Vytautas Plečkaitis. Kaip Rusijos prezidentas draugavo su JAV: „Perduok Europą Rusijai“

Vytautas Plečkaitis. Kaip Rusijos prezidentas draugavo su JAV: „Perduok Europą Rusijai“

Lietuvoje yra vis dar gajus mitas, kad Rusiją valdęs prezidentas Borisas Jelcinas buvo didelis demokratas ir mūsų draugas, nes jam valdant Rusiją Lietuva tapo nepriklausoma ir laisva, iš jos buvo išvesta Rusijos kariuomenė. Tai tiesa, bet ar dėl to, kad jis buvo demokratas? Gal greičiau todėl, kad Rusijoje siautė ekonominė ir socialinė suirutė, ji buvo nusilpusi ir didele dalimi priklausė nuo Vakarų, pirmiausia nuo JAV finansinių injekcijų. B. Jelcinas neretai pateikiamas kaip antipodas autokratui V. Putinui, nors kažin, ar Jelcinas nebuvo toks pats autokratas, pradėjęs pirmą Čečėnijos karą ir pasmerkęs tūkstančius žmonių pražūčiai. Kaip Rusijos politinis elitas, supęs B. Jelciną ir jis pats, suprato demokratiją ir kokios Europos troško Rusijos prezidentas, parodo neseniai paskelbti JAV prezidento B. Clintono ir Rusijos prezidento buvę slapti, privatūs, užrašyti t ...

Aloyzas Sakalas. Trys istorinės klaidos Sąjūdžio istorijoje

Aloyzas Sakalas. Trys istorinės klaidos Sąjūdžio istorijoje

2018 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucinėje salėje paminėtas Sąjūdžio 30 metų jubiliejus. Buvo sakomos kalbos, senieji sąjūdiečiai pabendravo vieni su kitais ir su spaudos atstovais. Bet ne vienam dalyviui kilo dar pilnai neatsakytas klausimas, kokias istorines klaidas padarė atkūręs Lietuvos nepriklausomybę Sąjūdis, jei rinkėjai jį kažkodėl nustūmė nuo politinės valdžios per 1992 metų rinkimus. Kaip žinoma, rinkėjai tada valdžią perdavė buvusiai komunistų partijai, pasivadinusiai LDDP, kuriai net pritrūko fizinių asmenų rinkimuose iškovotoms daugiamandatėms vietoms užimti. Pirmąją istorinę klaidą 1990 03 15 įvardino vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų Arvydas Juozaitis. Jo nuomone, ši klaida – tai Vytauto Landsbergio išrinkimas Aukščiausiosios Tarybos (toliau AT) pirmininku. Galima sutikti su tokiu teiginiu, galima nesutikti, bet daug faktų, dalį kurių ...

Dovilė Šakalienė. Kas pažabos antstolius?

Dovilė Šakalienė. Kas pažabos antstolius?

Žurnalas „Savaitė“ klausia: kas pažabos antstolius? Nuoširdžiai džiaugiuosi Prezidentės iniciatyva – labai nelygioje kovoje jos tvirta pozicija ir parama itin svarbi. Jau pavasarį, kai Seime taip sunkiai ėjo mano pataisos Civilinio proceso kodeksui, remiamos Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo bei šimtų kitų nevyriausybinių organizacijų (viso – apie 600), aiškiai pamatėme kaip giliai įaugęs antstolių lobizmas į įstatymų leidybą ir politikos formavimą. Tai ir nestebina – iš vienos pusės turime 300 000 paprastų žmonių, kuriuos slegia skolos, kurie neturi pinigų brangiems advokatams, o iš kitos pusės – gerą šimtą puikių, stiprių teisininkų, uždirbančių 15 milijonų eurų per metus. Tiek metų buvo ignoruojamas faktas, jog antstoliai vykdo valstybės deleguotą funkciją, tai nėra šiaip verslas. Ir dėl to stebina didžiulis pyktis ir ginčai paviešinus antstolių u ...

Gintautas Paluckas. Dvi Lietuvos? Atsakas iš kairės

Gintautas Paluckas. Dvi Lietuvos? Atsakas iš kairės

Ekonomistas Raimondas Kuodis yra sakęs, kad žmogaus gerovė priklauso ne tik nuo ekonomikos išsivystymo ir BVP dydžio vienam gyventojui, bet ir nuo tokių veiksnių, kaip darbo turėjimas arba neturėjimas, darbo ir laisvalaikio balansas, taip pat nuo darbo sąlygų, streso lygio gyvenime ir darbe, neužtikrintumo ar užtikrintumo ateitimi. Ant popieriaus gerovė – džiugina: vidutinis darbo užmokestis yra apie 1000 eurų, vienas didžiausių Europoje ligoninių lovų skaičius tūkstančiui gyventojų, milijoninės ES investicijos vis mažėjančiam gyventojų skaičiui. Tikras statistinis rojus. Tačiau tikrovė, kurią pažįstame, labai skiriasi nuo suapvalintų skaičių. Štai šalies pakraščiuose vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis negu 600 eurų, sveikatos priežiūra regionuose netenkina ne tik dėl kokybės, bet ir dėl prieinamumo, o Europos Sąjungos investicijos – tikėtasi, kad parkų ir sk ...

