Aleksander Radczenko. Ko iš tikrųjų nori Lietuvos lenkai?

Aleksander Radczenko. Ko iš tikrųjų nori Lietuvos lenkai?

Lietuvos lenkai yra didžiausia Lietuvos tautinė mažuma, turinti politinę partiją, kuri yra valdžioje keliuose rajonuose, o šiuo metu yra neformali valdančiosios daugumos dalyvė. Lenkija yra Lietuvos strateginė partnerė. Todėl, tikriausiai, lenkai yra vienintelė tautinė mažuma Lietuvoje, kuri turi tam tikrą įtaką Lietuvos nacionalinei darbotvarkei ir būtent jos reikalavimai formuoja bendrą diskusijos apie tautinių mažumų teises Lietuvoje kontekstą. Nedažnai į jos politinių lyderių teikiamus pasiūlymus atsižvelgiama, tačiau jų neįmanoma nepastebėti. Labai dažnai, apie juos diskutuojant, bandoma pabrėžti, kad tai „ne visų Lietuvos lenkų norai“ arba kad iš tikrųjų Lietuvos lenkai nori visiškai ko kito, negu nurodo politikai ar žiniasklaida. Todėl norėčiau pabandyti atsakyti į klausimą: ko iš tikrųjų nori Lietuvos lenkai? Jeigu turėčiau atsakyti vienu žodžiu, pasakyčiau ...

Arkadijus Vinokuras. Karbauskininkai puola demokratiją. Socialdemokratai apgins

Arkadijus Vinokuras. Karbauskininkai puola demokratiją. Socialdemokratai apgins

Žinau, skamba, švelniai tariant, nekukliai. Dėl buvusių apsimetėlių socdemais kaltės Lietuvoje gerovės valstybės stebuklo neįvyko. Tačiau partijoje tikrieji socialdemokratai energingai atkovoja savo pozicijas. Vis daugiau partijos narių suvokia partijos sugrįžimo prie savo ištakų svarbą. Juk vos ne kiekvieną palietė pažįstamų ar artimųjų emigracija, skurdas bado akis. Kodėl socialdemokratai turi ir apgins Lietuvos demokratiją? Todėl, kad 1918 metų vasario 16 dieną kaip tik keturi socialdemokratai dalyvavo Lietuvos valstybės – demokratinės valstybės – atkūrime. Deja, dešinieji nacionalistai su Smetona priešakyje demokratiją sunaikino tam, kad vėliau Lietuvą išduotų sovietams. Šiandien kraštutiniai dešinieji valdžioje vėl grasina Lietuvos demokratijai. Ir vėl įtakoti „dvasingos V. Putino demokratinės vertikalės“ idėjų. LVŽS vadai (ne vadovai) R. Karbauskis ir S. Skv ...

Vytautas Plečkaitis. Mes visi mylime Ukrainą, bet nebūtinai jos oligarchus

Vytautas Plečkaitis. Mes visi mylime Ukrainą, bet nebūtinai jos oligarchus

Lietuva ir jos valdžia myli Ukrainą, padeda jai moraliai ir šiek tiek materialiai. Kiek apskritai gali padėti 2,8 mln tauta beveik dvidešimt kartų už ją didesnei, pati gaudama milijardines finansines injekcias iš Europos Sąjungos. Lietuviai su ukrainiečiais palaiko ryšius dar nuo Didžiojo kunigaikščio Gedimino ir jo įpėdinio Algirdo  laikų, kai lietuviai valdė Kijevą ir nemažą dalį jos vakarinių žmių. Šiandien Ukraina pagal plotą yra didesnė už Prancūziją, o pagal gyventojų skaičių gerokai pralenkia Lenkiją. Tiesa, Rusijos agresija Ukrainos plotą ir gyventojų skaičių šiek tiek sumažino. Tačiau solidarumas su Ukraina ypač Vidurio Rytų Europoje nuo to padidėjo Ukrainiečiai atsakydami į mūsų meilę ir rūpestį, taip pat myli mūsų šalį. Jie padeda mums spręsti dmografines problemas, pakeisdami mūsų išvykstančią į Vakarus darbo jėgą į ukrainietišką. Be jų, galbūt, net ba ...

Tomas Bilevičius. Ar į Lietuvą grįš Centrinė televizija?

Tomas Bilevičius. Ar į Lietuvą grįš Centrinė televizija?

