Justas Pankauskas. Neadekvačios antstolių pajamos gaunamos iš labiausiai pažeidžiamų žmonių

Justas Pankauskas. Neadekvačios antstolių pajamos gaunamos iš labiausiai pažeidžiamų žmonių

Tie, kam teko susidurti su antstoliais (antstolių žinioje yra apie 1,5 mln. bylų) žino, jog tokia tvarka, kokia susiformavusi dabar, žmones veda prie dar didesnio skurdo, emigracijos ar net savižudybių. Skolininkų skolos greitųjų kreditų bendrovėms ir ne tik joms yra didelės, o sumos, kurias nuskaičiuoja antstoliai tik dar labiau gilina prarają, tačiau nesprendžia skolininkų problemų. Kitaip tariant, yra nuskaičiuojamos didelės sumos, o kasdieniam pragyvenimui lieka labai nedidelė pinigų dalis. Civilinio proceso kodekse ir Antstolių įstatyme nustatyta, kad antstolio vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti. Taip pat vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje bei atlygis antstoli ...

Linas Jonauskas. Karbauskio mokestis

Linas Jonauskas. Karbauskio mokestis

Kad Lietuvoje jau seniai laikas įvesti automobilių mokestį, tikėtina, žino kiekvienas Seimo narys, apie tai nuolatos primena ir Europos Komisija. „Lietuva yra likusi viena iš nedaugelio Europos šalių, kuriose nėra jokio pavidalo automobilių apmokestinimo ar kelių mokesčio už asmeninius lengvuosius automobilius“, - teigiama Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvą. Mokestis padidintų biudžeto surenkamumą, sudarytų sąlygas mažinti darbo jėgos apmokestinimą, mažintų taršą ir skatintų šalies automobilių parko atsinaujinimą. Vidutinis lengvųjų automobilių amžius Lietuvoje yra maždaug 15 metų, kai Europos Sąjungoje jis svyruoja nuo 7 iki 8 metų. Nepaisant didelės ir apčiuopiamos naudos, realybėje yra daug trikdžių, stabdančių naujo mokesčio atsiradimą. Galų gale dešinieji visada pasisako prieš naujus mokesčius. Bet ši tema ne apie Sauliaus Skvernelio vyriausybę ...

Vilija Blinkevičiūtė. Skurdui mažinti – vis dar per skurdus biudžetas

Vilija Blinkevičiūtė. Skurdui mažinti – vis dar per skurdus biudžetas

Jei po kiekvienų viešai ištartų žodžių „skurdas“ ar „skurdo mažinimas“ į valstybės biudžetą įkristų euras, turėtumėme papildomus milijonus eurų socialiniam saugumui didinti. O tų kelių, keliolikos ar keliasdešimties milijonų reikia verkiant. Papildomi 618 milijonų eurų socialinei sričiai, numatyti Vyriausybės parengtame ir Seimui pristatytame valstybės biudžeto projekte, – svarbus, kylant kainoms ir siaučiant infliacijai – neišvengiamas, bet tik vienas žingsnis skurdo mažinimo link. Net ir su šiais papildomais milijonais Lietuva atsiliks nuo ES valstybių vidurkio, pagal skiriamas lėšas socialinei apsaugai. Trauktis jau nebėra kur: Eurostato duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje skurdo ir socialinės atskirties rizikos grupei buvo priskiriami net 30,1 procento Lietuvos gyventojų (871 tūkstantis). Iš jų net 168 tūkstančiai vaikų iki 18 metų. T ...

Darnus Vilnius: Kaip miesto augimą paversti privalumu?

Darnus Vilnius: Kaip miesto augimą paversti privalumu?

Rugpjūčio 26 dieną vykusioje Bendruomenių šventėje diskusijoje apie ateities Vilnių kalbėję Vilniaus miesto tarybos nariai bei visuomenininkai teigė, kad pokyčiai – būtini, kadangi didžiausias Lietuvos miestas jau netolimoje ateityje susidurs su dideliais iššūkiais. Vilniuje gyventojų skaičiaus augimas sparčiausias tarp Baltijos šalių. 2005 m. šalies sostinėje gyveno 553307, 2010 m. – 548835, o šiuo metu Lietuvos sostinėje gyvena per 620000 žmonių    (22 proc. visų Lietuvos gyventojų). Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje Vilnius aplenks Rygą ir taps didžiausiu miestu tarp Baltijos šalių. Reikia pasidžiaugti, kad augantis Vilnius sudaro sąlygas ekonomikos augimui ir socialiniam aktyvumui. Vilniuje daugėja ir užsienių investicijų, čia buriasi daugiausiai „startuolių“, kurie pradeda verslą, skatinamas kūrybiškumas ir inovacijos, internetinių technologijų (IT) ...

Close