Vytautas Plečkaitis: Galimi Trojos arkliai Europos Sąjungoje

Vytautas Plečkaitis: Galimi Trojos arkliai Europos Sąjungoje

Kaip pasakoja senovės graikų legenda, aprašyta Homero „Iliadoje“ ir „Odisėjoje“, karžygys Odisėjas, 10 metų negalėdamas su savo kariauna paimti gerai įtvirtintos Trojos tvirtovės, sumanė ją nugalėti apgaulės būdu. Odisėjo paliepimu buvo pagamintas milžiniškas medinis arklys ir paliktas prie trojėnų tvirtovės vartų. Jame pasislėpė patys geriausi graikų kariai. Graikai su laivais išplaukė į jūrą, o jų pasiųstas šnipas (tarsi dabartinis dvigubas rusų-britų agentas S. Skripalis) įtikino trojėnus pasiimti medinį arklį kaip dovaną deivei siekiant taikos. Trojos gynėjai susigundė tariama „dovana“ ir įstūmė medžio arklį į tvirtovės vidų. Odisėjo laivai naktį grįžo prie Trojos tvirtovės sienų ir kartu su savo kariais mediniame arklyje įveikė Troją. VIII a. pr. Kristų sukurtoje poemoje paminėta legenda apie Trojos arklį nuolat prisimenama, kai apgaulės keliu siekiama savana ...

Rasa Budbergytė. Už politikų ambicijas mokės žmonės

Rasa Budbergytė. Už politikų ambicijas mokės žmonės

Partijų susitarimo projektą dėl gynybos politikos lydėjo ir kita, ne mažiau visuomenei svarbi žinia, tik užgožta kitų rėksmingų antraščių. Paskutinėmis rugpjūčio dienomis pranešta, kad vyriausybė, paskelbusi ambicingus planus gynybos finansavimui skirti 2,006 proc. BVP, planuoja skolintis jau ir tam, kad pasiektų 2 proc. įsipareigojimų NATO rodiklį. Finansų ministerija skubos tvarka pateikė įstatymo pataisą, kuria jai būtų suteikta teisė skolintas lėšas naudoti su naryste NATO susijusiems įsipareigojimams finansuoti. Lietuva, nors ir skolindamasi, vykdo savo pažadus. Šiemet mūsų krašto apsaugai turėtų būti skirta 873 milijonai eurų. Pagal gynybos išlaidas, įvertinant ekonomikos dydį, užimame šeštą vietą NATO šalių tarpe. Galima drąsiai teigti, kad Lietuva įsiveržė į pirmaujančiųjų būrį. Dabar gi nauju politiniu susitarimu demonstruojama ambicija šokti dar aukščiau ...

Socialdemokratai prekybos centrų veiklą siūlo licencijuoti: jų darbo laiką nustatytų savivaldybės

Didžiųjų prekybos centrų darbo laiką galėtų reguliuoti savivaldybės – tai būtų viena iš priemonių mažinti prekybos tinklų koncentraciją, toks sprendimas skatintų smulkų ir vidutinį verslą. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) didžiųjų prekybos centrų veiklą – mažmeninės prekybos objektų, kurių plotas viršija, pavyzdžiui, 500 kv. metrų – siūlys paversti licencijuota veikla. LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad tai numatančios įstatymo pataisos Seime bus registruotos šį mėnesį. „Savivaldybės tokiai prekybai išduotų licencijas su numatytu prekybos laiku. Šiandien savivaldybės taip daro su alkoholio prekybos vietomis/licencijomis. Tai sudarytų galimybę vietos valdžiai rasti „sugyvenimo“ režimą tarp smulkaus, vidutinio ir didžiojo prekybininko“, – aiškina G. Paluckas. Atsižvelgdamos į prekybos centrų koncentraciją, savivaldybės galėtų nustatyti, kad, pavy ...

Vilija Blinkevičiūtė. Skurdo Lietuva: grėsmė nacionaliniam saugumui – išgyventi už 10 eurų per dieną

Vilija Blinkevičiūtė. Skurdo Lietuva: grėsmė nacionaliniam saugumui – išgyventi už 10 eurų per dieną

Auganti socialinė nelygybė, skurdas yra milžiniška grėsmė nacionaliniam saugumui, tiksinti bomba po valstybės pamatais. Kol žymūs Lietuvos ekonomistai, politikai ir bankininkai ginčijasi, kaip šalyje matuoti skurdą (reakcija į faktą, kad pernai skurdas Lietuvoje didėjo), siūlau užeiti pas vienišą pensininką ir jo paklausti tiesiai: kaip tu išgyveni, žmogau? Kaip gyveni, žmogau, už penkis ar 10 eurų? Ir čia toks servisas, kad tikrai patiks. Viskas įskaičiuota: pusryčiai, pietūs, vakarienė, šiltas vanduo ir šiluma, vaistai ir gydymasis, batai, rūbai ir koncertai. Rojus. Ir tik už kelis eurus per dieną. Ir važiuoti niekur nereikia. Viskas čia, Lietuvoje. Taip gyvena pusė šalies pensininkų. „Sodros“ duomenimis, apie 300 tūkstančių senjorų gauna 300 eurų neviršijančias ar vos keliais eurais didesnes pensijas. Ir čia kalba ne tik apie senjorus, b ...

