Dovilė Šakalienė: Už ką Lietuvoje baudžiamos moterys?

Dovilė Šakalienė: Už ką Lietuvoje baudžiamos moterys?

Lietuvoje – smurto prieš moteris epidemija. Per metus – 68 000 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje: 82% aukų yra moterys. Kas trečia moteris ar mergaitė vyresnė nei 15 metų yra patyrusi kurios nors formos smurtą – fizinį, seksualinį, psichologinį, ekonominį. 35% Lietuvos moterų patyrė seksualinį priekabiavimą. O du trečdaliai Lietuvos visuomenės smerkia priekabiavimo aukas ir nelaiko priekabiavimo problema. Maža to, Lietuvos gyventojai, palyginus su kitų Europos Sąjungos valstybių gyventojais, labiausiai linkę pateisinti seksualinį ir psichologinį smurtą prieš moteris. O Lietuva per metus patiria socialinių ir ekonominių nuostolių dėl smurto artimoje aplinkoje už 650 mln. eurų. Moterys du kartus dažniau prižiūri ligonius, neįgaliuosius, vaikus, senukus negu vyrai, pustrečio karto dažniau nei vyrai užsiima namų ūkiu ir buitimi – kalbu apie tūkstančius neap ...

Rasa Budbergytė. Dar viena strategija, o dėl ko iš tikrųjų grįžtų emigrantas

Rasa Budbergytė. Dar viena strategija, o dėl ko iš tikrųjų grįžtų emigrantas

Lietuvos gyventojai didžiausia mūsų grėsme įvardija migraciją. 9 iš 10 apklaustų žmonių supranta, kad mažėjantis gyventojų skaičius kelia grėsmę jų pensijai. Visi savaip pajuto šios skausmingos problemos pasekmes ir grėsmes. Valdžia taip pat. Vyriausybė Seimui neseniai pateikė svarstyti seniai žadėtą dokumentą - Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategiją. Joje užsibrėžta, kad gyventojų skaičius iki 2030 metų Lietuvoje imtų didėti. Tam reikia įgyvendinti daug sisteminių sprendimų, kurie didintų gimstamumą, mažintų emigraciją ir skatintų emigrantų sugrįžimą, taip pat ilgintų mūsų gyventojų gyvenimo trukmę, mažintų mirtingumą ir gerintų žmonių gyvenimo kokybę. Iš viso, strategija numato nei daug nei mažai-12 uždavinių. Kitaip tariant - atliktas titaniškas biurokratinis darbas, su jau įprastu priemonių planu (planuojama net 70 pr ...

Juozas Olekas. Miškų reforma kreivoj vagoj: direktoriui – per 6000, girininkui – 700 eurų

Juozas Olekas. Miškų reforma kreivoj vagoj: direktoriui – per 6000, girininkui – 700 eurų

Miškų reformos metu buvo pažadėta atkurti šio sektoriaus reputaciją. Pagarsinti tikslai – finansinis, socialinis ir ekologinis. Vis dėlto praėjus vos keliems mėnesiams po naujos Valstybinės įmonės Valstybinių miškų urėdija sukūrimo jos reputacija tapo labai abejotina visomis prasmėmis – ir dėl finansų naudojimo, ir dėl socialinės darbuotojų padėties, ir dėl miškų atsodinimo. Atrodė, kad perspektyva tikrai yra - pirmą šių metų ketvirtį vidutinės medienos kainos rinkoje paaugo daugiau negu 10 procentų lyginant su 2017 metais. Vis dėlto nuo šių metų pradžios įkurtos ir veikiančios Valstybinių miškų urėdijos pajamos padidėjo tik 3,7 proc. Vietoje objektyvumo ir pajamų augimo sulaukėme sąlyginio pajamų mažėjimo. Vietoje žadėto darbo užmokesčio didėjimo miške dirbantiems žmonėms – eiguliams, girininkams – grietinėlę nusigraibė naujai suformuota Valstybinių miškų urėdij ...

Seminarų ciklas „Smurtas artimoje aplinkoje: kodėl apie tai svarbu kalbėti“

Seminarų ciklas „Smurtas artimoje aplinkoje: kodėl apie tai svarbu kalbėti“

Lietuvos socialdemokračių moterų sąjunga nuo praėjusio rudens organizavo seminarų ciklą tema „Smurtas artimoje aplinkoje: kodėl apie tai svarbu kalbėti“. Pranešimus skaitė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, LSDMS pirmininkės pavaduotoja Margarita Jankauskaitė. Šį savaitgalį LSDMS Kauno rajono klubo pirmininkė Skirmantė Subačienė pakvietė Kauno rajone ir mieste dirbančias socialines darbuotojas, pedagoges ir kitas aktyvias moteris ir vyrus, kuriems labai svarbu, kad mūsų visuomenėje būtų kuo mažiau smurto. Diskusijose aptarė kaip ugdyti kuo didesnį visuomenės nepakantumą smurtui, kaip atpažinti jo apraiškas ir padėti jį patyrusiems. LSDMS pirmininkė Orinta Leiputė džiaugiasi, kad paskaitos aktualios, tai rodo gausus būrys dalyvaujančių, iš to galima spręsti, kad auga mūsų visuomenės jautrumas šiai temai. Įvairiuose Lietuvos regionuose buvo organizuotos ...

