Ačiū už šventę

Ačiū už šventę

Praėjo daugiau kaip savaitė nuo pagrindinio šių metų renginio - Dainų šventės „Vardan tos…“, jubiliejinės, dvidešimtosios,  skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Dauguma išsakėme savo pastabas, nuotaikas, emocijas ir viešai, ir organizatoriams. Tačiau ar dėl to šios šventės laukėme keletą metų, ar dėl to, kad galėtume ieškoti joje minusų, visai nesusijusių su pačios šventės tikslais, jos misija? Ar būtų tokia daugiatūkstantinė šventė, jei ne visos Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų kolektyvų vadovai... Ar būtų kam dainuoti ir šokti tokioje didžiulėje šventėje, jei nebūtų nuolat ugdomi vaikų, jaunimo, įvairaus amžiaus suaugusiųjų dainų, šokių, muzikiniai kolektyvai. Tai jie ir jų vadovai padaro didžiulį darbą, kiekvienai šventei parengdami šimtus puikiausių įvairių meno mėgėjų žanrų kolektyvų. Gaila, kad išskyrus pačius dalyvius, negirdėjome padėkų šių pu ...

Arkadijus Vinokuras. Kokio prezidento nereikia Lietuvai?

Arkadijus Vinokuras. Kokio prezidento nereikia Lietuvai?

Nereikia meluojančio prezidento. Teigiu, kad visi iki vieno buvę ir esama prezidentė visiems veik 30 metų melavo, neva jie neišpažįsta jokių politinių ideologijų. Melas. Visi iki vieno, artimai užkulisiuose bendravę su nevaldomais oligarchais, išpažino laukinį kapitalizmą, kurio pasekmė - tragiška Lietuvai emigracija ir bananų respublikos lygio turto bei pajamų nelygybė. Kad taip yra, eilinį kartą patvirtino sveikindamas Lietuvą įstojus į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), jos vadovas Angelis Gurria: „Dirbančiųjų ir pensininkų santykis yra netinkamas, reikia peržiūrėti įstatymus, gerinti ekonominį lankstumą. Ši peržiūra taip pat susijusi su pajamų nelygybės ir kitais klausimais“. Prezidento institucijos šešėlinis bendravimas ar priklausomybė nuo verslo kelia abejonių dėl šios institucijos gebėjimo atlikti esminę savo pareigą – apginti demokra ...

Arkadijus Vinokuras. Ar laikas Maidanui Lietuvoje?

Arkadijus Vinokuras. Ar laikas Maidanui Lietuvoje?

Klausimas ne šiaip sau. Aplankiau Rytų Ukrainos pafrontės miestelius, kurių pakraščius apšaudo lugandonų – Rusijos pajėgos. Tikslas – supažindinti vietos gyventojus su mano projektu „Šypsena prieš karą“. Kalbėjausi su kariais, kalbėjausi su civiliais, kalbėjausi su vaikais. Vienas bendras atsakymas būtų: „Mus Kijevas pamiršo“. Tačiau nei kariai, nei pilietinė visuomenė nepasiduoda. Jie gina savo šalį, savo bendruomenes. Kiek sugeba bando gražinti giliai sovietinėje praeityje įstrigusius miestelius. Kalbėjausi Kijeve ir su kiek sukčiaujančiais taksistais. Jų nuomone, Ukraina po Maidano nei kiek nepakito, nes šalį ir toliau valdo oligarchai taip, kaip nori, o demokratija – tik žodžiai. Vienas net numatė naują Maidaną, mat „kieno valdžia, to ir tiesa. Su šita būsena sutikti negalima.“ Ukrainiečiai taksistai taip pat klausė, kaip yra Lietuvoje, kurią daugelis nuoširdž ...

Vytautas Plečkaitis: Kur bus Lietuva, jei migracija suskaldys Europos Sąjungą?

Vytautas Plečkaitis: Kur bus Lietuva, jei migracija suskaldys Europos Sąjungą?

Apie tautų kraustymąsi randame žinių jau Romos imperijos istorikų darbuose.„Nuo maro, bado ir karo apsaugok mus, Viešpatie“, meldėsi krikščionys nuo pat šios religijos atsiradimo prieš du tūkstančius metų ir tebesimeldžia iki šiol. Gyvendami taikioje, ramioje Europoje, kur jau daugiau kaip 70 metų nėra didesnių karų bei sukrėtimų, o visuotinis gerovės siekis tapo vos ne pagrindiniu europiečių gyvenimo tikslu, tiesiog pamiršome, kas yra tautų migracija, masinis judėjimas iš pietų į šiaurę, iš rytų į vakarus. Mums, gyvenantiems santykinai ramiai Europos Sąjungos bendrijoje, apie tai prieš keletą metų priminė karai ir masiniai pabėgėlių srautai iš Sirijos, Irako, Afganistano, Afrikos šiaurės ir net iš šio žemyno centrinės dalies, kur žmonės nuolat badauja ir kariauja genčių karus. Juos patyrėme ne tiesiogiai, o smagiai įsitaisę prie spalvotų TV ekranų. Beje, masinę m ...

