Elžbieta Žurovska-Puodžiūnienė: Ar toliau puoselėsime tradiciją mušti moteris?

Elžbieta Žurovska-Puodžiūnienė: Ar toliau puoselėsime tradiciją mušti moteris?

Klasika tapęs vieno Seimo nario pasakymas: „Kam man skaityti tą dokumentą, aš gi per radiją girdėjau“. Būtent taip rimtais veidais diskutuoja dalis įstatymų leidėjų, išsako „argumentuotą“ poziciją ir skleidžia ją kaip vienintelę tiesą, balsuoja, priima ir atmeta teisės aktus. Tada prideda vieną pagrindinių ir mėgstamiausių vergvaldžių metodų – baimę, ir Voilà – turi prieš ką kariauti su vėjo malūnais, užsitikrina ištikimą elektoratą ir veiksmų planą. Kam išradinėti dviratį, generuoti idėjas, jei paprasčiau pasitelkti kelis tūkstančius metų tobulintą baimių politiką. Harmonijoje su savimi ir aplinkiniais gyvenantis žmogus sunkiai valdomas ir nepatogus. (tą modelį pamėgęs ir didysis kaimynas – piliečiai tiek šventai tiki transliuojama „tiesa“, kad pasiruošę badauti ir tyliai laidoti šeimos narius vardan To). Paklausite, ko gi bijoma ir kuo gąsdina mus šiandien? ...

Dovilė Šakalienė. Gyvūnų kankinimas – „nerimtas“ nusikaltimas?

Dovilė Šakalienė. Gyvūnų kankinimas – „nerimtas“ nusikaltimas?

Įvairių mokslinių studijų duomenimis, vaikai, kurie stebi žiaurų elgesį su gyvūnais, dažniau patys taip elgiasi, taip pat tai gali turėti desensitizuojantį arba nujautrinantį poveikį vaiko požiūriui į smurtą apskritai – kitaip tariant, vaiko jausmai atbunka, empatijos lygis sumažėja, padidėja rizika agresyvaus, smurtinio elgesio, kurio taikiniu tampa tiek gyvūnai, tiek žmonės. Kaip rodo serijinių ir masinių žudikų bei serijinių prievartautojų psichopatologijos tyrimai, atlikti JAV Federalinio tyrimo biuro, jų gyvenimo aprašymuose dažnai pasikartoja gyvūnų kankinimo ar kitokio žiauraus elgesio su jais faktai. Tačiau lygiai taip pat, kaip rodo moksliniai tyrimai, smurto prieš gyvūnus stebėjimas gali sumažinti vaiko psichologinį atsparumą, ypač tais atvejais, kai vaikas gyvena aplinkoje, kurioje stebi smurtą, pvz., prieš mamą. Naminiai gyvūnai, kaip rodo tyrimai, yr ...

Linas Jonauskas. Pinskuvienę – į Teisingumo ministres

Linas Jonauskas. Pinskuvienę – į Teisingumo ministres

Nepaisant to, jog Teisingumo ministerija pagal susitarimą priklauso naujųjų darbiečių partijai, jiems šios ministerijos niekas neduos. O gaila, nes jų tarpe yra didžiulis resursas žmonių, išmanančių teisėsaugos klausimus. Vienas iš stipriausiai spindinčių naujųjų darbiečių deimantų – Živilė Pinskuvienė. Ši Lietuvos padangę vis naujai nutvieskianti politikos žvaigždė turi neįkainojamų savybių, tinkančių būtent Teisingumo ministro postui. Juolab kad užsitęsusį ministro klausimą reikia spręsti neatidėliojant. Juk naujieji darbiečiai apie savo Teisingumo ministrą paskelbė jau seniai, bet, matyt, jų kandidatai vėl pastrigo šalies vadovų ir teisėsaugos institucijų filtruose. Greičiausiai, ir Pinskuvienė juose, tačiau vis tiek prašau atkreipti dėmesį į argumentus, kodėl Pinskuvienė būtų geriausia kandidatė šiai profesionalų vyriausybei ir padaryti išimtį poniai Živilei. ...