Arkadijus Vinokuras. Kodėl nereikia skirti ekstra 0,5 proc. kariuomenei?

Arkadijus Vinokuras. Kodėl nereikia skirti ekstra 0,5 proc. kariuomenei?

Tačiau esminis klausimas būtų: ar tikrai siekis investuoti į gyventojų psichologinį atsparumą karo atveju supriešina socialinę saugą su kariuomenės finansavimu? Atsakymas būtų – jokiais būdais. Psichologinis visuomenės atsparumas krizės atvejais yra nepaprastai svarbi totalinės gynybos dalis. Tai žino švedų socialdemokratinė vyriausybė, tik ką paskyrusi 500 milijonų kronų (50 milijonų eurų) civilinės gynybos sritims, tai žino izraeliečiai. Abejose šalyse yra ir galimybė pasirinkti alternatyvią nekovinę tarnybą karinėse pajėgose. Regis, nei LVŽS vyriausybė, nei konservatoriai bei šiaip ura patriotai, šito nesupranta. Šie žmonės yra patys psichologinio neraštingumo aukos. Mat psichologija Lietuvoje vis dar baisios pamotės vietoje, o tūlas lietuvis vietoje psichologo pagalbos pasirinks virvę. Mintis remti pinigais tik viską, kas apčiuopiama totalinės gynybos kontekst ...

Juozas Olekas. Kaip ginsime Lietuvą?

Juozas Olekas. Kaip ginsime Lietuvą?

Nacionalinis mūsų šalies saugumas yra pamatinė vertybė: socialdemokratai niekuomet jos neginčijo. Atvirkščiai, mes prisidėjome ir tikrai didžiuojamės, kad Lietuva, viena iš nedaugelio valstybių, pasiekė ir viršijo šioje srityje iškeltus tikslus ir įsipareigojimus NATO. O dabar – siūlomu partijų susitarimu dėl gynybos – tiesiog nematome prasmės susiaurinti valstybės saugumo poreikių vien iki karinės galios stiprinimo. Būtų teisinga išlaikyti dabartinį finansavimą krašto apsaugai ar truputį daugiau esant poreikiui ar pasitelkus specialias programas. Jeigu nuolatos skirsime gynybai lėšų tiek, kiek dabar (pavyzdžiui, šiemet – 873 mln. eurų), galėsime palaikyti pakankamai aukštą kariuomenės pasirengimo lygį. Skyrus papildomų lėšų kitiems sektoriams, galima vertinti, ar reikalingas didesnis finansavimas krašto apsaugai. Valstybės saugumui užtikrinti nepakanka vien paren ...

Jurga Marcinkevičiūtė. Rekviem mokytojai

Jurga Marcinkevičiūtė. Rekviem mokytojai

Vieną kartą gyveno mergytė. Visai atsitiktinai buvo pastebėta, kad ji turi absoliučią klausą. Ir nuo penkerių metų mergytė sėdo prie instrumento, kartu su tokia gera mokytoja, kokią tik buvo galima rasti. Po to, ūgtelėjus, kelias aiškus – į „čiurlionkę“, tolesnis darbas su ta pačia mokytoja, kuri mokė pradžių pradžios – „rankytėse obuoliukus laikyti“. Ėjo metai. Specialybės dalykas vis sudėtingėjo, įskaitos, egzaminai, kasdien kelios valandos prie instrumento – juk muzikantas, žinokit, yra kaip sportininkas: jei jis nepalaiko formos – žlugęs. Specialybės mokytoja tapo svarbiausiu žmogumi pasaulyje. Ir to žmogaus buvo bijoma, vengiama kiek tik įmanoma, meluojama jam, kad tik nerėktų arba keiksmai nusikeltų vėlesniam laikui. Mokytoja ne tik mėgo piktai barti, bet ir – nepatogu rašyti – kartais mušė. Per nugarą, rankas, jei visai nepatenkinta – tai ir spirdavo. Reikėj ...

Close