Vytenis Andriukaitis. Atvira polemika su Terese Birute

Vytenis Andriukaitis. Atvira polemika su Terese Birute

Žinau, miela Terese Birute (toliau, naudodamasis sena mūsų pažintimi, Tave vadinsiu, kaip visada, tiesiog Birute), jog Sausio 13-oji Tau yra ypatinga diena! Abu prisimename 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius, buvusius lyg vakar. Ir dabar ryškiai matau, kaip pro mus, stovinčius prie Lietuvos Radijo ir televizijos komiteto S. Konarskio gatvėje, veržiasi „burokevičinės“ LKP ir „jedinstvininkų“ inspiruoti bei konservatyvios SSKP karinės vadovybės įsakymui paklusę kareiviai ir kariškiai, šūviai virš galvų į pastatus, į gatvę įbauginimui mėtomi sprogstamieji paketai! Iš žmonių krūtinių besiveržiantys šūkiai: „fašistai, okupantai, gėda!“ Po to skubus grįžimas į Aukščiausiąją Tarybą, žinios nuo TV bokšto, aukos, sužeistųjų skaičiai... ir besirenkanti jūra žmonių aplink Aukščiausiąją Tarybą! Abu prisimename ir dar vieną svarbų įvykį. Lietuvai stojant į ES, aš 2003 m. pasiūl ...

Dalia Bacevičienė: kad asocialūs asmenys netaptų šalčio aukomis

Dalia Bacevičienė: kad asocialūs asmenys netaptų šalčio aukomis

Į Lietuvą atkeliavus šalčiams, į ligonines pakliūva nušalę galūnes pacientai, dauguma jų – neblaivūs ir asocialūs asmenys. Priėmimo skyrių darbuotojai, kuriems kone kasdien tenka rūpintis sumuštais, nesiorientuojančiais aplinkoje asmenimis, pastebi, kad asocialūs asmenys vilki šlapia, suplyšusia visiškai netinkama šaltajam sezonui apranga. Ligoninės personalas atneša iš namų šiltų drabužių, batų. Tačiau jų geranoriškumo problemai spręsti nepakanka. Drabužių ir batų nuolat trūksta. Vilniaus miesto skyriaus socialinių reikalų komisijos nariai ėmėsi kilnios iniciatyvos ir suorganizavo akciją „Nušalimams-ne!“. Neabejingi svetimam skausmui partiečiai rinko, pakavo žieminę aprangą, kvietė sostinės gyventojus atnešti į Vilniaus socialdemokratų būstinę nereikalingų, tačiau tvarkingų ir šiltų drabužių. „Asocialus asmuo ar ne, šaltis nesirenka. Padėkime žmonėm ...

Mūšis dėl miškų pertvarkos įgauna naują pagreitį

Mūšis dėl miškų pertvarkos įgauna naują pagreitį

Praėjusią vasarą priimtos įstatymų pataisos dėl miškų valdymo pertvarkos vėl kelia ir politikų, ir miško darbuotojų nepasitenkinimą. Pastarieji, susibūrę į sąjūdį „Už Lietuvos miškus“, sausio 11 d. Vilniuje planuoja surengti mitingą prie vyriausybės, o Seimo nariai jau rengia kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl miškų reformos atitikimo Konstitucijai. Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos vadovas Juozas Olekas jau praėjusią savaitę pranešė, kad bus renkami parlamentarų parašai dėl kreipimosi į KT. Jis tikisi, kad galbūt parašai bus surinkti iki sausio 12 d., kai Seimas rinksis į neeilinės sesijos posėdį. Praėjusią savaitę Seimo nariai socialdemokratai J. Olekas ir Algirdas Sysas tvirtino, kad Aplinkos ministerija nesugebėjo tinkamai pradėti miškų valdymo pertvarkos ir, kaip numatyta įstatyme, iki šių metų sausio 2 d. nebuvo įsteigta nauja įmonė – Valst ...

Rasa Budbergytė. Socialinę depresiją ir emigraciją siūlome gydyti ekonominėmis priemonėmis

Rasa Budbergytė. Socialinę depresiją ir emigraciją siūlome gydyti ekonominėmis priemonėmis

Į gatves išėję medikai parodė tikro mūsų žmonių gyvenimo ir nuotaikų realijas. Net ir turėdami darbus žmonės nepragyvena iš mažų atlyginimų, juos slegia nuolatinis neteisybės ir kartėlio jausmas. Jauni, darbus turintys priversti masiškai emigruoti, nors išėję į protesto akcijas – aiškiai pasakė – „norim dirbti čia“. Deja, daug žadėję valdantieji taip ir nesiryžo reformuoti mokesčių sistemos, formuodami biudžetą ciniškai suskirstė žmones į reikalingus ir ne taip reikalingus valstybei. Prokurorams ir specialiųjų tarnybų pareigūnams atseikėjo liūto kąsnius – padidinę algas keliais šimtais eurų, tuo tarpu daugybę viešojo sektoriaus darbuotojų paliko ir toliau gyventi nusivylime patrupinę jiems po kelis eurus per mėnesį. Medikai, mokslininkai, dėstytojai, mokytojai pavargę laukti kol kainos sustos kilę priversti toliau burtis į sąjūdžius, protesto akcijas, reikalauti ...

