Arkadijus Vinokuras. Trys procentai ir galas Lietuvos demokratijai

Arkadijus Vinokuras. Trys procentai ir galas Lietuvos demokratijai

Kai nepadorus žmogus negali įeiti per duris, jis veržiasi per langą. Taip ir LVŽS vadas kartu su vadukais ir kitais Seimo nariais išsigandusiais nepatekti į kitą Seimą. Jie puola žaisti demokratijos korta: „Žiūrėk, reikia platesnio atstovavimo silpnesniems.“ Mes žinome, kad R. Karbauskis dirba su Rusija. Bet jau dabar, po trijų metų aišku, kad jis ir jo partija dirba prieš Lietuvą. Nes patekimui į Seimą kartelės nuleidimas nuo 5 proc. iki 3 proc. būtų galas Lietuvos demokratijai. Pareiškę rūpestį ir meilę demokratijai, per tris pastaruosius metus nebesuskaičiuosi, kiek buvo valdančiųjų išpuolių prieš demokratijos principus, žiniasklaidą, prieš teisę žinoti. Daug fantazijos nereikia, kad įsivaizduotum kaip atrodys Seimas ir Lietuva atvėrus kelią bet kam patekti į Seimą. Tie trys procentai reiškia, kad prie šiandien Seime esančių septynių partijų ir mišrios frakcijos ...

Aloyzas Sakalas. Melas, pridengtas tiesos rūbais

Aloyzas Sakalas. Melas, pridengtas tiesos rūbais

Pagal VMI 2018 metų duomenis, pagrindiniai biudžeto pajamų šaltiniai yra trys. Tai pridėtinės vertės mokestis (PVM) (54,7 proc. nuo viso biudžeto), akcizai (22,2 proc.) ir pelno mokestis (PM) (10,8 proc.). Toliau sektų gyventojų pajamų mokestis (4,9 proc.) ir kiti dar mažesni mokesčiai. Jei dėl PVM ir akcizų mokesčių pakeitimų ir kyla šiek tiek šurmulio, tai mėginimai padidinti PM sukelia verslininkų ir jų organizacijų bei Laisvosios rinkos instituto aistras. Pagrindinis visų jų argumentas yra toks: Dėl PM padidinimo smarkiai sumažės užsienio verslininkų investicijos į Lietuvą. Bet gerai žinoma, kad kiekvienas investitorius pirmiausia žiūri, ar yra rinka jo būsimai produkcijai ir kokios tos rinkos apimtys. Juk nuo produkto realizacijos priklauso gamybos plėtra ir verslininko pelnas. Antras svarbiausias rodiklis verslininkui – tai tos vietovės, kurioje numatoma ...

Aloyzas Sakalas. Mokesčių nespecialisto pamąstymai

Aloyzas Sakalas. Mokesčių nespecialisto pamąstymai

Dabar, svarstant biudžetą,Vyriausybė ieško pajamų šaltinių, kurie būtini norint įvykdyti savo įsipareigojimus ir iškilmingus pažadus mokytojams ir mokslininkams, gydytojams ir ugniagesiams, teisėsaugos pareigūnams. Iš visų galimų pajamų šaltinių Vyriausybė pasirinko bankus ir prekybos centrus, siūlydama juos papildomai apmokestinti. Toks Vyriausybės žingsnis buvo sutiktas ne su oponentų aplodismentais, bet su abejone dėl jo atitikimo Konstitucijai. Neabejoju, kad Vyriausybės ekspertai matė ir kitą pajamų šaltinį, kuriuo pasinaudojus nebereikėtų specialių įstatymų bankams ir prekybos centrams. Tas šaltinis – tai pelno mokestis, kuris yra universalus ir taikomas visiems ūkio subjektams. Lietuvoje pelno mokestis vienas iš žemiausių ES ir yra 15 proc. Tuo tarpu Vokietijoje ir Prancūzijoje 33 proc., Švedijoje ir Danijoje 22 proc., Estijoje 21proc. Nesunku paskaičiuoti ...

L. Jonauskas: grupelė valdančiųjų Lietuvos miškus nori paversti kruvina skerdykla

L. Jonauskas: grupelė valdančiųjų Lietuvos miškus nori paversti kruvina skerdykla

Aplinkos apsaugos kontrolė taptų neįmanoma, jei Seimas įteisintų naktinius taikiklius ir duslintuvus medžioklėje, teigia buvęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Tai numatančių Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų pateikimas Seime numatytas ketvirtadienį. „Lietuvos miškai gali virsti kruvina skerdykla. Jei dabar, pavyzdžiui, naktį vyksta medžioklė, šūviai girdisi. Ir gyventojai aplinkosaugininkams gali pranešti apie galimai neteisėtus veiksmus. Jei bus įteisinti duslintuvai, sučiupti nesąžiningus medžiotojus bus praktiškai neįmanoma“, - sako socialdemokratas. Jau dabar medžiotojai specializuotuose forumuose diskutuoja apie tai, kaip be vargo tamsiu paros metu bus galima ramiai šaudyti gyvūnus. L. Jonauskas pabrėžia, kad prisidengus afrikinio kiaulių maro grėsme ir priėmus įstatymo pataisas, būtų sunku užtikrinti, ar ir kiti gyvūnai nebus medžioja ...