Prabėgo pirmasis žurnalistikos studijų mėnuo ir sunku nereaguoti į teorijoje išgirstas, o dabar mūsų panosėje vykstančias realijas. Dar praėjusią savaitę žurnalistikos įvado paskaitoje dėstytojas pasakojo apie visuomeninio ir valstybinio transliuotojo skirtumus, apie stiprią ir silpną žiniasklaidą, apie jos modelius ir tendencijas. Neilgai trukus tą patį iš dėstytojo išgirdau ir stebint visuomeninį tranliuotoją, o bendrai matome kėsinimusis į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Kodėl rašau apie šiuos dalykus? Praėjusią savaitę pasirodė LR Seimo specialiosios komisijos (kurioje liko tik valstiečių atstovai) išvados, kuriomis siūloma keisti LRT struktūrą, LRT tarybos, kuri užtikrina sklandžią LRT veiklą, delegavimo tvarką ir išdygo siūlymai steigti LRT valdybą, kuri atliktų operatyvinius transliuotojo darbus. Šiuo metu Lietuvoje veikia mechanizmas, kuomet L ...

Evaldas Navickas: 5 idėjos šeimos medicinai

Evaldas Navickas: 5 idėjos šeimos medicinai

Sveikatos apsaugos ministerija visai neseniai pradėjo projektą „100 idėjų šeimos medicinai“. Jo metu kiekvienas kviečiamas siūlyti idėjas, kaip pagerinti šeimos medicinos paslaugų kokybę ir prieinamumą. Džiugu, jog šia sritimi susirūpinta globaliai ir į sprendimų paieškas pasitelkta visuomenė, nors išklausius pačius šeimos gydytojus ir gydymo įstaigų vadovus galima būtų ir eiles sutrumpinti ir paslaugų kokybę pagerinti. Teikiame penkias idėjas, kurias aptarėme kartu su kolegomis, kurie yra arčiausiai paciento. 1.Suteikti gydymo įstaigoms galimybę kviesti pacientus kasmetiniams profilaktiniams sveikatos patikrinimui, atsižvelgiant į amžiaus grupes ir toms amžiaus grupėms būdingas ligas Patikrinimus atliktų šeimos gydytojas. Su vaikais šis klausimas lyg ir išspręstas – kasmet kviečiame vaikus profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, nes reikalingos pažymos į ugdymo įs ...

Justas Vaišnoras. Maištas laive. Kodėl nepritariu kapitonui Gintautui Paluckui

Justas Vaišnoras. Maištas laive. Kodėl nepritariu kapitonui Gintautui Paluckui

Šis atviras laiškas pirmiausiai yra skiriamas socialdemokratų rėmėjams, kuriuos nuvylė ir kuriuos pradžiugino LSDP pirmininko G. Palucko atsisakymas pasirašyti nacionalinį susitarimą „Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių“. Dokumentą pasirašė visi (išskyrus tvarkiečius, kurie pasikonsultavę, gal visgi prisijungs prie signatarų, ir socialdemokratus). Niekas nekalba, kad taip būtina daryti „dėl kompanijos“ ar dėl to, „ką pagalvos kiti“, tačiau jokie partiniai interesai negali būti aukščiau nacionalinių interesų. Beje, Lietuvoje niekas nedraudžia diskusijų dėl išlaidų gynybai. Diskusijos negali būti tabu – anaiptol, tokios diskusijos yra sveikintinos ir būtinos tam, kad visiems tinkamai ir argumentuotai galėtume išaiškinti, kodėl privalome didinti išlaidas Lietuvos Respublikos gynybai. Savo veiksmais G. Paluckas parodė, kad mano kitaip. Noriu skaitytojus patikinti, ka ...

Vytautas Plečkaitis. Kaip Rusijos prezidentas draugavo su JAV: „Perduok Europą Rusijai“

Vytautas Plečkaitis. Kaip Rusijos prezidentas draugavo su JAV: „Perduok Europą Rusijai“

Lietuvoje yra vis dar gajus mitas, kad Rusiją valdęs prezidentas Borisas Jelcinas buvo didelis demokratas ir mūsų draugas, nes jam valdant Rusiją Lietuva tapo nepriklausoma ir laisva, iš jos buvo išvesta Rusijos kariuomenė. Tai tiesa, bet ar dėl to, kad jis buvo demokratas? Gal greičiau todėl, kad Rusijoje siautė ekonominė ir socialinė suirutė, ji buvo nusilpusi ir didele dalimi priklausė nuo Vakarų, pirmiausia nuo JAV finansinių injekcijų. B. Jelcinas neretai pateikiamas kaip antipodas autokratui V. Putinui, nors kažin, ar Jelcinas nebuvo toks pats autokratas, pradėjęs pirmą Čečėnijos karą ir pasmerkęs tūkstančius žmonių pražūčiai. Kaip Rusijos politinis elitas, supęs B. Jelciną ir jis pats, suprato demokratiją ir kokios Europos troško Rusijos prezidentas, parodo neseniai paskelbti JAV prezidento B. Clintono ir Rusijos prezidento buvę slapti, privatūs, užrašyti t ...

Close