Arvydas Survila, Brigita Žuromskaitė. Lietuva tarp saugiausių atostogų krypčių

Arvydas Survila, Brigita Žuromskaitė. Lietuva tarp saugiausių atostogų krypčių

Turizmas jau seniai tapo neatskiriama žmonių gyvenimo dalimi, tačiau pastebima, kad keičiasi ir turistų požiūris į jų pačių saugumą turistinių kelionių, atostogų metu. Pastaruoju metu turistams vis didesnę svarbą įgyja saugaus buvimo šalyje, į kurią norima keliauti, klausimas, nes pasaulyje patiriama daug nelaimių, įskaitant teroristinius išpuolius. Ne visada turistai buvo tiesioginiais teroristų taikiniais. Tačiau teroristinės grupuotės pastebėjo, kad kuomet jų atakų aukomis tampa užsienio turistai, tai šis faktas sulaukia didesnio žiniasklaidos dėmesio. Taip pat turistų grupės yra gan lengvas taikinys (skiriasi išvaizda, apranga, kalba bei elgesiu), nereikalaujantis didelių finansinių išlaidų. Turistai daugiausiai laiko praleidžia turistinėse zonose (viešbučiai, restoranai, lankytini objektai), todėl juos „lengva“ pasiekti. Pavojingos šalies įvaizdis atgraso tur ...

LSDP lyderiai NSGK tyrimą vadina selektyviu

LSDP lyderiai NSGK tyrimą vadina selektyviu

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiai, komentuodami Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atskleistas tyrimo išvadas, sako, kad tyrimas buvo selektyvus. LSDP pirmininkui Gintautui Paluckui nerimą kelia tai, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ klausimas liko už parlamentinio tyrimo ribų. „Kuo daugiau viešumo ir atvirumo apie galimai neskaidrius procesus - tuo mažiau stagnacijos ir korupcijos. Vis dėlto tik tolimesni įvykiai parodys, ar siekis skaidrinti politikos lauką pasitelkiant Seimo komitetą buvo tikras. Kitaip tariant, ar tyrimas liks politiniu, ar iš to seks teisinės pasekmės. Pavyzdžiui, apkalta ar ikiteisminis tyrimas“, - sako LSDP pirmininkas. LSDP frakcijos Seime seniūnas Juozas Olekas, NSGK narys, vykdytą tyrimą vadina „politiniu procesu“. „Viešumas yra gerai, tačiau jis negali būti selektyvu ...

Arvydas Survila. Pražūtingų didžiųjų nelaimių pasaulyje kasmet daugėja

Arvydas Survila. Pražūtingų didžiųjų nelaimių pasaulyje kasmet daugėja

Kasdieniai visuomenės informavimo priemonių pranešimai apie nelaimes primena, kad nė viena bendruomenė ir nė vienas žmogus nėra visiškai apsaugotas nuo nelaimingų įvykių. O pasaulinės klimato kaitos tendencijos, padažnėję teroro aktai ir gamtinių, technologinių grėsmių pavojus primena apie būtinybę mokėti valdyti susidariusias situacijas – ypač tokias, kurių padariniai katastrofiški tiek bendruomenėms, tiek valstybėms. Nepaprastųjų situacijų, kurias Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) supranta kaip neeilinį nelaimingą įvykį, kuris rimtai sutrikdo bendruomenės ar visuomenės funkcionavimą ir sukelia žmogiškųjų išteklių, materialinių, ekonominių, aplinkos nuostolių bei viršija bendruomenės galimybes susidoroti su padariniais, kasmet daugėja. Nuolat auga ir jų metu žūstančių žmonių skaičius, o ekonominiai padariniai gali siekti dešimtis ir šimtus milijardų JAV dolerių. ...

V. Andriukaitis: nepaverskime degalinių vaistinėmis

V. Andriukaitis: nepaverskime degalinių vaistinėmis

Galimybė nusipirkti kai kurių vaistų degalinėse galėtų būti, tačiau degalinių vaistinėmis ir degalinių pardavėjų vaistininkais nepaversime, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sakė už visuomenės sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Vytenis Andriukaitis. Taip jis vertina Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyvą leisti kai kuriais vaistais prekiauti parduotuvėse ir degalinėse bei nuotoliniu būdu. Pasak V. Andriukaičio, nors degalinėse galėtų būti parduodami būtiniausi vaistai, jų pardavimui ir laikymui reikia nustatyti griežtus reikalavimus. „Nepaversime degalinių vaistinėmis, bet jeigu reikia nusipirkti pirmosios pagalbos vaistinėlę vairuojant automobilį, vaistinėlė turi būti. Tam tikrų elementarių vaistų sąrašas galėtų būti. Bet taip pat turi būti užtikrintos sąlygos juos laikyti, griežti reikalavimai, nes vaistas ...

