Juozas Olekas. Minint Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Antanavičiaus 80-ųjų gimimo metines

Juozas Olekas. Minint Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Antanavičiaus 80-ųjų gimimo metines

Gerbiamieji brangiausi K. Antanavičiaus artimieji, žmona, dukra, ūgtelėję ir šiek tiek įgavę Kazimiero bruožų vaikaičiai, mielieji Kazimiero bendražygiai signatarai, mielieji kolegos! Šiandien minime vieno iškiliausių mūsų XX a. antrosios pusės bendražygių 80-ąjį gimtadienį. Deja, jau beveik 20 metų kaip jį palydėjome į Antakalnio kalnelį. Aiškiai per anksti, dar nesulaukusį 60-šimties. Dar neįgyvendinusį daugelio sumanymų. Gimęs gausioje Elenos ir Antano Antanavičių šeimoje, beveik per Lietuvos kariuomenės gimtadienio minėjimą, dėl komunistų vykdytos Lietuvos žmonių deportacijos nuo kurios kentėjo kaip ir mano 1948 m. vežimo Kazimiero Antanavičiaus tėvai, dešimtmečiui atskirtas nuo tėvų, priglaustas gerųjų žmonių. Kazimieras Antanavičius turėjo plačią ir kovingą širdį. Sovietinio pokario patirtis jį brandino kaip žmogų gebantį pakovoti ne tik už save, bet ir už ...

Orinta Leiputė. Viskas apie būrelius, arba kodėl kartais jie neįdomūs vaikams

Orinta Leiputė. Viskas apie būrelius, arba kodėl kartais jie neįdomūs vaikams

Daug metų mes kalbame apie neformalaus švietimo svarbą ir problemas. Kas tai yra? Nemokami būreliai mokyklose, papildomi laisvalaikio užsiėmimai kitose įstaigose ar privačiuose klubuose? Kaip nurodyta LR švietimo įstatyme, „neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas“. Švietimo ir mokslo ministerija papildo: „neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dali ...

Gintautas Paluckas. Apie pasibaisėtinai mažus atlyginimus

Gintautas Paluckas. Apie pasibaisėtinai mažus atlyginimus

„Eurostat“ paskelbus, kad kas trečias lietuvis gyvena ties skurdo riba, atsirado pasibaisėjusių lietuviškais atlyginiamais. Bet iš tiesų pasibaisėtini yra ne atlyginimai, o veidmainystė. Visų Vyriausybių veidmainystė, leidusi dirbti trečdaliui mokytojų už 500 eurų, socialiniams darbuotojams už 460 eurų, o kultūros darbuotojams dažnai ir už dar mažiau. Pasibaisėtina ir ekonomistų veidmainystė, nes kartu su verslo atstovais jie metų metais rypavo apie ekonomikos pyrago didinimą ir menko pastabas apie neteisybę dalijant tą pyragą. Dar baisesnė didžiojo verslo veidmainystė, kai viena didžiausių ir stipriausių šalies įmonių skaičiuoja 50 milijonų grynojo metinio pelno, o savo penkiolikai tūkstančių darbuotojų vidutiniškai moka vos daugiau nei 560 eurų neatskaičius mokesčių. Pono Gitano Nausėdos sąžinę ir baisėjimąsi mažais atlyginimais pažadino prezidentiniai re ...

Vilija Blinkevičiūtė. Europa jau susidorojo su krize, bet darbo neturi net 19,5 mln. piliečių

Vilija Blinkevičiūtė. Europa jau susidorojo su krize, bet darbo neturi net 19,5 mln. piliečių

Simboliška: artimiausiomis dienomis Švedijoje, kurios visuomenė yra viena iš sėkmingiausių pasaulyje, įvyks aukščiausio lygio susitikimas, ateityje galintis nulemti daugumos ES gyventojų gerovę. Į Geteborgą susirinkę valstybių ir vyriausybių vadovai, ES institucijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės atstovai diskutuos, kaip skatinti užimtumą, sąžiningas darbo sąlygas, tvarią ir efektyvią socialinę apsaugą bei socialinį dialogą. Susitikime ES institucijos turėtų paskelbti apie Socialinių teisių ramsčio įsteigimą ir prisiimti įsipareigojimus dėl jo įgyvendinimo. Socialinis saugumas ir gyventojų gerovė tampa visos Bendrijos prioritetu. Kam reikalingas socialinių teisių ramstis? Teigti, kad Europos Sąjunga pagaliau susidorojo su krize (daugumos valstybių ekonomikos po truputį kyla), reiškia pasakyti tik dalį tiesos. Paskutinieji statistikos duomenys ...