Arvydas Survila, Andrejus Novikovas. Kaip gyventojai gali prisidėti prie  ekstremalių situacijų valdymo?

Arvydas Survila, Andrejus Novikovas. Kaip gyventojai gali prisidėti prie ekstremalių situacijų valdymo?

Įvykusi ekstremali situacija gali sukelti žmonių žūtį, sužeidimus, turto praradimą, žalą aplinkai, verslo veiklos sutrikdymą ar net nutraukimą ir kitokią žalą. Be to, bendruomenės teritorijoje, šalyje, regione gali būti sugadinta infrastruktūra, nutrauktas bendruomenėje  paslaugų teikimas (pavyzdžiui, komunalinių atliekų išvežimas, elektros, vandens tiekimas, neveiks kanalizacija ir pan.). Daugeliu atveju, nežiūrint didelių viešojo valdymo institucijų (priešgaisrinės apsaugos, sveikatos apsaugos institucijų, policijos ir kt.) pastangų suvaldyti ekstremalias situacijas, ekstremalių situacijų valdyme yra labai svarbus gyventojų indėlis. Jis gali būti skirstomas į dvi pagrindines grupes: 1.tradicinis arba logistinis, kuris  gyventojams priskiria nežymų vaidmenį, nes viską atlieka institucijos atsakingos už ekstremalių situacijų valdymą; 2.gyventojų dalyvavimu pagrįs ...

D. Šakalienė: „Abortų draudimo propaguotojai meluoja“

D. Šakalienė: „Abortų draudimo propaguotojai meluoja“

Nuo 2005 metų Lietuvoje periodiškai mėginama uždrausti abortus motyvuojant siekiu sumažinti jų skaičių, nors kaip rodo kitų šalių praktika, abortų draudimas turi atvirkštinį efektą. Lietuvoje nuo Nepriklausomybės atgavimo abortų skaičius sumažėjo 9 kartus – 1991 m. buvo atlikta 40765 nėštumo nutraukimų (moters sprendimu ir dėl medicininių indikacijų), 2000 m. – 16259, 2016 m – 4502 . Toks mažėjimas siejamas su informacijos apie nėštumo prevenciją sklaida, kontracepcijos naudojimu, kylančiu pragyvenimo lygiu, smurto prieš moteris mažinimu. Šiandien Seime vykusioje spaudos konferencijoje, skirtoje abortų draudimo pasekmėms apžvelgti ir moterų teisei į pasirinkimą užtikrinti, viena iš spaudos konferencijos iniciatorių, Seimo narė, Moterų parlamentinės grupės vicepirmininkė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė sakė: „Abortas niekada nėra džiaugsmingas pasirinkimas, tači ...

Arkadijus Vinokuras. Kodėl lietuviai gėdijasi žydų gelbėtojų?

Arkadijus Vinokuras. Kodėl lietuviai gėdijasi žydų gelbėtojų?

Jau 14 metų valstybė atsisako ryžtingai prisidėti prie žydų gelbėtojų pagerbimo. Vilniaus meras vis nesuranda vietos paminklui ar memorialui. Galiausiai, Lietuvos žydų bendruomenė pati pasiruošusi finansuoti projektą. Tai būtų paminklas Lietuvos sąžinei. „Jų vardai turėtų būti aukso raidėmis iškalti ir nepriklausomoje Lietuvoje. Turėtų iškilti paminklas lietuvių Tautos Teisuoliams, tiems, kurie didžiausios tamsybės laikais nešė beginklėse nudegintose rankose sąžinės, doros, artimo meilės žiburį“, 2004 metais rašė garsus Lietuvos rašytojas, pats išgelbėtas lietuvių šeimos – a. a. Icchokas Meras. Jam antrina ir žinomas Lietuvos kultūrologas, teatrologas, kurį patį iš Vilniaus geto išgelbėjo miestiečiai, kaimiečiai, žemaičiai, aštuoniasdešimt septintuosius metus einantis prof. habil. dr. Markas Petuchauskas: „Apie rizikavusius savo ir vaikų gyvybėmis, kad išgelbė ...

Close