A.Vinokuras. Dvi Lietuvos, viena socialdemokratija

A.Vinokuras. Dvi Lietuvos, viena socialdemokratija

Tik ką pasirodę „Vilmorus“ apklausų rezultatai konstatuoja, esą pasitikėjimas LSDP nukrito iki 4,9 proc., o LSDDP pakilo iki 5 proc. Apklausos aiškiai rodo dalies Lietuvos visuomenės susiskaldymo priežastis. Viena – tai ta, kuriai priimtina LKP-LDDP ir LSDDP (ne)vertybinė pozicija. Jos esminis šūkis – prisitaikyti prie bet ko, bet kokiomis sąlygomis, bet kokia kaina. Žmonės? Baikit, asmeniniai interesai visų pirma. Todėl Lietuvą paliko apie 1 000 000 Lietuvos gyventojų. Tai tie, kuriuos užkniso teisingumo ir solidarumo visiems stoka. Antra dalis Lietuvos, - kuriai kaip oras reikalingas teisingumas, solidarumas, kuriai reikia moralių politikų ir moralios politikos. Ta dalis vis dar suvokia, kad be socialdemokratijos matys gerovės valstybę ir pastoviai Tėvynę paliekančius vaikus kaip savo ausis. Nieko nėra skaudžiau bet kuriai normaliai šeimai, kaip vaikų išvykimas ...

Socialdemokratai sieks Žemės ūkio ministro interpeliacijos

Socialdemokratai sieks Žemės ūkio ministro interpeliacijos

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pakviestas į Seimą atsakė į Seimo socialdemokratų partijos frakcijos pateiktus klausimus dėl jo šeimos ūkininkavimo svetimoje žemėje aplinkybių. „Ministras čia Seime dukart davė priesaiką laikytis įstatymų ir Konstitucijos, sąžiningai tarnauti Lietuvai ir jos žmonėms. Šiandien jo klausiame, ar sąžininga be savininko leidimo ūkininkauti jo žemėje ir dar už tai Europos sąjungos išmokas gauti. Atsakydamas B. Markauskas išsisukinėjo, tačiau atsakymas šiuo atveju vienareikšmiškas – nesąžininga naudotis svetimu turtu be leidimo ir įstatymų laikytis privalu, juolab ministrui“ – sako Seimo narys Algirdas Sysas. Ministras atsakydamas į socialdemokratės Rasos Budbergytės klausimą – ar laikėsi Konstitucijos? - pripažino, kad „ne visuomet  sugebėjo įvertinti juridinius niuansus“, tačiau kalbėdamas apie ūkininkavimą, atsakomybę bandė ...

Algirdas Sysas apie mokesčių reformą: „Jaučiuosi, kaip Alisa stebuklų šalyje“

Algirdas Sysas apie mokesčių reformą: „Jaučiuosi, kaip Alisa stebuklų šalyje“

Parlamentaras Algirdas Sysas, susipažinęs su  valstiečių vyriausybės siūlomu trejų metų trukmės mokesčių permainų planu, pasijautė kaip „Alisa stebuklų šalyje“. „Visiems viskas didės, daugės, platės tik neaišku kieno sąskaita, nes apie lengvatas arba jų naikinimą neradau nė žodžio, kaip ir apie mokesčius dideles pajamas gaunantiems. Nieko nepasakyta apie didžiuosius ūkininkus, kurie labai mažus mokesčius moka“, – sako A. Sysas. Biudžetą vėl sunešime tų skruzdėlyčių ir bitučių sąskaita, kurie turi mažas pajamas Algirdas Sysas A.Sysas  turi nedaug vilčių, kad kelią prasiskins nekilnojamojo turto (NT) mokesčio ne pagrindiniam būstui idėja. „Apie NT mokestį jau dešimt metų kalbame, dar galime dešimt kalbėti“, – sakė A. Sysas. Planuojamus pokyčius dėl pensijų kaupimo socialdemokratas vertina teigiamai. „Naikinima ...

Dovilė Šakalienė. Sulaužyti gyvenimai – vieniems, 13 mln. eurų pelnas – kitiems

Dovilė Šakalienė. Sulaužyti gyvenimai – vieniems, 13 mln. eurų pelnas – kitiems

300 000. Tiek Lietuvos piliečių turi įsiskolinimų. Daugiau nei 13 milijonų – tiek per metus pelno gauna antstoliai, vidutiniškai po 100 000 eurų kiekvienas. Skolas sumokėti privalu, bet dabartinė drakoniška tvarka kaip tik mažina šansus tai padaryti, užtat labai efektyviai stumia žmones į socialinę atskirtį ir užribį. Kas penktas žmogus Lietuvoje patiria skurdą, o dažniausios įsiskolinimų priežastys yra greitieji kreditai ir komunaliniai mokesčiai. Žmonės tiesiog nepragyvena, bet pagal dabartinę tvarką vis tiek atimama 50 proc. minimalios algos, skolą reikia apmokėti per pusmetį – kitaip galima atimti būstą, o pragyvenimui kartais lieka 59 eurai per mėnesį. Žiauru, kaip lengvai į skolas įkritęs žmogus sulaužomas, praranda darbą, būstą, norą gyventi. Pražūva ir skolininkas, ir neatgauna pinigų skolintojas. Todėl nėra prasmės tęsti gulinčio spardymo, kur kas racion ...

Close