Vytenis Andriukaitis. Viešas atsakymas dėl automobilių mokesčio

Vytenis Andriukaitis. Viešas atsakymas dėl automobilių mokesčio

Tai mano viešas atsakymas Kęstučiui Masiuliui dėl automobilių mokesčio. Nesiremsiu Europos Komisijos rekomendacijomis, pabandysiu atsakyti į keletą įdomių Seimo nario K. Masiulio minčių. K. Masiulis yra ir krikščionis, ir demokratas, ir netgi Tėvynės Sąjungos narys. Jam turbūt tikrai galioja ir 10 Dievo įsakymų, ir priesaika Tėvynei, Konstitucijai bei rinkėjams, ir Seimo nario pareigų vykdymas. Yra toks įsakymas "Nemeluok!". Žinia, tokių trumpų įsakymų, tikrai suprantamų krikščioniui ir demokratui, yra ir daugiau. Taip pat yra priesaika Tėvynei, pasižadėjimas atlikti Seimo nario darbą nepriekaištingai ir kiti dalykai. Kodėl apie tai rašau? Ogi dėl paprastos priežasties, mat, man pristatinėjant Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai oficialiame Seimo Europos reikalų posėdyje, K. Masiulis, būdamas šio komiteto narys, pateikė klausimą apie ekologinio automobilių mo ...

Liutauras Gudžinskas. Keturios seserys, arba kuo tiki socialdemokratai

Liutauras Gudžinskas. Keturios seserys, arba kuo tiki socialdemokratai

Keturi – tai pats mažiausias sudėtinis skaičius. Veikiausiai dėl šios unikalios matematinės savybės jis įvairiose pasaulio kultūrose buvo ir yra suvokiamas kaip užbaigtumo ir pilnumo simbolis.  Politikoje ši ketvirtybės prielaida yra svarbi bent vienu aspektu. Tai esminis priešnuodis prieš visa ko supaprastinimą ir supriešinimą, skirstymą tik į gera ir bloga, pasaulio spalvinimą baltai, juodai arba pilkai. Pabrėžtina – tam tikro reiškinio kertinių principų gali būti ir daugiau nei keturi, tačiau, kai jų yra bent keturi, vietoj ambicijų vaizduoti pasaulį paprastesnį nei jis yra, pasirenkame perteikti jo sudėtingumą ir daugiaprasmiškumą ir taip turėti gerokai pilnesnį suvokimą apie tai, kas mes esame, kas mus supa ir kur link einame. Socialdemokratai – didžioji politinė jėga, kuri praėjusiame amžiuje Vakaruose didele dalimi prisidėjo, kad būtų pripažintos visų ž ...

Ačiū už šventę

Ačiū už šventę

Praėjo daugiau kaip savaitė nuo pagrindinio šių metų renginio - Dainų šventės „Vardan tos…“, jubiliejinės, dvidešimtosios,  skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Dauguma išsakėme savo pastabas, nuotaikas, emocijas ir viešai, ir organizatoriams. Tačiau ar dėl to šios šventės laukėme keletą metų, ar dėl to, kad galėtume ieškoti joje minusų, visai nesusijusių su pačios šventės tikslais, jos misija? Ar būtų tokia daugiatūkstantinė šventė, jei ne visos Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų kolektyvų vadovai... Ar būtų kam dainuoti ir šokti tokioje didžiulėje šventėje, jei nebūtų nuolat ugdomi vaikų, jaunimo, įvairaus amžiaus suaugusiųjų dainų, šokių, muzikiniai kolektyvai. Tai jie ir jų vadovai padaro didžiulį darbą, kiekvienai šventei parengdami šimtus puikiausių įvairių meno mėgėjų žanrų kolektyvų. Gaila, kad išskyrus pačius dalyvius, negirdėjome padėkų šių pu ...

Arkadijus Vinokuras. Kokio prezidento nereikia Lietuvai?

Arkadijus Vinokuras. Kokio prezidento nereikia Lietuvai?

Nereikia meluojančio prezidento. Teigiu, kad visi iki vieno buvę ir esama prezidentė visiems veik 30 metų melavo, neva jie neišpažįsta jokių politinių ideologijų. Melas. Visi iki vieno, artimai užkulisiuose bendravę su nevaldomais oligarchais, išpažino laukinį kapitalizmą, kurio pasekmė - tragiška Lietuvai emigracija ir bananų respublikos lygio turto bei pajamų nelygybė. Kad taip yra, eilinį kartą patvirtino sveikindamas Lietuvą įstojus į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), jos vadovas Angelis Gurria: „Dirbančiųjų ir pensininkų santykis yra netinkamas, reikia peržiūrėti įstatymus, gerinti ekonominį lankstumą. Ši peržiūra taip pat susijusi su pajamų nelygybės ir kitais klausimais“. Prezidento institucijos šešėlinis bendravimas ar priklausomybė nuo verslo kelia abejonių dėl šios institucijos gebėjimo atlikti esminę savo pareigą – apginti demokra ...

