis Grantas Gochinas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu įvertinti, ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, anot pareiškėjo, „aklai gina susitepusį Lietuvos bendrapiliečių žydų krauju Joną Noreiką“. Genocido Centras kaltinamas meluojant, falsifikuojant, menkinant akivaizdžius faktus, atsisakymu atsižvelgti į naujus dokumentus rodančius, kad J. Noreika dalyvavo genocido nusikaltimuose prieš Lietuvos piliečius. Ką į tuos kaltinimus mestus LGGRTC atsako jo direktorė Teresė Birutė Birutė Burauskaitė? Centro vadovė 2015 m. lapkričio 16 d. socialinio tinklalapio „Facebook“ Genocido tyrimo centro paskyroje paskelbė žinutę: „Lietuvos patriotų niekinimą organizuoja kaimynai iš Rytų. ...

Algirdas Sysas: kodėl mūsų pensijos tokios mažos?

Algirdas Sysas: kodėl mūsų pensijos tokios mažos?

Skelbiamos pensijų sistemos pertvarkos ir teikiamos skaičiuoklės Lietuvos gyventojus bando guosti ateities senatvės pensijomis. Bet nereikia burti iš kavos tirščių: pažiūrėkime, kokios pensijos yra dabar ir bus dar visai kartai būsimųjų pensininkų. Jos yra akivaizdžiai per mažos. Kodėl ir ką daryti? Lietuvos pensininkas priverstas pragyventi vidutiniškai už 337 eurus per mėnesį. Trečdalis vyresnių nei 65 metų gyventojų atsiduria skurdo rizikos zonoje, kas ketvirtas pensininkas – žemiau skurdo ribos. Kodėl esame Europos Sąjungos valstybių uodegoje pagal senatvės pensijas, nors gyvenimo lygis nebuvo ir nėra pats žemiausias? Kalbant apie skurstančius pensininkus kai kas primena, kad yra Lietuvoje pensininkų gaunančių per 1000 eurų, komfortiškai gyvenančių, besimėgaujančių kelionėmis, įgytu turtu ir panašiai. Praėjo beveik 30 metų nuo tada, kai atsirado ir ėmė veikti ...

Close