Margarita Jankauskaitė. Bausti negalima pasigailėti

Margarita Jankauskaitė. Bausti negalima pasigailėti

Smurtas artimoje aplinkoje yra pandemija, kuri padaro ypač daug žalos ir jį patiriančiam žmogui, ir visai visuomenei. Intymaus partnerio ir seksualinis smurtas yra dažniausiai pasitaikančios prievartos formos prieš moteris ir mergaites visame pasaulyje. Jaunesnių nei 45 metų amžiaus moterų grupėje ši prievarta sukelia sunkesnes pasekmes sveikatai ir tampa dažnesne ankstyvos mirties priežastimi nei kiti rizikos veiksniai, įskaitant rūkymą, nutukimą, aukštą kraujospūdį ar didelį cholesterolio kiekį. Lietuva nėra išimtis. Skaičiuojama, kad fizinį ar seksualinį smurto bent kartą per savo gyvenimą patiria kas trečia moteris, o mergaitės beveik 5 kartus dažniau tampa seksualinės prievartos aukomis nei berniukai. Todėl nebesiginčijama, kad smurtas, vykstantis už uždarų durų, yra nusikaltimas, kurį svarbu veiksmingai užkardyti. Tačiau mūsų nuomonė apie tai, kam atitenka ...

Vilija Blinkevičiūtė. Mažinti smurtą prieš moteris – didinti moterų ekonominę galią

Vilija Blinkevičiūtė. Mažinti smurtą prieš moteris – didinti moterų ekonominę galią

Stumtelėjo. Stuktelėjo. Grybštelėjo. Vožtelėjo. Spustelėjo. Tokiais lengvais, situaciją švelninančiais žodžiais dažnai pridengiamas smurtas prieš moteris. Fizinis, psichologinis, seksualinis, socialinis, ekonominis. Stop: kovos be taisyklių prieš moteris – draudžiamos Na, leptelėjo Lietuvos Respublikos Seimo narys, kad nėščia Seimo narė negali pristatyti įstatymo pataisų dėl embrionų saugojimo. Kas čia tokio? Nieko juk nenutiko? Nutiko. Lyčių lygybės, smurto prieš moteris prasme – nutiko. Pagaliau, ar tai reiškia, kad moterys negali pristatyti ir įstatymų projektų, susijusių su moterų teisėmis, o negalią turintieji – su neįgaliųjų teisėmis susijusių projektų? Ir ko verti pasiteisinimai, kai akivaizdų diskriminacinį poelgį bandoma pridengti gerais norais apsaugoti nėščią moterį nuo neigiamų emocijų? Kelias į pragarą taip pat dažnai gerais norais grįstas. ...

Orinta Leiputė. Moterys pradeda kalbėti garsiai, nes tyla nieko neišsprendė

Orinta Leiputė. Moterys pradeda kalbėti garsiai, nes tyla nieko neišsprendė

Somalyje gimusi ir griežtoje tikinčių musulmonų šeimoje augusi rašytoja Ayaan Hirsi Ali savo knygoje „Bedievė“ aprašė vidinį virsmą, kuris įvyko jai pabėgus nuo sutartų vedybų į Olandiją: savo krašte ji buvo mokyta, kad bet koks moters kūno lopinėlio demonstravimas sukelia nevaldomas aistras vyrams, todėl moterys turi vilkėti palaikiais drabužiais, kurie slepia figūrą. Ir kokia nuostaba ją ištiko, kai nutarusi pavažinėti su draugėmis dviračiu ir vilkėdama džinsus ji suvokė, kad niekam neįdomu, kaip ji atrodo ir ką vilki. Rašytoja tapo Olandijos parlamento nare, bet vėliau emigravo į JAV. Jos didžiausias indėlis yra kova už musulmonų moterų teises. Niekas nesiginčys, kad skirtingos kultūros skirtingai supranta moterų padėtį ir teises, bet beveik visose kultūrose skirtingais istorijos periodais buvo siekiama daryti didesnę ar mažesnę įtaką moterų elgsenai ar ...

Close