Vilija Blinkevičiūtė. Mes – socialinis skydas Lietuvai ir Europai

Vilija Blinkevičiūtė. Mes – socialinis skydas Lietuvai ir Europai

TV reportažas suglumina. Veiksmas vyksta vieno rajono savivaldybėje. Gyvenvietė. 7 kilometrai nuo rajono centro. Buvusios mokyklos bendrabutis pertvarkytas į puikius socialinius būstus. Didžioji dalis lėšų iš 0,5 milijono eurų – ES parama. Rajono valdžia tik per vargus randa norinčių apsigyventi šiuose butuose, nors eilė socialiniam būstui gauti didelė.  Ir rajono meras, dešinysis politikas, pratrūksta (tiksli citata): „Mes nesuprantam, ko norim. Mes esam jau išpuikę nuo begalybės lengvatų, nuo begalybės pašalpų, nuo begalybės valdžios sudarytų sąlygų, kad mes galim naudotis viskuo. Atsisakyti gyventi tokiame bute yra nuodėmė.“ Ir pasiūlo išbraukti iš laukiančiųjų socialinio būsto eilės visus, kurie atsisakė valdžios pasiūlymo. Reportažo pabaiga. Čia kur toks rojus, kuriame skurstantieji yra išpuikę iki begalybės (visi iki vieno?) ir valdžios apkamšyti pūkinėmi ...

Valstybės galimybės yra trupinamos į gabalėlius

Valstybės galimybės yra trupinamos į gabalėlius

2018-ieji ir prasidėjo, ir baigėsi didžiulių visuomenės grupių protestais. Tačiau tai – tik didelių pokyčių pradžia. Pokyčių, kuriuos aštrina plėšomi valdžios ir visuomenės pasitikėjimo saitai. „Įtampa atsirado ne vien dėl pinigų, o dėl to, kad nepadaugėjo, netgi sumažėjo pagarbos ir atjautos žmonėms“,  – sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas, apibendrindamas svarbiausius metų įvykius Lietuvoje ir partijoje.   Susitarė ir apgavo - Sausį į gatves išėjo medikai, kovą – protestas „Mes kaltinam“, o gruodį tūkstančiai viešojo sektoriaus darbuotojų reikalavo pagarbos ir didesnių algų. 2018-uosius tarsi įrėmina garsiai reiškiamas žmonių nepasitenkinimas ir pyktis? - Tai rodo gilias ir įsisenėjusias problemas, kurios ilgą laiką buvo nesprendžiamos. Ir jos tiesiog sprogo, pūlinys atsivėrė. Atsirado pilietiniai judėjimai, kurie ...

Rasa Budbergytė. Europiniai pinigai baigiasi: kas toliau?

Rasa Budbergytė. Europiniai pinigai baigiasi: kas toliau?

Prognozuojama, kad po 2020 metų ketvirtadaliu gali sumažėti Lietuvai skiriamos Europos Sąjungos regioninės plėtros ir sanglaudos politikos lėšų. Šios lėšos yra tiesiogiai susijusios su naujų darbo vietų kūrimu ir regioninės atskirties mažinimu. Mūsų šaliai toks staigus europinės paramos sumažėjimas būtų smūgis – šiuo metu sanglaudos politikos lėšos sudaro apie 70 proc. visų Lietuvos viešųjų investicijų. Rasa Budbergytė© Asmeninio albumo nuotr. Tokie Europos Komisijos užmojai mažinti valstybei narei skiriamas ES lėšas yra inspiruoti Brexit ir to, kad Lietuva pagal BVP santykį vienam gyventojui jau viršija 75 proc. ES vidurkio. Pastarasis dalykas reiškia, kad Lietuva bus priskiriama pereinamiesiems regionams, tokiems kaip Suomija, Prancūzija ir kitos išsivysčiusios šalys. Vis dėlto finansavimas Lietuvai ateityje priklausys ir nuo mūsų pastangų įtikinti Briuselio biur ...

Rasa Budbergytė. Europiniai pinigai baigiasi: kas toliau?

Rasa Budbergytė. Europiniai pinigai baigiasi: kas toliau?

