Lukas Tamulynas. 2016 m. „valstiečių“ aidai 2020 m. progresyvioje koalicijoje

Lukas Tamulynas. 2016 m. „valstiečių“ aidai 2020 m. progresyvioje koalicijoje

Politika yra kompromisų menas – jame svarbu surasti sutarimą, įtikinti partnerius ir oponentus. Demokratijos žavesys, iš dalies, remiasi sutarimais, diskusijomis bei tuo, koks svarbus kiekvienos, net mažesnės, grupės žodis gali būti. Gali būti, tačiau ne visada būna. Taip atrodo ir žiūrint į vakar trijų partnerių pristatytą koalicijos sutartį. Peržiūrėjus ją, klausimų, matyt, kils visiems: liberalų rinkėjams dėl žmogaus teisių, konservatorių rinkėjams dėl taip reklamuoto „shifto“ link gerovės valstybės, man asmeniškai kyla klausimų, kas apskritai buvo nutarta ir susitarta – ir ar buvo? Gūdžiais 2016 m. sudarant koaliciją, socialdemokratai (bent dalis jų) stengėsi įtraukti kuo daugiau klausimų į koalicinę sutartį. Nors tuo metu būsimas premjeras prieš rinkimus linksmai fotografavosi su užrašu, kad ratifikuos Stambulo konvenciją (legendinė nuotrauka daryta Kaune, pr ...

Ruslanas Baranovas. Apie krikščioniškąjį balsavimą

Ruslanas Baranovas. Apie krikščioniškąjį balsavimą

Prieš kiekvienus rinkimus diskusijos dėl krikščionybės suaktyvėja. Nors dažniausiai klausiama, už ką turėtų ar neturėtų balsuoti krikščionys, kartais pristatomos ir išsamesnės asmeninės krikščioniškojo gyvenimo versijos. Šiame lauke rinkimai buvo kaip reta produktyvūs: nuo tradicinių diskusijų apie balsavimą, Gedimino Jauniaus evangelinio liberalizmo iki žmonių grupės, kuri nusprendė pasivadinti Krikščionių sąjunga ir „meldėsi“ per rinkimų į Seimą debatus. O kur dar dokumentiniame filme popiežiaus išsakytos mintys, kurias komentuoti ėmėsi visi kažką apie Bažnyčią išmanantys ir neišmanantys žmonės. Pradėti turbūt reikia nuo to, kad diskusijų intensyvumą lemia tai, kad krikščionybė Lietuvoje dažniausiai matoma kaip susijusi su politine dešine, o alternatyvios dešinės atstovai be ceremonijų ją savinasi. Girdint kaip Krikščionių sąjunga ar Petras Gražulis savo pažiūra ...

Arkadijus Vinokuras. LSDP – būti koalicijoje su LVŽS ir DP ar nebūti?

Arkadijus Vinokuras. LSDP – būti koalicijoje su LVŽS ir DP ar nebūti?

Šis hamletiškas klausimas dabar kaip niekada tiksliai apibrėžia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) politinę ir moralinę dilemą: būti ar nebūti koalicijoje su save diskreditavusiomis LVŽS ir Darbo partijomis. Abiejų partijų lyderiams, kuriems idėjinis nuoseklumas ir pagarba politinei kultūrai nėra vertybės, kompaniją galimai palaikys V. Tomaševskio tautinės gvardijos ir „socdarbiečių“ komunistinės kuopelės likučiai. Jie visi kažkodėl pristato save centro kairiaisiais. Puikiai suprantu partijos bičiulio Liutauro Gudžinsko pasibjaurėjimą šiam galimam nepadoriam kokteiliui. Jei tiksliau – koalicijoje su šiais dariniais LSDP patektų tarp kūjo ir priekalo. Tapus tokios koalicijos neįtakingais nariais, sveikas kudašiaus neišneši. Smirdėsi gerą dalį gyvenimo. Vis dėlto turiu pakelti kepurę prieš R. Karbauskį – intrigos meistrą, kurio dėka Darbo partija gavo 1,8 mili ...

Sėkmingo valstybinio plėtros banko pavyzdys: Vokietijos KfW

Sėkmingo valstybinio plėtros banko pavyzdys: Vokietijos KfW

Vakarų šalyse valstybiniai plėtros bankai padeda užpildyti komercinių bankų veiklos spragas ir prisideda prie bankų sistemų tvarumo užtikrinimo. Jie sėkmingai veikia Vokietijoje, Lenkijoje ir daugelyje kitų šalių. KfW yra didžiausias ir žinomiausias Vokietijos plėtros bankas, įkurtas 1948 m., kaip vienas iš Marshall’o plano realizavimo įrankių. Po Antrojo pasaulinio karo KfW tapo vienu pagrindinių Vokietijos ūkio atstatymo variklių. Dabar tai trečias pagal dydį bankas Vokietijoje, kurio aktyvai (turtas) siekia pusę trilijono eurų. Šiuo metu 80 % KfW akcijų priklauso Vokietijos valstybei, 20 % – Vokietijos regionams. KfW, kartu su mažesniais Vokietijos plėtros bankais, finansuoja valstybinius ir regioninius projektus, teikdamas garantijas, paskolas (kreditus) arba tapdamas įmonių dalininku. Pagrindiniai KfW tikslai yra teikti finansavimą mažoms ir vidutinėms įmonėms ...