Arkadijus Vinokuras. Jono Noreikos fronte nieko naujo

Arkadijus Vinokuras. Jono Noreikos fronte nieko naujo

Gerbiamas profesorius Vytautas Landsbergis savo straipsnyje „Šis tas nauja dėl „Generolo Vėtros“, deja, nieko naujo nepasakė. Argumentacija, ginanti partizaną J. Noreiką (Generolas Vėtra) vis dar įprastai akla: J. Noreika nieko dėtas, jis žydų nežudė. Pateikiama visa paklodė įrodymų. Tačiau prof. V. Landsbergis pateikia kaip naują seną mąstyseną neva netiesioginis, nors ir aktyvus, kolaboravimas su okupantu vykdant Lietuvos žydų genocidą – parkeriu už stalo – nepakankama priežastis deherojizuoti herojų. Jis, skaičiuodamas didvyrio J. Noreikos nuopelnus, gracingai peršoka per šį nemalonų faktą: „Buvęs karininkas; Birželio sukilimo dalyvis; Šiaulių apskrities viršininkas; Štuthofo hitlerinio lagerio kalinys“ ir t. t. Netiesiogiai? Kas tai? Kaip ir visi J. Noreikos garbę amoralumo kaina gelbėjantys kraštutiniai dešinieji, taip ir gerbiamas profesorius kažkodėl apsime ...

Rasa Budbergytė. Kol vyriausybė darbdavių pusėje – nebus sutarimo dėl minimalios algos

Rasa Budbergytė. Kol vyriausybė darbdavių pusėje – nebus sutarimo dėl minimalios algos

Minimali mėnesinė alga (MMA) užstrigo Trišalės tarybos ginčuose. Vyriausybė, profsąjungos ir darbdaviai niekaip nesuderina pozicijų. Trišalė taryba nesugeba pasiekti sutarimo tarp darbdavių ir darbuotojų, nes prarasta pusiausvyra tarp šių organizacijų. Turime pripažinti vieną paprastą dalyką – Vyriausybė yra vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje, todėl tikėtis, kad Trišalės tarybos rėmuose vyriausybės atstovai bus dirbančiųjų pusėje – naivu. Didelė dalis valstybės tarnautojų, kultūros darbuotojų, pedagogų, medikų ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų uždirba minimalų arba tik nedaug didesnį nei minimalų atlyginimą. Bet koks minimalaus atlyginimo kėlimas apnuogina realybę – Valstybė pati žmones stumia į skurdą nesugebėdama mokėti oraus atlygio. Verslas jau seniai suprato, kad jeigu nemokės didesnių atlyginimų – neturės darbuotojų. Jau dabar pastebimas kvalifikuotų ...

Arkadijus Vinokuras. Šiek tiek fašistuojanti, šiek tiek komunistuojanti LVŽS

Arkadijus Vinokuras. Šiek tiek fašistuojanti, šiek tiek komunistuojanti LVŽS

Kaip atpažinti žmogų ar partiją, šiek tiek jaučiančius simpatiją fašizmui? Ogi iš noro visiems – per prievartą – pripiršti „sveiką“ vegetaro A. Hitlerio (Kepenio, Verygos, Širinskienės, Karbauskio) gyvenimo būdą ir karštų kalbų apie kovą su korupcija. Bet, pirma, sveikas per prievartą nebūsi, o aukščiausios kokybės maistas mokyklose pradinių klasių mokiniams tik už 1,3 eurų mokiniui (!) neįmanomas, kaip ir pigiausios tabletės nuo rimtos ligos negydo. Antra, būdamas oligarchu, tampriai milijoniniu verslu susietu su „dvasinga“ Rusija, su korupcija nepakovosi. Tai tiesiog prieštarauja fizikos dėsniams. O kaip atpažinti komunistuojančius žmones arba politikus? Paprastai: per didžiulę nuoširdžią neapykantą kitaip manantiems, buvusių draugų, net fiziškai neįgalių, persekiojimą. Maža? Pridėkime kategorišką atsisakymą tikrinti savo pačių korupciją ir, tikrai nepamiršau, – ...

Close