Arkadijus Vinokuras. Apie autoritarinio mentaliteto įkaitus

Arkadijus Vinokuras. Apie autoritarinio mentaliteto įkaitus

Vienas jų, Jurga Lago, stoja į kovą už smurtaujančias prieš vaikus šeimas ir prieš tą „žiaurią sistemą" norinčią vaikus apginti: „Mes ateinam jau pamatę tą sistemą, jos norą lįsti gilyn į šeimas, jos ilgus nagus, sukištus giliai į sovietines komunalkes – be privatumo, be teisės į gyvenimą". Problema su šiuo teiginiu, kad „Mes", tai yra Jurga Lago ir dalis „už nedraskomą šeimą", taip ir įstrigo tose sovietinėse komunalkėse, kur fizinis ir psichologinis smurtas prieš vaikus ir moteris buvo norma. Deja, ši norma vėl keliama ant pjedestalo – politiniais sumetimais. Problema kur kas gilesnė, nei pastoviai besikartojantys sovietinio mentaliteto recidyvai. Violetinė isterija parodė, kad šalyje yra mažiausiai 100 000 žmonių (tiek balsavo už N. Venckienės partiją), kurių neišprusimu pastoviai naudojamąsi taip kuriant nepatenkintų masių vaizdą. Kas naudojasi? Tai politikos p ...

Juozas Olekas. Valstietiškos reformos – daug skiedrų, mažai malkų

Juozas Olekas. Valstietiškos reformos – daug skiedrų, mažai malkų

Struktūrinės reformos labai laukiamos ir reikalingos Lietuvai. Tai supratę „valdantieji“ pasiskelbė profesionalais ir reformatoriais. Užsimojo plačiai ir daug, bet vaizdas kol kas toks, kad priskaldė daugiau skiedrų negu malkų. Akivaizdus ir labai skaudus vadinamosios Matuko reformos pavyzdys. Šią pertvarką inspiravo visą Lietuvą sukrėtusi mažo keturmečio žūtis šeimoje nuo artimiausių  žmonių. Keisti, stiprinti visą vaikų teisių priežiūros ir organizavimo sistemą reikėjo. Buvo parengti įstatymai, priimti Seime. Bet kas nutiko, kai jų ėmėsi profesionalų vyriausybė? Socialdemokratai jau vasarą kėlė klausimą, dėl reformuojamai vaikų teisių apsaugos sistemai neparengtų specialistų – su vaikais dirbančių psichologų, nuo kurių priklauso teismų sprendimai, ir tų pačių socialinių darbuotojų, mobiliųjų grupių trūkumo. Pagaliau, vaikų teisių apsaugos reformai nebuvo skirta ...

Alfonsas Brazas: motyvacija, resursai ir pinigai

Alfonsas Brazas: motyvacija, resursai ir pinigai

Socialdemokratinė vizija iki 2024 m. Pažangi visuomenė: ŠVIETIMAS ir KULTŪRA.  Mano pastabos.   MOTYVACIJA: deja, jos dažnai neturi nei studentai ir dėstytojai, nei mokiniai ir mokytojai. Kodėl? Todėl, kad sukurta keista  sistema, kada „vieni vaidina, kad moko, kiti - kad mokosi". Todėl, kad atestatą atėjus abitūros laikui tiesiog gauni, o diplomą paprasčiausiai gali nusipirkti (yra tokių „aukštųjų" mokyklų, ne paslaptis). Deja, tokia karti tiesa. Taigi, imkim ir atkurkim tą motyvaciją mokytis. Pirmiausia, padarykim, kad į universitetus būtų galima pakliūti tik su abitūros balu > 5 (kol kas, bent > 4), o į kolegijas - su abitūros balu > 4 (kol kas, bent > 3). Pamatysime, kaip moksleiviai ims mokytis, kaip išaugs jų motyvacija. Antra, padarykime taip, kad už aukštąjį mokslą nemokėtų tik  40% kiekvienos specialybės geriausiai stojamuosius, o po to ...

