Ruslanas Baranovas. Kaip skirstysime pinigus atšaukę ateities ekonomikos DNR planą?

Ruslanas Baranovas. Kaip skirstysime pinigus atšaukę ateities ekonomikos DNR planą?

Be pandemijos valdymo, vienintelis tikrai reikšmingas šios Vyriausybės darbas yra Ateities ekonomikos DNR plano įšaldymas. Kodėl apie tai svarbu kalbėti? Visų pirma, jokio atskiro fondo šiam planui niekada nebuvo. Po Ateities ekonomikos DNR planu iš tiesų slėpėsi net 4 finansavimo šaltiniai, taip sudarant įspūdį, jog yra kažkoks atskiras Ateities ekonomikos DNR fondas, iš kurio galima imti pinigus, tačiau iš tikrųjų tie pinigai būtų imami iš kitų valstybės kišenių. Bet net ir turint tai omeny, svarbu, kad didelė dalis po garsiuoju fondu pakištų pinigų bus mums praktiškai padovanoti Europos Sąjungos. Viską sudėjus per artimiausius 5 metus „dovanotų“ lėšų suma gali prilygti net pusei mūsų valstybės metinio biudžeto, o gal ir daugiau. Pinigų kiekis milžiniškas, o diskusijų, kaip juos naudosime, ir vėl negirdėti. Ne paslaptis, kad liūdnas Ateities ekonomikos DNR plano ...

Rasa Budbergytė. Pramonės revoliucija 4.0 ir Lietuva: vieni žmonės turtės, o kiti skurs?

Rasa Budbergytė. Pramonės revoliucija 4.0 ir Lietuva: vieni žmonės turtės, o kiti skurs?

Ekspertai teigia, kad nors dauguma pasaulio šalių dar tik įsibėgėja judėdami ketvirtosios pramonės revoliucijos greitkeliu, mes jau realiai esame ties penktosios pramonės revoliucijos riba, kuri bus grįsta žmogaus ir robotų bendradarbiavimu. Nepaisant to, kuriame etape esame, viena yra aišku – netolimoj ateity automatizavimas, robotizacija ir didieji duomenys bei šių procesų jungtis taps pagrindine pramonės varomąja jėga bei pažangos faktoriumi. Buvusio JAV Valstybės sekretorės Hillary Clinton patarėjo Alec Ross teigimu, prieš kelis dešimtmečius vykusios transformacijos, kaip, pavyzdžiui, globalizacija, ištraukė daugelį besivystančių pasaulio šalių ir jų gyventojų iš baisaus skurdo. Pasak Ross, paradoksalu tai, kad naujieji pasaulio raidos pokyčiai gali nublokšti daugelį gyventojų, tarp jų, beje, ir dalį viduriniosios klasės atstovų, prie skurdo ribos, nes naudos ...

Lukas Tamulynas. Klausimai žalio miesto merui

Lukas Tamulynas. Klausimai žalio miesto merui

Raudonos lemputės, perkaitimas ir skambios antraštės. Taip pastaruoju metu gyvena Lietuva. Užsitęsęs karantinas tikrai nepridėjo žavesio ir taip nelabai aukštame lygyje esančiai diskusijų kultūrai. Neprisideda ir vieši, mūsų rinkti, asmenys, kurie žaidžia savo smėlio pilyse, gindamiesi nuo atakų ar tokias organizuodami patys. Apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų lyderio įkalintą partiją, visą destruktyvų, propagandinį darbą, būnant neoficialiu antros pagal dydį Seimo frakcijos seniūnu, net nebūnant Seimo nariu, jau reiktų atskiro filmo. Bijančius už savo tiesas pastovėti kiečiau ir tarsi iš tranšėjos atsišaudančius retomis retorikos serijomis liberalus nelabai yra net ką pasakyti. Tačiau atskiro paminėjimo vertas Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Meras, kuris yra labai didelis „pijaro“ (viešųjų ryšių) kūrinys, tačiau net ir jo dailiuose šarvuose neretai pasimato į ...

Giedrė Purvaneckienė. Apie kovo 8-ają ir pozityvias žinutes

Giedrė Purvaneckienė. Apie kovo 8-ają ir pozityvias žinutes

Kovo 8-ąją įprasta rimtai apsvarstyti moterų padėtį visuomenėje, išeiti į protesto akcijas, kelti reikalavimus ir pan. Tačiau išgirdau žinutę, kad lyg tyčia iki kovo 11 d. skelbiama akcija – „jokios kritikos, jokio pykčio, tik pozityvios žinios“. Pabandysiu pozityviai aptarti tuos moterų (lyčių lygybės) klausimus Lietuvoje, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti ir nenukreipti prieš moteris. Visi žinome, kad moterims labai svarbi šeima, gal net svarbesnė nei bažnyčios tarnams. O kokios šeimos nori moterys? Koks pats pirmas ir svarbiausias dalykas, kuris nekelia niekam abejonių? ŠEIMOS BE SMURTO. Ir štai prieš kovo 8 –ąją geradariai šeimos mylėtojai renka 300 000 parašų „už šeimą“, o iš tiesų, kad smurtas šeimoje klestėtų. Ne, aš neapsirikau, tas „už šeimą“ yra prieš Stambulo konvenciją. Per 2020 m. 112 telefono numeriu pagalbos šaukėsi daugiau kaip 50 tūkstančių ...

