V. Andriukaitis: nepaverskime degalinių vaistinėmis

V. Andriukaitis: nepaverskime degalinių vaistinėmis

Galimybė nusipirkti kai kurių vaistų degalinėse galėtų būti, tačiau degalinių vaistinėmis ir degalinių pardavėjų vaistininkais nepaversime, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sakė už visuomenės sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Vytenis Andriukaitis. Taip jis vertina Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyvą leisti kai kuriais vaistais prekiauti parduotuvėse ir degalinėse bei nuotoliniu būdu. Pasak V. Andriukaičio, nors degalinėse galėtų būti parduodami būtiniausi vaistai, jų pardavimui ir laikymui reikia nustatyti griežtus reikalavimus. „Nepaversime degalinių vaistinėmis, bet jeigu reikia nusipirkti pirmosios pagalbos vaistinėlę vairuojant automobilį, vaistinėlė turi būti. Tam tikrų elementarių vaistų sąrašas galėtų būti. Bet taip pat turi būti užtikrintos sąlygos juos laikyti, griežti reikalavimai, nes vaistas ...

Arkadijus Vinokuras. LVŽS blaivybės vajus – naudingas?

Arkadijus Vinokuras. LVŽS blaivybės vajus – naudingas?

Karbauskininkai ir kirkilai pakylėti. Jų reitingai kyla kaip ant mielių. Priežastis – labai paprasta Lietuvoje mulkinti žmones. Ypač senesnius, niekaip nesusigaudančius naujojoje demokratinėje tikrovėje. Todėl ir uspakkichams lengva gyventi, kol liaudis leis save mulkinti ar – įbauginti. Centro kairiųjų“ pensijos reforma ir yra tas baubas, kuriuo grasina būsimuosius pensininkus „nuosaikūs socdemai“ ir karbauskininkai. Pasirodo, premjerą S. Skvernelį ir jo rėmėjus eilinį kartą įtakoja verslas, kurio interesus galiausiai ir gina. Kitaip tariant, ši vyriausybė yra niekas kita, kaip vilkas avies kailyje. Štai kodėl LVŽS vyriausybės su apsimetėliais socdemais koalicijoje kova su skurdu yra mitas. Anot prof. R. Lazutkos deginančios kritikos: „Yra šimtų tūkstančių darbingo gyventojų rezervas, kuris nedalyvauja ekonomikoj – darbo rinkoje diskriminuojami neįgalūs ir pagyve ...

Vilija Blinkevičiūtė. Pensijų reforma: ko nepasako „valstiečiai“?

Vilija Blinkevičiūtė. Pensijų reforma: ko nepasako „valstiečiai“?

Vyriausybės siekis, kad po pensijų ir mokesčių reformos, ateityje, pensija sudarytų mažiausiai 50 procentų buvusio darbo užmokesčio – pagirtinas. Ne pieno upės ir kisieliaus krantai, bet jau šis tas. Ar taip nutiks iš tiesų? Su ženklu plius Prie teigiamų pensijų reformos (kuri iš esmės yra jau pradėta) dalykų neabejotinai galima priskirti 3,7 milijardo eurų „Sodros“ skolos perkėlimą į valstybės biudžetą. Skola nedingo, bet nuo „Sodros“ kaklo nuimtas akmuo. Ir tai gera žinia ne tiek šiai įstaigai, bet visiems, besinaudojantiems valstybine socialinio draudimo sistema. Kitas svarbus žingsnis – siūlymas ir bazinę pensiją perkelti į valstybės biudžetą. Tai leistų finansuoti pensijas iš visų mokesčių. Visi, sulaukę pensinio amžiaus, nepriklausomai nuo sukaupto darbo stažo, gautų bazinę pensiją, kurios dydį lemtų valstybės finansinės galimybės ir politinė valia di ...

Dovilė Šakalienė: Už ką Lietuvoje baudžiamos moterys?

Dovilė Šakalienė: Už ką Lietuvoje baudžiamos moterys?

Lietuvoje – smurto prieš moteris epidemija. Per metus – 68 000 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje: 82% aukų yra moterys. Kas trečia moteris ar mergaitė vyresnė nei 15 metų yra patyrusi kurios nors formos smurtą – fizinį, seksualinį, psichologinį, ekonominį. 35% Lietuvos moterų patyrė seksualinį priekabiavimą. O du trečdaliai Lietuvos visuomenės smerkia priekabiavimo aukas ir nelaiko priekabiavimo problema. Maža to, Lietuvos gyventojai, palyginus su kitų Europos Sąjungos valstybių gyventojais, labiausiai linkę pateisinti seksualinį ir psichologinį smurtą prieš moteris. O Lietuva per metus patiria socialinių ir ekonominių nuostolių dėl smurto artimoje aplinkoje už 650 mln. eurų. Moterys du kartus dažniau prižiūri ligonius, neįgaliuosius, vaikus, senukus negu vyrai, pustrečio karto dažniau nei vyrai užsiima namų ūkiu ir buitimi – kalbu apie tūkstančius neap ...