Vytautas Plečkaitis. Berlyno sienos griuvimas paskatino Lietuvos valstybės atkūrimo sėkmę

Vytautas Plečkaitis. Berlyno sienos griuvimas paskatino Lietuvos valstybės atkūrimo sėkmę

Praėjus penkiems mėnesiams po Berlyno sienos griūties, pirmą kartą po penkiasdešimties metų demokratiškai išrinktas Lietuvos parlamentas 1990 m. kovo 11 d. paskelbė šalies nepriklausomybę. Tų pačių metų vasarą Aukščiausios Tarybos deleguotas dalyvavau Berlyne vykusioje konferencijoje ir mačiau griaunamos sienos liekanas, kurios įpakuotus gabaliukus naujai gimę rytų vokiečių verslininkai pardavinėjo turistams kaip atminimą apie sieną, skyrusią dvi sistemas, du pasaulius ir dvi civilizacijas. Berlyno sienos suvenyrą prie Brandenburgo vartų man padovanojo po Berlyną lydėjęs mane vokietis. Jį išsaugojau iki šiol, kaip komunistinės sistemos griūties Europoje simbolį. Savo pranešime „Lietuvos kelias į Europą“ įtikinėjau skeptiškai nusiteikusius vokiečius, kad Lietuva kaip ir visos šalys turi teisę į laisvę ir nepriklausomybę. Jie tokiai minčiai, žinoma, neprieštaravo, b ...

Aloyzas Sakalas. Ar įstatymai leidžia Seimo pirmininkui turėti politinį stogą?

Aloyzas Sakalas. Ar įstatymai leidžia Seimo pirmininkui turėti politinį stogą?

Atsakau nedelsdamas: nėra tokio įstatymo, kuris leistų Seimo pirmininkui naudotis kurios nors Seimo frakcijos globa. Jei pirmininkas to nepaisytų, tai pažeistų viešosios teisės pamatinį principą: leidžiama tik tai, kas leista įstatymu. Ir tai suprantama, nes Seimo pirmininkui už tokią frakcijos globą tektų jai rodyti daugiau dėmesio nei kitoms frakcijomis. Ir toks dėmesys lengvai pavirsta paslaugomis. O tai iššauktų kitų frakcijų nepasitenkinimą ir galbūt net rimtus neramumus Seime. Tuo tarpu tarp politikos apžvalgininkų ir net patyrusių Seimo narių yra manančių, kad Seimo pirmininkas neturi likti be kurios nors partijos politinio užnugario, kitaip sakant politinio stogo. O jeigu liko, tai jam reikia nedelsiant atsistatydinti. Nepaisoma akivaizdaus fakto, kad Seimo pirmininkas yra viso Seimo, o ne kurios nors jo frakcijos pirmininkas. Ir frakcijų vadovų ir ...

Dovilė Šakalienė. Gal pagydom sveikatos sistemą?

Dovilė Šakalienė. Gal pagydom sveikatos sistemą?

Žinau, kad sulauksiu akmenų už šią nuomonę – kai kam galbūt nepatiks, kad nesu visagalė ir tik įvardiju problemas bei siūlau sprendimus, bet kažkodėl stebuklingai pati viena visko neišsprendžiu; kai kam nepatiks pasidalijimas asmenine patirtimi.  Šįsyk manau, kad kuo platesnis kalbėjimas apie medikų gyvenimo realybę yra svarbesnis negu agresijos sukeliamas stresas. Tai tiesiai ir sakau – rašau apie savo asmeninę patirtį, nepretenduoju į vienatinę tiesą ir visažinystę. Sveikstu po sudėtingos operacijos, dar ir komplikacijos ištiko: vėl teko minti daug gydytojų kabinetų slenksčių ir vėl teko iš arti pamatyti tai, kas priminė vaikystę – tiek daug dalykų sveikatos apsaugos sistemoje įstrigę laike. Ir teko pamatyti naujų dalykų, kurie tiesiog sutrikdo. Nes negali suprasti, ar čia taip specialiai kažkas sugalvojo iš piktybiškumo, ar čia korupcijos rezultatas, ar tiesiog ...

Close