Gintautas Paluckas. Ar I. Šimonytės Vyriausybė laikysis Darbo kodekso?

Gintautas Paluckas. Ar I. Šimonytės Vyriausybė laikysis Darbo kodekso?

Darbo kodeksas, su visais jo trūkumais, turi bent kelis teigiamus aspektus. Pirmiausia, teoriškai, valstybinių įmonių valdybose, remiantis Darbo kodeksu, turėtų būti darbuotojų atstovas. Šiuo metu šalyje veikia virš 100 valstybės įmonių ir vos šešios laikosi šios įstatyme numatytos nuostatos. Gali kilti klausimas – kodėl yra svarbu, kad darbuotojų atstovai būtų įmonių valdybose? Tai įmones suka ilgalaikio rezultato ir ilgalaikės sėkmės keliu, pats atstovavimas skaidrina sprendimų priėmimo procesą, kuria konsensusu ir sutarimu tarp darbuotojų ir vadovybės grįstus santykius bei geresnes darbo sąlygas. Kita vertus, tai yra ir ekonominės demokratijos išraiška, kurios čia, Lietuvoje, labai trūksta. Lietuvoje mes turime teisinį reikalavimą valstybinėms įmonėms, o privačios kompanijos darbuotojų į sprendimų priėmimą neįtraukia. Darbu ...

Lukas Tamulynas. „Raudonasis Vilnius“ arba kaip 30 metų nemokėti už 30 kvadratų

Lukas Tamulynas. „Raudonasis Vilnius“ arba kaip 30 metų nemokėti už 30 kvadratų

Na, ar jau „užtrigerinau“ trolių armiją? Naujienų portale sostinę pavadinti raudona yra drąsu, tačiau jau galima nusimušti sukilusi spaudimą, nes šį terminą naudoju kaip aliuziją į „Raudonąją Vieną“ – miestą, kuris, daugumos ekspertų nuomone, yra geriausiai išsprendęs apgyvendinimo problemą. Miestą, kurio nekilnojamojo turto vystytojai neaiškina, kad jų statomos dėžutės vis mažėja dėl to, kad to nori rinka. Ne, žmonės nenori gyventi vis mažesnėje kvadratinėje dėžutėje, paprasčiausiai didesnės tapo per brangios. Sausio mėnuo nekilnojamo turto rinkose dažniausiai yra sąstingio laikotarpis. Tik ne 2021 metų sausis Vilniuje. Čia turime ir naujų būsto projektų rezervacijų rekordines kainas, ir Lietuvos banko skambinimą pavojaus varpais, kad situacija vis labiau panašėja į 2008 metus (krizės šmėkla vis persekioja į valdžią ateinančius konservatorius). Raudonos lemputės ž ...

Vytenis Andriukaitis. Kaip įvaryti virusą į kampą?

Vytenis Andriukaitis. Kaip įvaryti virusą į kampą?

Nemažai žmonių į vakciną žiūri kaip į stebuklą, kuris gali greitai ir ilgam laikui išspręsti visas problemas. Deja, tai – iliuzija. Vakcinos - ne ilgaamžės, jų sukeliamos imuninės antikūnų sistemos mūsų organizme veikia ribotą laiką. Vienų vakcinų atvejais imuninė apsauginė reakcija gali trukti iki 20 metų, o kitų, pavyzdžiui, gripo, – apie metus. Būtina vakcinuotis periodiškai pagal skiepų kalendorius. Aš taip darau jau daug metų. Skiepai padėjo man neužsikrėsti, kai dirbdamas Europos Komisijoje turėjau vykti į Afriką ir spręsti, kaip užgniaužti Ebolos bei kitus protrūkius. Corona virusas oro lašeliniu būdu patenka į nosies ir burnos gleivinės epitelio paviršių, pradžioje būna ant gleivių ir tik po kiek laiko prasiskverbia į mūsų organizmą. Todėl net ir COVID persirgęs ar vakcinuotas asmuo, įkvėpęs užkrato, jį kosėdamas arba čiaudėdamas gali per trumpą laiką perd ...

Close