Dovilė Šakalienė. Seimo inkvizicijos kasdienybė

Dovilė Šakalienė. Seimo inkvizicijos kasdienybė

Čia nebus malonus ir lengvas straipsnis, kaip pyragėlis prie kavos. Čia bus rupi druska ant pabrozdintų realybės keliukų. Perspėju iškart. Ir kad jau žinau kaip nemėgstam tiesos – o dar iš moters lūpų, tai iškart kviečiu visus epitetus mano adresu į komentarų skiltį, geriau anoniminę, nes vieną dieną gali būti nepatogu. Nes gali būti, kad keičiamės – kad tampam valstybe, kurioje moteris bus viešai pripažįstama kaip žmogus. Gal net išmesim į atgyvenų sąvartyną ne tik urbšiapūkizmus, bet ir kasdienes buitines patyčias, kurių beriam lengvai, negailėdami, nemąstydami, tiesiog gardinam duoną kasdieninę. Augini vaikus? Prašom – nuo lengva pašaipa pagardinto „namų šeimininkė” iki paniekinamo „višta“ ar atvirai sukiojamo piršto prie smilkinio „super mama”. Nes juk auginti vaikus ir rūpintis namais yra toks savaime vykstantis procesas, kur nereikia pastangų, žinių, juodo ...

Jolanta Bielskienė. Cezario pjūvis prieauglio politikai

Jolanta Bielskienė. Cezario pjūvis prieauglio politikai

Moterį įverginti lengviausia per jos vaisingumą. Būtent per vaisingumą įvairiais amžiais ir įvairiose civilizacijose moterys buvo kontroliuojamos, palaikomas jų žemesnis socialinis ir politinis statusas. Akcentuojant moters reprodukcinę paskirtį iš jos buvo ir yra atimama  visapusė galimybė pačiai spręsti apie savo gyvenimo pasirinkimus. Visais laikais urbšiai, dagiai ir doveikos kūrė  moterų kontrolės schemas, pirmiausia pavadindami jas moralės normomis, o paskui reikalaudami, kad moterys tų normų laikytųsi, t.y. būtų „moralios”. Feministiniai judėjimai už moterų lygias teises kėlė ir siekė išspręsti įvairias moterų diskriminacijos ir iš to kylančias socialines problemas, tačiau retai kada buvo akcentuojamas esminis – moters pavergimo per vaisingumą - klausimas. Būtent per vaisingumui suteikiamą tam tikrą sakralumo- stebuklo paslapties elementą, moteris tampa le ...

Gintautas Paluckas. Darbuotojai, kuriems valstybė meluoja

Gintautas Paluckas. Darbuotojai, kuriems valstybė meluoja

Mūsų valstybė meluoja pati sau ir šimtams tūkstančių valstybės sektoriaus darbuotojų. Lietuvoje padėti vienai smurto aukai metams skiriama 10 eurų, šeimos gydytojo paslaugoms apmokėti vienam asmeniui per metus – 23 eurai, trečdaliui mokytojų mokamas mažesnis nei 500 eurų atlyginimas. Pati valstybė leidžia save kompromituoti, nes viešojo sektoriaus finansavimas neužtikrina nei teikiamų paslaugų kokybės, nei viešajame sektoriuje dirbančių žmonių orumo. Dar blogiau – toks atsainus valdžios požiūris į viešąjį sektorių programuoja labai rimtas problemas ateičiai – nekokybišką išsilavinimą, prastą sveikatą. Kitaip tariant, mes apsimetame, kad jiems mokame, tačiau paskui skundžiamės, kodėl visi pikti, susvetimėję, destruktyvūs, įklimpę į alkoholizmo liūną, emigruoja iš šalies arba žudosi. Stebėtis nereikėtų, nes patys pasiekėme tai, ką turime. Valstybės sektoriuje iš ...

Close