Nuomonės Archives - Page 22 of 39 - Vilniaus socialdemokratai

Arkadijus Vinokuras. Ups! Atleiskite už kritiką

Karbauskininkai vėl šėlsta. Nesugyvena jie su demokratija niekaip. Todėl užregistravo eilinį demokratijos puolimą pateikdami Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pataisas. Ramūnas Karbauskis. LVŽS vedlys. Ne vienas. Kartu su juo pataisą rengė ir LSDP frakcijos narė Raminta Popovienė. LSDP vadovybė sureagavo griežtai neigiamai, todėl R. Popovienė savo parašą viešai atšaukė. Matyt, kažkuriam partijos nariui vis dar problema su demokratijos principų vertinimo kriterijais. Antraip tuojau būtų įžvelgtos grėsmės piliečio teisėms ir laisvėms bei nebūtų pasimauta ant karbauskininkų melo neva kalbama tik apie ES direktyvų perkėlimą į LR teisę. Tokie sąmoningi (arba ne) paslydimai lygioje vietoje muša per atsinaujinančios socialdemokratų partijos siekius atgauti visuomenės pasitikėjimą. Koks gali būti pasitikėjimas, kai siūloma į Europos Parlamentą LSDP kan ...

Darius Razmislevičius. Politinė prognozė 2019-iesiems: bus ne treji, bet ketveri rinkimai

Kaip gi kalėdinis periodas be burtų, prognozių ir ateities spėjimų – raganos ir pranašai rimtai galvom kinkuoja. Horoskopų sudarytojai pluša degindami elektrą per naktis. Net namuose nerimsta moteriškės: vis suka popieriukus ir kiša po pagalve, ar lekia jos rūsin kikendamos po malką pasigriebusios... Neatsispyriau tai pagundai ir aš. Užsimaniau pažvelgti į kitus, politinius, metus. Tad ko gi laukti mums? Sumečiau ir aš „popieriukus“ su pasakojimais apie šiuos metus ir priimtus „valstiečių“ sprendimus į stebuklingą stiklo gaubtą... O dangau! Iškrito neramumai, visuotiniai streikai ir ką gi dar ten pamačiau – o taip. Turėsime Naujaisiais, kiaulės metais, net ketverius rinkimus, tarp jų ir Seimo. Kaip gi taip? Ir ką gi ten mečiau, kad ateities prognozės tokios kiauliškai „valstiečiams“ nepalankios? Pasižiūrėkime. Reformos. Stiprus žodis, kuris šiais metais skambėj ...

Fausta Roznytė. Nematomi vilniečiai

Dažnai politikai ieško kaltų. Pavyzdžiui, buvęs ir esamas sostinės merai aiškinasi, kurio kadencijos metu Vilniuje prasidėjo sąstingis: pasitelkiama Vilniaus kaip laivo metafora, kaip laivo, kuris vieno mero valdymo metu buvo skylėtas ir niekur negalėjo plaukti, o kito valdymo laikotarpiu – kaip be krypties, be strategijos. Vis dėlto tenka pripažinti, kad jie abu yra teisūs: socialinės apsaugos srityje Vilnius ne tik neturi krypties, bet jame dar ir gyvena žmonės, kuriuos valdantieji užmiršo ir kurių nepamatė. Viešoji erdvė užpildyta idėjomis apie mistinius stiklinius rūmus, apie miestą su metro arba tramvajumi, regime dideles miesto plėtros ambicijas. Idėjos, ypatingai drąsios, yra sveikintinos, tačiau jos turi būti pagrįstos ir tinkamai įvertintos, turi būti atsižvelgta į tai, kokį realų teigiamą pokytį jų įgyvendinimas duos vilniečiams. Galbūt viena iš įgyvendin ...

