Vilniaus miesto skyrius

Praėjo dar viena karantino savaitė, sukėlusi įvairių minčių ir įžvalgų. Pagalvojau, kad įtikėję ekonominiu pakilimu, gerėjančiu gyvenimu, nematome to, ką vis labiau apnuogina karantinas – socialinę nelygybę ir  skurdą. Jo nepastebėti jau nebeįmanoma. Štai, pavyzdžiui. Daugeliui žmonių yra įprasta pusryčiauti, pietauti ir vakarieniauti. Sėsdami vieną dieną prie stalo imkime ir pagalvokime, ar tikrai visos šeimos gali leisti sau  nors kartą per dieną karštą maistą? Porą  kartų  per savaitę perku maistą. Pastebiu, kad vis dažniau perkami nukainuoti produktai, ypač mėsa, sūris, pienas. Televizija transliuoja reportažus apie vis blogėjančią socialinę situaciją, iš ekranų į mus žvelgia tautiečiai, kurių skurdi pensija arba menkos pajamos neleidžia galvoti apie maistą, kurį mes valgome kasdien. Važiuodama į darbą pravažiuoju Liepkalnio gatvėje esančią „Labdaros valgyklą“ ...

Baigiasi šeštoji mūsų šalies gyvenimą paralyžiavusi  karantino savaitė, tačiau mes vis dar nepradėjome plaukti iš krizės, o tik trumpais ir kiek chaotiškais judesiais bandome nenuskęsti. Suprantama, ne visi vaikystėje žaidė šachmatais ir ne visiems duota įžvelgti visaapimantį situacijos ir išėjimo iš jos sprendimų paveikslą... Visi, kas Lietuvoje bei pasaulyje akylai stebi koronaviruso pandemijos sukeltą krizę ir tai kokias kovos su ja strategijas rinkosi kitos šalys, sutiks, kad Lietuvoje sisteminio požiūrio į krizės sprendimą vis dar nėra. Pavieniai vieno ar kito valdžios atstovo sprendimai dažniau sukelia tik daugiau klausimų, nei aiškiais atsakymais palengvina visuomenės dvejones. Chaotiškumo pavyzdžių daug  ir juos sugrupuoti į vieną paveikslą nėra lengva – gal dėl to ir kyla nerimas dėl ateities tiek man, tiek plačiai visuomenei. Ar tikrai reikėjo (ir kokios ...

Lietuvoje neliko nė vieno žmogaus, kurio nebūtų palietęs karantinas. Reikalavimas ar pareiga kuo mažiau judėti iš namų, viruso užkardymo priemonės verčia elgtis kitaip, nei įprasta. Visi turime su tuo susitaikyti, būti solidarūs ir įveikti šią problemą. Visgi, turime konstatuoti, kad nors saugomės visi, vienus karantinas palies daugiau, o kitus mažiau. Blogiausia yra tai, kad skelbiant karantiną ir taikant įvairias priemones, valdžia užribyje palieka ne tik smulkųjį verslą. Vykdydama socialiai neteisingą politiką šeimų atžvilgiu, ji  kuria dar didesnę atskirtį. Šeimų nariai, kurių vaikai lanko ikimokyklines ugdymo įstaigas, gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir paramą iš valstybės. Tuo tarpu tiems, kuriems vietų darželiuose neužteko ir/ar jie vaikus prižiūri savarankiškai, nedarbingumas  nepriklauso. Tokia situacija kuria prielaidas atskirties didėjimui, nes vieni, ...

Seimas priėmė ryšių reguliavimo įstatymo pataisas, kurios, trumpai tariant, leidžia sekti piliečius, paskelbus valstybinio lygio ekstremalią situaciją arba teritorijų karantiną. Priemonė aiškinama tuo, kad žmonės pažeidinėja karantino nurodymus ir nesilaiko saviizoliacijos. Todėl vykdydamos sekimą atitinkamos institucijos skelbia, kad taip būtų užtikrinami visuomenės saugumas ir gerovė. Žinoma, tokia situacija, kaip dabartinis karantinas, yra išties neeilinė ir iššūkiai, kuriuos patiriame, yra nauji. Tačiau šis įstatymas, atrodo, labai rimtai kėsinasi ne tik į Konstitucijoje garantuojamas asmens laisves, tačiau ir į pasitikėjimą vienas kitu bei valdžia. Įstatymo pokyčiai leidžia sekti bet kurį pilietį, nepaisant to, ar jis turėtų saviizoliuotis, ar ne. Jis būtų informuojamas apie tokio sekimo pradžią, tačiau institucijai nereikėtų aiškinti savo motyvų. Tad be jokio ...

Jau kelis metus be perstojo buvo kalbama apie krizę. Taip jau yra, kad moderni ekonomika turi ciklus ir po augimo ateina stagnacija. Buvo kalbama, kad 2020 metų pabaigoje, 2021 metų pradžioje ekonomika nesustos, tačiau sulėtės. Nebuvo net minčių apie 2008 metų finansų rinkos griūtį ar dar daugiau – 1929 metų Didžiąją depresiją. Tačiau ko nei ekonomistai, nei valstybių vadovai negalėjo išpranašauti, tai mėnesio ar daugiau visiško užsidarymo: ne tik verslų, tačiau ir žmonių izoliacijos. Tai tapo visiška terra nova visam pasauliui. COVID–19, pradžioje sukėlęs vis dar tebesiaučiančią pandemiją, dabar jau aiškiai grasina ir viso pasaulio finansų sektoriui, paradoksas – paklausa dar ką tik buvo, pasiūla tikrai būtų, tačiau sveikata neleidžia. Ir kol gydytojai kovoja dėl kiekvieno iš mūsų gyvybės, kol ekonomika bando rasti būdų išgyventi, mes turime ir trečią auką, tiesa, ...

Kai valstybės vadovai neturi jokios krizės valdymo patirties, visuomenėje kyla panika. Kai vadovai bando užtušuoti savo neįgalumą autoritariniais metodais, jie rodo panieką visuomenei. Beprasmiška kaltinti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą už kelis kartus per dieną keičiamus įsakymus. Nes jį paskyrę yra tokie patys nepatyrę, todėl nesugebantys konstruktyviai valdyti krizės. Regis, sunkiai suvokdami, kad ant kortos žmogaus gyvybė. Ir laisvė. Apie paniką. Norėdamas kaip nors įrodyti savo nesamus gebėjimus ministras A. Veryga net apsirėdė šaulių uniforma. Šitaip savo kovą su virusu jis kilstelėjo į Servanteso „Don Kichoto“ tragiškomišką lygį. Tą lygį, kai jau nebežinai, ar verkti, ar juoktis. Jeigu jis tikrai yra tarnavęs karinėse pajėgose bent leitenantu, turėtų žinoti, kaip formuluojami kariuomenės vado įsakymai. Jie – ir tai svarbiausia – remiasi karinės ...