Socialdemokrato iniciatyva Vilniaus senamiestis įgavo istorinės sostinės statusą

Socialdemokrato iniciatyva Vilniaus senamiestis įgavo istorinės sostinės statusą

Seimas pritarė socialdemokrato Kęstučio Vilkausko pateiktam pasiūlymui suteikti Vilniaus ir Kauno senamiesčiams, Trakams ir Kernavei istorinių sostinių statusą. Pritarus socialdemokrato pasiūlymui, Vilniaus senamiestis įgavo realią galimybę gauti didesnį finansavimą kultūrinei ir turistinei plėtrai. Pasak projekto autoriaus Kęstučio Vilkausko, istorinių sostinių statusas sukurtų prielaidas, taikant įvairias teisines, organizacines, ekonomines-finansines ir kitas priemones, koordinuotai plėtoti tokias, didelę reikšmę visai Lietuvos Tautai turinčias teritorijas, ir, racionaliai išplėtojus specialią infrastruktūrą, įveiklinti jose esančius unikalius kultūros paveldo ir gamtos objektus. Tad įsigaliojus šiam įstatymui Vilniaus savivaldybė įgaus gerokai daugiau teisių ir galimybių organizuoti bei gauti papildomą finansavimą šios istoriškai ir kultūriškai svarbiausio ...

Giedrė Purvaneckienė. Kodėl geri norai netampa išbaigtais darbais?

Giedrė Purvaneckienė. Kodėl geri norai netampa išbaigtais darbais?

Pastaruoju metu labai daug kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje. Praeitais metais suėjo 10 metų nuo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Įstatymo, kuris padarė revoliuciją kovoje su smurtu. Įstatymas ir dabar tobulinamas, tikėkimės, kad Seimas priims numatomas pataisas.  Tačiau šįkart norėčiau pakalbėti ne apie patį įstatymą, o apie praktinę pagalbą nukentėjusiems nuo smurto. Dėl priimto įstatymo susikūrė Specializuotos kompleksinės pagalbos nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje centrų – SKPC (anksčiau – SPC) – sistema. Šiuose centruose teikiama informavimo, konsultavimo, psichologinė, teisinė bei kita pagalba. 16-oje susivienijusių SKPC 2021 m. pagalba buvo suteikta 10740 asmenų. Iš jų – 8660 – moterys, t.y. 80,6 proc. Dažniausiai (68 proc.) jos nukenčia nuo sutuoktinių ar sugyventinių. Daugumą nukentėjusių į SKPC nuk ...

Siūloma PVM lengvata šildymui

Siūloma PVM lengvata šildymui

Siūloma taikyti lengvatinį 0 procentų PVM tarifą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą. Tai numatančią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą įregistravo Seimo socialdemokratai. Pataisos iniciatorius socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad siūloma lengvata „padėtų bent kažkiek kompensuoti drastišką šilumos kainų augimą vartotojams.“ „0 procentų PVM tarifas šildymui leistų tikėtis, kad šilumos kaina gyventojams galėtų mažėti 9 procentais. Net tokios šalys kaip Švedija mažina sąskaitų naštą gyventojams. Per mėnesį vienas namų ūkis Švedijoje galės gauti beveik 200 eurų. Tuo metu I. Šimonytė siūlo gyventojams džiaugtis tuo, kad jų skolos bus „išdėstytos“, ir tuo, kad valdžia svarstys (bet nebūtinai tenkins) gyventojų pagalbos ir paramos prašymus“, – pažymi ...

Vilniaus socialdemokratai: už šilumos kainų šuolį Vilniuje atsakomybę privalo prisiimti konservatoriai ir Laisvės partija

Vilniaus socialdemokratai: už šilumos kainų šuolį Vilniuje atsakomybę privalo prisiimti konservatoriai ir Laisvės partija

Vilniaus gyventojams gavus du ir daugiau kartų didesnes sąskaitas už šildymą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, juos ištiko šokas. Socialdemokratų nuomone, už tokį kainų šuolį yra tiesiogiai atsakinga iš Laisvės partijos ir konservatorių sudaryta Vilniaus valdžia, kuri nuo 2015 metų gyventojams žadėjo šilumos ūkio pertvarką, tačiau savo pažadų neįvykdė. Vilniuje gyvenant beveik 600 tūkst. gyventojų, preliminariais socialdemokratų skaičiavimais, toks drastiškas šuolis labai smarkiai gali paliesti virš 100 tūkst. sostinės gyventojų, kuriems priskirtini pensininkai ir vieniši tėvai - jie sudaro apie šeštadalį Vilniaus gyventojų. „New York šaligatvių švara susirūpinęs Vilniaus meras pamiršo, kad jo mieste ties skurdo riba balansuoja apie 90 tūkst. miesto gyventojų. Tai ir pensininkai, ir vieniši tėvai, apskritai nedideles pajamas gaunantys vilnieči ...