Rasa Budbergytė. Dar viena strategija, o dėl ko iš tikrųjų grįžtų emigrantas

Rasa Budbergytė. Dar viena strategija, o dėl ko iš tikrųjų grįžtų emigrantas

Lietuvos gyventojai didžiausia mūsų grėsme įvardija migraciją. 9 iš 10 apklaustų žmonių supranta, kad mažėjantis gyventojų skaičius kelia grėsmę jų pensijai. Visi savaip pajuto šios skausmingos problemos pasekmes ir grėsmes. Valdžia taip pat. Vyriausybė Seimui neseniai pateikė svarstyti seniai žadėtą dokumentą - Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategiją. Joje užsibrėžta, kad gyventojų skaičius iki 2030 metų Lietuvoje imtų didėti. Tam reikia įgyvendinti daug sisteminių sprendimų, kurie didintų gimstamumą, mažintų emigraciją ir skatintų emigrantų sugrįžimą, taip pat ilgintų mūsų gyventojų gyvenimo trukmę, mažintų mirtingumą ir gerintų žmonių gyvenimo kokybę. Iš viso, strategija numato nei daug nei mažai-12 uždavinių. Kitaip tariant - atliktas titaniškas biurokratinis darbas, su jau įprastu priemonių planu (planuojama net 70 pr ...

Juozas Olekas. Miškų reforma kreivoj vagoj: direktoriui – per 6000, girininkui – 700 eurų

Juozas Olekas. Miškų reforma kreivoj vagoj: direktoriui – per 6000, girininkui – 700 eurų

Miškų reformos metu buvo pažadėta atkurti šio sektoriaus reputaciją. Pagarsinti tikslai – finansinis, socialinis ir ekologinis. Vis dėlto praėjus vos keliems mėnesiams po naujos Valstybinės įmonės Valstybinių miškų urėdija sukūrimo jos reputacija tapo labai abejotina visomis prasmėmis – ir dėl finansų naudojimo, ir dėl socialinės darbuotojų padėties, ir dėl miškų atsodinimo. Atrodė, kad perspektyva tikrai yra - pirmą šių metų ketvirtį vidutinės medienos kainos rinkoje paaugo daugiau negu 10 procentų lyginant su 2017 metais. Vis dėlto nuo šių metų pradžios įkurtos ir veikiančios Valstybinių miškų urėdijos pajamos padidėjo tik 3,7 proc. Vietoje objektyvumo ir pajamų augimo sulaukėme sąlyginio pajamų mažėjimo. Vietoje žadėto darbo užmokesčio didėjimo miške dirbantiems žmonėms – eiguliams, girininkams – grietinėlę nusigraibė naujai suformuota Valstybinių miškų urėdij ...

Seminarų ciklas „Smurtas artimoje aplinkoje: kodėl apie tai svarbu kalbėti“

Seminarų ciklas „Smurtas artimoje aplinkoje: kodėl apie tai svarbu kalbėti“

Lietuvos socialdemokračių moterų sąjunga nuo praėjusio rudens organizavo seminarų ciklą tema „Smurtas artimoje aplinkoje: kodėl apie tai svarbu kalbėti“. Pranešimus skaitė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, LSDMS pirmininkės pavaduotoja Margarita Jankauskaitė. Šį savaitgalį LSDMS Kauno rajono klubo pirmininkė Skirmantė Subačienė pakvietė Kauno rajone ir mieste dirbančias socialines darbuotojas, pedagoges ir kitas aktyvias moteris ir vyrus, kuriems labai svarbu, kad mūsų visuomenėje būtų kuo mažiau smurto. Diskusijose aptarė kaip ugdyti kuo didesnį visuomenės nepakantumą smurtui, kaip atpažinti jo apraiškas ir padėti jį patyrusiems. LSDMS pirmininkė Orinta Leiputė džiaugiasi, kad paskaitos aktualios, tai rodo gausus būrys dalyvaujančių, iš to galima spręsti, kad auga mūsų visuomenės jautrumas šiai temai. Įvairiuose Lietuvos regionuose buvo organizuotos ...

Close