Arkadijus Vinokuras. LVŽS blaivybės vajus – naudingas?

Arkadijus Vinokuras. LVŽS blaivybės vajus – naudingas?

Karbauskininkai ir kirkilai pakylėti. Jų reitingai kyla kaip ant mielių. Priežastis – labai paprasta Lietuvoje mulkinti žmones. Ypač senesnius, niekaip nesusigaudančius naujojoje demokratinėje tikrovėje. Todėl ir uspakkichams lengva gyventi, kol liaudis leis save mulkinti ar – įbauginti. Centro kairiųjų“ pensijos reforma ir yra tas baubas, kuriuo grasina būsimuosius pensininkus „nuosaikūs socdemai“ ir karbauskininkai. Pasirodo, premjerą S. Skvernelį ir jo rėmėjus eilinį kartą įtakoja verslas, kurio interesus galiausiai ir gina. Kitaip tariant, ši vyriausybė yra niekas kita, kaip vilkas avies kailyje. Štai kodėl LVŽS vyriausybės su apsimetėliais socdemais koalicijoje kova su skurdu yra mitas. Anot prof. R. Lazutkos deginančios kritikos: „Yra šimtų tūkstančių darbingo gyventojų rezervas, kuris nedalyvauja ekonomikoj – darbo rinkoje diskriminuojami neįgalūs ir pagyve ...

Vilija Blinkevičiūtė. Pensijų reforma: ko nepasako „valstiečiai“?

Vilija Blinkevičiūtė. Pensijų reforma: ko nepasako „valstiečiai“?

Vyriausybės siekis, kad po pensijų ir mokesčių reformos, ateityje, pensija sudarytų mažiausiai 50 procentų buvusio darbo užmokesčio – pagirtinas. Ne pieno upės ir kisieliaus krantai, bet jau šis tas. Ar taip nutiks iš tiesų? Su ženklu plius Prie teigiamų pensijų reformos (kuri iš esmės yra jau pradėta) dalykų neabejotinai galima priskirti 3,7 milijardo eurų „Sodros“ skolos perkėlimą į valstybės biudžetą. Skola nedingo, bet nuo „Sodros“ kaklo nuimtas akmuo. Ir tai gera žinia ne tiek šiai įstaigai, bet visiems, besinaudojantiems valstybine socialinio draudimo sistema. Kitas svarbus žingsnis – siūlymas ir bazinę pensiją perkelti į valstybės biudžetą. Tai leistų finansuoti pensijas iš visų mokesčių. Visi, sulaukę pensinio amžiaus, nepriklausomai nuo sukaupto darbo stažo, gautų bazinę pensiją, kurios dydį lemtų valstybės finansinės galimybės ir politinė valia di ...

Dovilė Šakalienė: Už ką Lietuvoje baudžiamos moterys?

Dovilė Šakalienė: Už ką Lietuvoje baudžiamos moterys?

Lietuvoje – smurto prieš moteris epidemija. Per metus – 68 000 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje: 82% aukų yra moterys. Kas trečia moteris ar mergaitė vyresnė nei 15 metų yra patyrusi kurios nors formos smurtą – fizinį, seksualinį, psichologinį, ekonominį. 35% Lietuvos moterų patyrė seksualinį priekabiavimą. O du trečdaliai Lietuvos visuomenės smerkia priekabiavimo aukas ir nelaiko priekabiavimo problema. Maža to, Lietuvos gyventojai, palyginus su kitų Europos Sąjungos valstybių gyventojais, labiausiai linkę pateisinti seksualinį ir psichologinį smurtą prieš moteris. O Lietuva per metus patiria socialinių ir ekonominių nuostolių dėl smurto artimoje aplinkoje už 650 mln. eurų. Moterys du kartus dažniau prižiūri ligonius, neįgaliuosius, vaikus, senukus negu vyrai, pustrečio karto dažniau nei vyrai užsiima namų ūkiu ir buitimi – kalbu apie tūkstančius neap ...

Close