Rasa Budbergytė. Už vyriausybės troškimą gerinti investicinį šalies klimatą, gali tekti susimokėti kiekvienam

Rasa Budbergytė. Už vyriausybės troškimą gerinti investicinį šalies klimatą, gali tekti susimokėti kiekvienam

Vyriausybės pasiūlytiems mokesčių reformos įstatymų pakeitimams Seime, valstybės biudžetas praras 1,6 mlrd. eurų, o siekiant užkamšyti tokią skolą, netolimoje ateityje Vyriausybė turės įvesti naujus mokesčius ar dar labiau didinti jau esamų tarifus. Nors darbuotojų atlyginimai Lietuvoje auga, augimas nepakankamas, ir darbo užmokestis mūsų šalyje išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Viešojo sektoriaus darbuotojų vidutiniai atlyginimai per pastaruosius penketą metų augo gerokai lėčiau nei privataus. Jeigu nebus didinami viešojo sektoriaus darbuotojų (medikų, mokytojų ir kt.) atlyginimai, nebus kitais būdais sprendžiamas finansavimo adekvatumo didinimas, emigracija nesitrauks, lėtės vidaus vartojimas ir mažės pajamų surinkimas ir perskirstymas per biudžetą. Vyriausybė galėtų subalansuoti valdžios sektoriaus pajamas, jei padidintų įplaukas, atsisakant taikyti n ...

Ar mums reikia kultūros kanalo?

Ar mums reikia kultūros kanalo?

Vykdant LRT pertvarką, kultūros institucijos, visuomenininkai sunerimo dėl kanalo LRT KULTŪRA likimo, pavadinimo keitimo tikslingumo, žiūrimumo ir daugelio kitų aspektų. Po birželio 19 d. LRT Tarybos posėdžio visuomenę pasiekė vilčių teikiančios žinios dėl naujų šviečiamųjų ir pramoginių LRT projektų. Žinoma, esmė ne pavadinime, o turinyje. Tačiau visų kūrybinių projektų – knygų, spektaklių, filmų, netgi pasakų pavadinimuose glūdi labai svarbi žinia, apibūdinanti turinį. Todėl diskutuokime apie turinį, siūlykime, kad jis domintų tiek intelektualus, tiek visą visuomenę, regionų gyventojus, jaunimą ir senjorus, kaimų ir miestelių žmones. Viltingai nuteikia ketinimai išleisti į eterį naują muzikinį ciklą „Poetų dainos“, transliuoti kasdienes „Kultūros žinias“. Tačiau keistai nustebino LRT generalinės direktorės pavaduotojo G. Oganausko teiginys, kad dalies auditorijo ...

Linas Jonauskas. Ar Skvernelis apmokestins Karbauskį ir Landsbergį?

Linas Jonauskas. Ar Skvernelis apmokestins Karbauskį ir Landsbergį?

Panašu, jog Lietuvos gamta švęs mažą pergalę. Jau visai netrukus, ar po metų, Lietuvoje gali atsirasti taršių automobilių mokestis. Tiesa, panašu, kad šis mokestis palies tikrai ne visus galingų automobilių savininkus. Palies tik tuos, kurie neįstengs nusipirkti naujo ir rinksis keliolikos metų senumo automobilį. Kaip ir dera dešiniųjų Vyriausybei, planuojamas taršių automobilių mokestis palies mažiausiai uždirbančius žmones, kurie neturi galimybių įsigyti naujesnių ir ekonomiškesnių automobilių. Gamtos pergalė bus simbolinė. Tikrieji gamtos teršėjai, vairuojantys naujus galingus automobilius, ir toliau galės sėkmingai nuodyti Lietuvos orą. Politikai nekalba net apie simbolinį galingų naujų automobilių mokestį. Kodėl? Ne tik dėl to, jog yra dešinieji. Greičiausiai dar ir dėl to, kad jų vedlys važinėja bene taršiausiu automobiliu. Taršiausiu tarp visų šalies politik ...

Close