M. Jankauskaitė: prieš 100 metų moterys iškovojo demokratiją visai Lietuvai

M. Jankauskaitė: prieš 100 metų moterys iškovojo demokratiją visai Lietuvai

Prieš 100 metų buvo priimti Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai, kuriuose paskelbta: rinkimų teisę Lietuvoje turės visi – ir moterys, ir vyrai be jokių tautybės, tikėjimo, turto ir, žinoma, lyties apribojimų. Moterims JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, galiausiai Šveicarijoje teko laukti ilgiau. „Jeigu prieš šimtą metų Lietuvos moterys nebūtų išsikovojusios teisės balsuoti, šiandien mes negalėtume vadintis iš tiesų demokratine visuomene. Kovodamos už savo balsavimo teises jos iš esmės iškovojo demokratiją visai Lietuvai“, – sako socialdemokratė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė. Kita vertus, šis jubiliejus primena, kad už savo teises būtina kovoti ir būti pasirengus jas ginti. „Dabar moterys jau nebesitenkina visuotinio balsavimo teisėmis, reikalauja gilesnės demokratijos, kuri būtų pagrįsta dalyv ...

Vytautas Plečkaitis: Demokratijos turime tiek, kiek esame drąsūs ją apginti

Vytautas Plečkaitis: Demokratijos turime tiek, kiek esame drąsūs ją apginti

Dažnai pasididžiuodami esame linkę save pavadinti demokratine šalimi. Žodis demokratija taip plačiai vartojamas, kad neretai neįsigiliname, ką iš tikrųjų reiškia demokratija. Suvokiame tik tiek, kaip išsireiškė vienas Seimo narys, kad demokratija yra daugumos valdžia. Gerai, nors tiek. Ar demokratija egzistuoja savaime, įrašius šį žodį į valstybės Konstituciją, ar ją turime patys sukurti, išlavinti žmones, kad jie imtų demokratiškai mąstyti? Ar šiandien, praėjus 28 metams nuo valstybės atkūrimo, Lietuvoje turime kritinę masę Lietuvos piliečių demokratų, kurie išdrįstų pakovoti prieš bet kokias demokratiją žlugdančias jėgas? Galbūt jau turime, nes Lietuvos piliečiai tampa vis aktyvesni, gindami savo interesus. Pamažu supras, kad reikia ginti ne tik savo, bet ir kito piliečio interesus, nes kitą kartą tas kitas padės jam apsiginti nuo tų, kuriems demokratijos apskri ...

Gintautas Paluckas. Kairioji alternatyva Lietuvai

Gintautas Paluckas. Kairioji alternatyva Lietuvai

Socialdemokratai jau kuris laikas svarsto programinį dokumentą – Socialdemokratinę viziją Lietuvai. Regėdami Lietuvą, kokioje mes norime gyventi, išskiriame svarbiausias kryptis, kuriomis grįsime savo politiką artimiausiu laikotarpiu – iki 2024 metų. Nesvarbu, būsime opozicijoje ar ne. Vizijoje siūlome alternatyvą politikai, kurioje nebeliko idėjų. Alternatyvą politikai, kurioje – tik skaičiai. Politikai, kurios akcentas – vien bendrasis vidaus produktas (BVP). Susitelkti vien į BVP augimą ir toliau nekreipti dėmesio, kaip jis paskirstomas – nebegalime: Lietuvai tai kainuoja per daug. Nes BVP augimas savaime dar nieko neparodo. Antai Lietuvos BVP – 78 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tuo metu atlyginimai – 48 proc. ES vidurkio. Ne BVP, o gyventojų išsilavinimas, sveikata ir visuomenės pasitikėjimas vieni kitais yra tikrieji mūsų šalies pažangos rodikliai. Ek ...

Aleksander Radczenko. Ko iš tikrųjų nori Lietuvos lenkai?

Aleksander Radczenko. Ko iš tikrųjų nori Lietuvos lenkai?

Lietuvos lenkai yra didžiausia Lietuvos tautinė mažuma, turinti politinę partiją, kuri yra valdžioje keliuose rajonuose, o šiuo metu yra neformali valdančiosios daugumos dalyvė. Lenkija yra Lietuvos strateginė partnerė. Todėl, tikriausiai, lenkai yra vienintelė tautinė mažuma Lietuvoje, kuri turi tam tikrą įtaką Lietuvos nacionalinei darbotvarkei ir būtent jos reikalavimai formuoja bendrą diskusijos apie tautinių mažumų teises Lietuvoje kontekstą. Nedažnai į jos politinių lyderių teikiamus pasiūlymus atsižvelgiama, tačiau jų neįmanoma nepastebėti. Labai dažnai, apie juos diskutuojant, bandoma pabrėžti, kad tai „ne visų Lietuvos lenkų norai“ arba kad iš tikrųjų Lietuvos lenkai nori visiškai ko kito, negu nurodo politikai ar žiniasklaida. Todėl norėčiau pabandyti atsakyti į klausimą: ko iš tikrųjų nori Lietuvos lenkai? Jeigu turėčiau atsakyti vienu žodžiu, pasakyčiau ...

Close