Socialdemokratams kelia susirūpinimą specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymas: planai neatitinka gyvenimo realijų

Socialdemokratams kelia susirūpinimą specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymas: planai neatitinka gyvenimo realijų

Vilniaus socialdemokratams kelia susirūpinimą dėl specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymo Lietuvoje. Apie 90 proc. tokių mokinių tebelanko specialiąsias bendrojo ugdymo mokyklas ir dėl to patiria diskriminaciją, sunkumų renkantis tolimesnį mokymosi ir gyvenimo kelią. Ši situacija atsilieka nuo kai kurių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvoje turi būti sudarytos sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams lankyti artimiausią pasirinktą darželį ar mokyklą. Tačiau šis sudėtingas uždavinys Vilniaus mieste gula vien ant ikimokyklinių ugdymo įstaigų ir mokyklų vadovų pečių. Įtraukiuoju ugdymu yra siekiama kokybiško ugdymo kiekvienam mokiniui, atsižvelgiant į socialinę, kultūrinę ir mokymosi įvairovę ir remiamasi veiksniais, padedančiais nustatyti bei šalinti kliūtis mokymuisi ir dalyvavimui švietime. Nors yra parengta daugybė rekomendacijų, planų, in ...

Vytenis Andriukaitis. Paslaugūs kvailiai? Apie „vertybininkus“ Lopatą, Kasčiūną ir Maldeikį

Vytenis Andriukaitis. Paslaugūs kvailiai? Apie „vertybininkus“ Lopatą, Kasčiūną ir Maldeikį

Trečiadienį, sausio 5 d., per LRT turėjome galimybę stebėti žurnalistės Rasos Tapinienės laidą: „Lietuva kalba. Ar Vyriausybės sprendimas atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje buvo pamatuotas?“ Tiesą pasakius, smagi tai būtų laida, jei nebūtų taip nejuokinga. Žurnalistė R. Tapinienė pakvietė diskusijai tris atstovus iš Seimo valdančiosios daugumos - Matą Maldeikį, Raimondą Lopatą ir Lauryną Kasčiūną ginti Vyriausybės sprendimą bei tris jų oponentus iš verslininkų ir pramonininkų pusės Marių Horbačiauską ir Rimą Varkulevičių bei Seimo opozicijos atstovą Saulių Skvernelį Vyriausybės sprendimui kritikuoti. Kodėl ta laida galėjo priklausyti smagių laidų žanrui, atsakyti nebūtų buvę taip jau ir sunku, mat trys valdančiosios daugumos atstovai tikrai puikiai atliko legendinio Rusijos pasakėčių kūrėjo Ivano Krylovo du trumpus kūrinius. Žinia, jie tikrai patys to nenorė ...

Diskusija „2022 m. biudžetai ir ES bei Lietuvos mokesčių politika“

Diskusija „2022 m. biudžetai ir ES bei Lietuvos mokesčių politika“

Penktadienį, gruodžio 10 dieną, vyko Stepono Kairio fondo organizuota diskusija „2022 m. biudžetai ir ES bei Lietuvos mokesčių politika“. Įrašą peržiūrėti galite čia. Diskusijoje buvo ieškoma atsakymų: Kada atsiras 15 proc. pelno mokestis stambiausioms tarptautinėms skaitmeninėms kompanijoms, kuris turėtų būti sumokamas ten, kur vykdoma veikla, o ne mokesčių „rojuose“? Kada ir kokie ES mokesčiai bus įvesti (pagal EP, EVT ir EK planą – tai turi būti padaryta iki 2023-2025 m.)? Ar pavyks nustatyti minimalų 18 proc. pelno mokesčio tarifą ES šalims-narėms? Ar įmanomi diferencijuoti pelno mokesčio tarifus Lietuvoje? Koks bus visuotinis žemės ir kito nekilnojamojo turto mokestis (realus ar simbolinis)? Ar bus panaikintas mokestinis „gyvulių ūkis“, skirtingais tarifais apmokestinant gyventojų pajamas iš skirtingų šaltinių? Diskusijos rengėjai – Stepono Kairio fond ...

Close