Arkadijus Vinokuras. Ar laikas Maidanui Lietuvoje?

Arkadijus Vinokuras. Ar laikas Maidanui Lietuvoje?

Klausimas ne šiaip sau. Aplankiau Rytų Ukrainos pafrontės miestelius, kurių pakraščius apšaudo lugandonų – Rusijos pajėgos. Tikslas – supažindinti vietos gyventojus su mano projektu „Šypsena prieš karą“. Kalbėjausi su kariais, kalbėjausi su civiliais, kalbėjausi su vaikais. Vienas bendras atsakymas būtų: „Mus Kijevas pamiršo“. Tačiau nei kariai, nei pilietinė visuomenė nepasiduoda. Jie gina savo šalį, savo bendruomenes. Kiek sugeba bando gražinti giliai sovietinėje praeityje įstrigusius miestelius. Kalbėjausi Kijeve ir su kiek sukčiaujančiais taksistais. Jų nuomone, Ukraina po Maidano nei kiek nepakito, nes šalį ir toliau valdo oligarchai taip, kaip nori, o demokratija – tik žodžiai. Vienas net numatė naują Maidaną, mat „kieno valdžia, to ir tiesa. Su šita būsena sutikti negalima.“ Ukrainiečiai taksistai taip pat klausė, kaip yra Lietuvoje, kurią daugelis nuoširdž ...

Vytautas Plečkaitis: Kur bus Lietuva, jei migracija suskaldys Europos Sąjungą?

Vytautas Plečkaitis: Kur bus Lietuva, jei migracija suskaldys Europos Sąjungą?

Apie tautų kraustymąsi randame žinių jau Romos imperijos istorikų darbuose.„Nuo maro, bado ir karo apsaugok mus, Viešpatie“, meldėsi krikščionys nuo pat šios religijos atsiradimo prieš du tūkstančius metų ir tebesimeldžia iki šiol. Gyvendami taikioje, ramioje Europoje, kur jau daugiau kaip 70 metų nėra didesnių karų bei sukrėtimų, o visuotinis gerovės siekis tapo vos ne pagrindiniu europiečių gyvenimo tikslu, tiesiog pamiršome, kas yra tautų migracija, masinis judėjimas iš pietų į šiaurę, iš rytų į vakarus. Mums, gyvenantiems santykinai ramiai Europos Sąjungos bendrijoje, apie tai prieš keletą metų priminė karai ir masiniai pabėgėlių srautai iš Sirijos, Irako, Afganistano, Afrikos šiaurės ir net iš šio žemyno centrinės dalies, kur žmonės nuolat badauja ir kariauja genčių karus. Juos patyrėme ne tiesiogiai, o smagiai įsitaisę prie spalvotų TV ekranų. Beje, masinę m ...

Rasa Budbergytė. Už vyriausybės troškimą gerinti investicinį šalies klimatą, gali tekti susimokėti kiekvienam

Rasa Budbergytė. Už vyriausybės troškimą gerinti investicinį šalies klimatą, gali tekti susimokėti kiekvienam

Vyriausybės pasiūlytiems mokesčių reformos įstatymų pakeitimams Seime, valstybės biudžetas praras 1,6 mlrd. eurų, o siekiant užkamšyti tokią skolą, netolimoje ateityje Vyriausybė turės įvesti naujus mokesčius ar dar labiau didinti jau esamų tarifus. Nors darbuotojų atlyginimai Lietuvoje auga, augimas nepakankamas, ir darbo užmokestis mūsų šalyje išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Viešojo sektoriaus darbuotojų vidutiniai atlyginimai per pastaruosius penketą metų augo gerokai lėčiau nei privataus. Jeigu nebus didinami viešojo sektoriaus darbuotojų (medikų, mokytojų ir kt.) atlyginimai, nebus kitais būdais sprendžiamas finansavimo adekvatumo didinimas, emigracija nesitrauks, lėtės vidaus vartojimas ir mažės pajamų surinkimas ir perskirstymas per biudžetą. Vyriausybė galėtų subalansuoti valdžios sektoriaus pajamas, jei padidintų įplaukas, atsisakant taikyti n ...

Close