Prognozuojama, kad po 2020 metų ketvirtadaliu gali sumažėti Lietuvai skiriamos Europos Sąjungos regioninės plėtros ir sanglaudos politikos lėšų. Šios lėšos yra tiesiogiai susijusios su naujų darbo vietų kūrimu ir regioninės atskirties mažinimu. Mūsų šaliai toks staigus europinės paramos sumažėjimas būtų smūgis – šiuo metu sanglaudos politikos lėšos sudaro apie 70 proc. visų Lietuvos viešųjų investicijų. Tokie Europos Komisijos užmojai mažinti valstybei narei skiriamas ES lėšas yra inspiruoti Brexit ir to, kad Lietuva pagal BVP santykį vienam gyventojui jau viršija 75 proc. ES vidurkio. Pastarasis dalykas reiškia, kad Lietuva bus priskiriama pereinamiesiems regionams, tokiems kaip Suomija, Prancūzija ir kitos išsivysčiusios šalys. Vis dėlto finansavimas Lietuvai ateityje priklausys ir nuo mūsų pastangų įtikinti Briuselio biurokratus tuo, kad šalyje turime du skirti ...

Aloyzas Sakalas. Kur prasmenga mokytojų algos?

Aloyzas Sakalas. Kur prasmenga mokytojų algos?

Tik ką prigeso mokytojų demonstracijos ir jų streikai. Mokytojų reikalavimo ženkliai padidinti jų atlyginimus taip ir neišgirdo Vyriausybės ausys, nes, atseit, nėra tam papildomų lėšų, kurias galima būtų skirti Švietimo ir mokslo ministerijai. Bet ar tai vienintelis kelias patenkinti teisėtus mokytojų reikalavimus? Ekonomisto N. Mačiulio nuomone didžiausia problema ne ŠMM skiriamas pinigų kiekis, o neefektyvus jų panaudojimas. Ir iš tiesų, Lietuva skiria švietimo finansavimui 5,2 proc. BVP, o mokytojų algos nesiekia nei 1000 eurų. Tuo tarpu, nors Vokietija skiria švietimo finansavimui vienu procentiniu BVP punktu mažiau nei Lietuva, bet Vokietijos mokytojų atlyginimai yra žymiai didesni nei Lietuvos mokytojų. Bet tegu kalba konkretūs skaičiai, kurie pateikti lentelėje. Čia pateikti atlyginimai „ant popieriaus“ (Bruttogehalt) ir gaunami į rankas (Nettogehalt). Kart ...

Juozas Nekrošius. Kultūra nėra mada ar išimtis

Juozas Nekrošius. Kultūra nėra mada ar išimtis

Tam, kad kūryboje atsispindėtų individuali jausena ar  nuoširdi menininko pozicija, reikalinga asmeninė bei kultūrinė patirtis. Juozas Nekrošius yra žurnalistas, spaudos ir kultūros darbuotojas, poetas, politinis bei visuomenės veikėjas, 1992-1996 m. LR Seimo narys, 1994–1996 m. Lietuvos kultūros ministras. Parašė keliolika poezijos knygų suaugusiems ir vaikams, dainų tekstų, libretų,  recenzijų ir straipsnių leidybos, kultūros, spaudos klausimais. Jo poezijos knygų išleista rusų, latvių, armėnų kalbomis. Šiandien Juozas Nekrošius dalijasi savo įžvalgomis apie kultūrą. Ir kaip  pats sako,  ,,gyvąją nereglamentuojamąją, bet kūrybišką veiklą būtina  skatinti, jai padėti, tiek morališkai, tiek įstatymiškai, ją  remti, ypač, socialdemokratams...“ Kas mane labiausiai nustebino, kai aktyviau ir konkrečiau dirbau kultūroje, domėjausi kultūros esminiais, praktiniais, o t ...

G.Paluckas apie premjero manevrą: problemų priežastis – ne ministrų pavardės

G.Paluckas apie premjero manevrą: problemų priežastis – ne ministrų pavardės

Ministrų keitimas atveria duris diskusijai ir galimam politinių partijų susitarimui, kuris mažintų visuomenėje kylančias socialines įtampas, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP) Gintautas Paluckas. Anot LSDP pirmininko, premjeras Saulius Skvernelis, pranešęs apie trijų ministrų keitimą, panašu, pripažįsta savo klaidas. Tačiau sisteminės problemos niekur nedings – pats Vyriausybės vadovas ir jo ministras yra atsakingi už „minimalios valstybės" projekto įgyvendinimą. „Problemas premjeras mėgina suasmeninti. Kitaip tariant, galvoja, kad nuleidus kraują, žmonės pamirš, kad tai yra pačios Vyriausybės sukurtos problemos. Net ir pakeitus ministrus socialinės įtampos išliks, nes jų priežastis – ne ministrų „grožis", o Vyriausybės pastangos mažinti visuomenei reikalingų viešųjų paslaugų apimtį ir prieinamumą per klaidingas reformas", - sako G. Paluckas ...

Close