Vaida Baranovė. Radikali kova su kitomis Lietuvą siaubiančiomis epidemijomis

Vaida Baranovė. Radikali kova su kitomis Lietuvą siaubiančiomis epidemijomis

Savo knygoje „Homo Deus“ žymus istorikas ir mokslo populiarintojas Yuval Noah Harari teigė, kad mes būsime paskutinė karta kuri mirs, nes mokslo pasiekimai mūsų vaikams leis gyventi amžinai. Visgi, jei teoriškai tokia galimybė lieka tiek pat reali kaip tada, kai Harari ją užrašė, egzistenciškai COVID-19 epidemija tokį optimizmą padarė sunkiai suvokiamu. Dar įdomiau tai, kad epidemiologai jau kurį laiko skambino varpais apie tai, jog dėl agresyvios žmogaus veiklos ir jos poveikio plėtros į visas Žemės kertes epidemijų drastiškai daugės. Mes nesiklausėme ir toliau nesiklausome. Taip pat negirdime ir viso legiono sveikatos specialistų, kurie su nerimu žvelgia į kitas didžiąsias Vakarų Europos sveikatos krizes. 2018 metais 55,4 procentai visų Lietuvoje mirusių žmonių mirė dėl kraujotakos sistemos ligų. Tai 21 922 mirtys. Tais pačiais metais Lietuvoje daugiau nei šimta ...

D. Šakalienė: valstybės įmonės „Ignitis“ vadovybės pažadai subliuško lyg muilo burbulas

D. Šakalienė: valstybės įmonės „Ignitis“ vadovybės pažadai subliuško lyg muilo burbulas

Valstybės įmonė „Ignitis“ darbuotojai, po motinystės atostogų mėginančiai grįžti į darbą, pareiškė, kad tokios darbo pozicijos nebėra, tačiau tuo pat metu ieškojo darbuotojo analogiškam darbui, teigia Seimo narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė. Maža to, Lygių galimybių kontrolierei dėl šios situacijos pradėjus tyrimą, „Ignitis“ grupės vadovas davė pažadą imtis visų priemonių, kad būtų laikomasi įmonės etikos kodekso, tačiau šių savo žodžių neištesėjo. Pasak D. Šakalienės, moteris nesulaukė nei kvietimo pokalbiui, nei pasiūlymo grįžti į darbą. „Lygių galimybių kontrolierei pradėjus tyrimą, „Ignitis“ viešųjų ryšių atstovai viešai pateikė viena kitai prieštaraujančias versijas – esą moteris ir toliau dirba įmonių grupėje; priėmė išeitinės kompensacijos pasiūlymą; jai bus ieškoma darbo vietos. Jokio pasiūlymo moteris nebuvo priėmusi, darbo vietos jai taip pat nepas ...

Liutauras Gudžinskas. Solidarumas su gudais: kodėl „Baltijos kelio“ akcijos nepakanka

Liutauras Gudžinskas. Solidarumas su gudais: kodėl „Baltijos kelio“ akcijos nepakanka

A.Lukašenka prarado legitimumą ir nebekontroliuoja padėties šalyje. Kita vertus, jėgos struktūros vis dar jo pusėje. Ir panašu, kad jos ir toliau jį palaikys, nes Kremlius sėkmingai atgraso Vakarus nuo aktyvesnio įsikišimo į Baltarusijos reikalus. Kas galėtų padėti pakeisti situaciją? Nors S. Cichanouskajos indėlis į revoliucinės situacijos susiklostymą labai svarbus, politinė opozicija viena to padaryti nepajėgs. Vakarykštė Koordinacinės tarybos spaudos konferencija, kurioje konkrečių planų nebuvo paskelbta, o daugiausia mėginta paneigti A. Lukašenkos kaltinimus dėl valstybės perversmo organizavimo, tai tik patvirtina. S. Haggard ir R. Kaufman 2016 m. išleistoje knygoje "Dictators and Democrats: Masses, Elites and Regime Change" pabrėžia, kad šiuolaikinės diktatūros sąlygomis opozicinės partijos labai retai inicijuoja ir įgyvendina pokyčius. Dėl to, kad yra susisk ...

Close