Gintautas Paluckas. Vilnius – ne verslo projektas

Mano, socialdemokratų pirmininko, viena iš užduočių – kelionės po Lietuvą. Miestai ir miesteliai, atrodo, sprendžia tas pačias problemas: mažėjantis gyventojų skaičius, nusidėvėjusi infrastruktūra, prasmingo užimtumo stoka. Ir vaizdai miestuose skausmingai panašūs: už ES lėšas atnaujintas parkas, menkai renovacijos paliesti miegamieji kvartalai ir apytuštės viešosios erdvės. Niūrus vaizdas ir labai ryškios išimtys. Štai Birštonas – ten gyventojai į ateitį žiūri optimistiškai. Tokie miestai neapsistoja ties ES paramos įsisavinimu, jie žengia toliau negu miesto parko atnaujinimas. Dar daugiau: gyventojai juose yra laimingesni ir sveikesni, labiau patenkinti savo miestu ir Lietuva negu vidutinis pilietis. Kas lemia, kad kai kurie miestai prakunta? Kodėl Druskininkuose dauguma gyvenamųjų namų renovuota, kai Vilniuje absoliuti dauguma apie renovaciją net nesvarstė? Kod ...

Vilija Blinkevičiūtė. Mes – socialinis skydas Lietuvai ir Europai

TV reportažas suglumina. Veiksmas vyksta vieno rajono savivaldybėje. Gyvenvietė. 7 kilometrai nuo rajono centro. Buvusios mokyklos bendrabutis pertvarkytas į puikius socialinius būstus. Didžioji dalis lėšų iš 0,5 milijono eurų – ES parama. Rajono valdžia tik per vargus randa norinčių apsigyventi šiuose butuose, nors eilė socialiniam būstui gauti didelė. Ir rajono meras, dešinysis politikas, pratrūksta (tiksli citata): „Mes nesuprantam, ko norim. Mes esam jau išpuikę nuo begalybės lengvatų, nuo begalybės pašalpų, nuo begalybės valdžios sudarytų sąlygų, kad mes galim naudotis viskuo. Atsisakyti gyventi tokiame bute yra nuodėmė.“ Ir pasiūlo išbraukti iš laukiančiųjų socialinio būsto eilės visus, kurie atsisakė valdžios pasiūlymo. Reportažo pabaiga. Čia kur toks rojus, kuriame skurstantieji yra išpuikę iki begalybės (visi iki vieno?) ir valdžios apkamšyti pūkinėmi ...

Valstybės galimybės yra trupinamos į gabalėlius

2018-ieji ir prasidėjo, ir baigėsi didžiulių visuomenės grupių protestais. Tačiau tai – tik didelių pokyčių pradžia. Pokyčių, kuriuos aštrina plėšomi valdžios ir visuomenės pasitikėjimo saitai. „Įtampa atsirado ne vien dėl pinigų, o dėl to, kad nepadaugėjo, netgi sumažėjo pagarbos ir atjautos žmonėms“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas, apibendrindamas svarbiausius metų įvykius Lietuvoje ir partijoje. Susitarė ir apgavo - Sausį į gatves išėjo medikai, kovą – protestas „Mes kaltinam“, o gruodį tūkstančiai viešojo sektoriaus darbuotojų reikalavo pagarbos ir didesnių algų. 2018-uosius tarsi įrėmina garsiai reiškiamas žmonių nepasitenkinimas ir pyktis? - Tai rodo gilias ir įsisenėjusias problemas, kurios ilgą laiką buvo nesprendžiamos. Ir jos tiesiog sprogo, pūlinys atsivėrė. Atsirado pilietiniai judėjimai, kurie ...

Rasa Budbergytė. Europiniai pinigai baigiasi: kas toliau?

Prognozuojama, kad po 2020 metų ketvirtadaliu gali sumažėti Lietuvai skiriamos Europos Sąjungos regioninės plėtros ir sanglaudos politikos lėšų. Šios lėšos yra tiesiogiai susijusios su naujų darbo vietų kūrimu ir regioninės atskirties mažinimu. Mūsų šaliai toks staigus europinės paramos sumažėjimas būtų smūgis – šiuo metu sanglaudos politikos lėšos sudaro apie 70 proc. visų Lietuvos viešųjų investicijų. Rasa Budbergytė© Asmeninio albumo nuotr. Tokie Europos Komisijos užmojai mažinti valstybei narei skiriamas ES lėšas yra inspiruoti Brexit ir to, kad Lietuva pagal BVP santykį vienam gyventojui jau viršija 75 proc. ES vidurkio. Pastarasis dalykas reiškia, kad Lietuva bus priskiriama pereinamiesiems regionams, tokiems kaip Suomija, Prancūzija ir kitos išsivysčiusios šalys. Vis dėlto finansavimas Lietuvai ateityje priklausys ir nuo mūsų pastangų įtikinti Briuselio biur ...