Marius Skarupskas vadovaus Vilniaus miesto konkurencingumo ir inovacijų skatinimo komisijai

Marius Skarupskas vadovaus Vilniaus miesto konkurencingumo ir inovacijų skatinimo komisijai

Sausio 17 dieną sostinės savivaldybėje įkurta Vilniaus miesto konkurencingumo ir inovacijų skatinimo komisija. Suburta nauja komisija skatins konkurencingumą ir inovacijas. Į ją bus pakviesti įvairių sričių ekspertai, kurie teiks pasiūlymus, kaip skatinti konkurencingumą mieste, diegti skaitmenizacijos procesus savivaldybėje, kad inovacijos ir technologijos tarnautų žmonėms, kurtų geresnes sąlygas gyventi ir dirbti Vilniuje. Šios komisijos pirmininku paskirtas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje Marius Skarupskas. „Miestas turi imtis lyderystės, kviesdamas verslą, mokslą ir visuomenę diskusijai, darbams dėl Vilniaus konkurencingumo skatinimo ir stiprinimo. Savivaldybė turi skatinti įstaigas ieškoti inovatyvių ir netradicinių sprendimų savo veiklos tobulinime: galima imtis lyderystės bepiločių autom ...

„Gyvybės ir mirties keliu“ bėgo lazdynietis,  Vilniaus socialdemokratas Juozas Kieras

„Gyvybės ir mirties keliu“ bėgo lazdynietis, Vilniaus socialdemokratas Juozas Kieras

Tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ sausio 14 dieną į Vilniaus gatves sukvietė apie 8 tūkstančius šio renginio entuziastų.Gausiame įvairaus amžiaus sportininkų būryje bėgo ir žymus triatlonininkas, lazdynietis, socialdemokratas Juozas Kieras. Šiuo tradiciniu pagarbos bėgimu jau 27-ąjį kartą pagerbiamos Sausio 13-osios įvykių aukos – žmonės, žuvę 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirę nuo sužalojimų, patirtų sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Stasys Mačiulskas, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Pa ...

Gyvensime ir kovosime jų šviesoje

Gyvensime ir kovosime jų šviesoje

Minime 27-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines. Uždegę vienybės ir atminimo žvakutes mintyse, širdyse, languose, prisiminėme istorines 1991-ųjų akimirkas, parodžiusias Lietuvos gyventojų vienybę ir pasiaukojamą ryžtą. Televizijos bokštas. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Nepriklausomybės aikštė. Atminimo laužų šviesoje suspindėjo žmonių, kurie nedvejodami paaukojo savo gyvybes, Atmintis ir aukos didybė. Šiems žmonėms buvo nuo 17 iki 53 metų... Sustojome ir patylėjome. Jausdami pagarbą ir dėkingumą, kad dabar esame laisvi. Suvokdami šviesaus atminimo poeto Justino Marcinkevičiaus pasakytos kalbos Katedros aikštėje Vilniuje, atsisveikinant su žuvusiaisiais 1991 m. sausio 16 dieną, prasmę: „Prieš daugelį metų čia stovėjo didžiojo kunigaikščio Vytauto karstas. Dabar čia guli mūsų vaikai, ir mes apraudam jų žūtį, suprasdami, kad jie jau priklauso ...

Dalia Bacevičienė: kad asocialūs asmenys netaptų šalčio aukomis

Dalia Bacevičienė: kad asocialūs asmenys netaptų šalčio aukomis

Į Lietuvą atkeliavus šalčiams, į ligonines pakliūva nušalę galūnes pacientai, dauguma jų – neblaivūs ir asocialūs asmenys. Priėmimo skyrių darbuotojai, kuriems kone kasdien tenka rūpintis sumuštais, nesiorientuojančiais aplinkoje asmenimis, pastebi, kad asocialūs asmenys vilki šlapia, suplyšusia visiškai netinkama šaltajam sezonui apranga. Ligoninės personalas atneša iš namų šiltų drabužių, batų. Tačiau jų geranoriškumo problemai spręsti nepakanka. Drabužių ir batų nuolat trūksta. Vilniaus miesto skyriaus socialinių reikalų komisijos nariai ėmėsi kilnios iniciatyvos ir suorganizavo akciją „Nušalimams-ne!“. Neabejingi svetimam skausmui partiečiai rinko, pakavo žieminę aprangą, kvietė sostinės gyventojus atnešti į Vilniaus socialdemokratų būstinę nereikalingų, tačiau tvarkingų ir šiltų drabužių. „Asocialus asmuo ar ne, šaltis nesirenka. Padėkime žmonėm ...

G. Palucko Lietuva. Kelias nuo Kauno iki Jurbarko, S. Kairys ir BIX

G. Palucko Lietuva. Kelias nuo Kauno iki Jurbarko, S. Kairys ir BIX

Gintautas Paluckas tikina, kad yra išbandęs meilę Lietuvai. Prieš 17 metų Jungtinėje Karalystėje dirbęs ir metus ne Lietuvos gyvenęs dabartinis Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas žino, kas yra gimtosios šalies ilgesys ir emigranto dalia. „Praleidęs pusmetį tvirtai žinojau, kad Lietuva yra mano tėvynė, žinojau, kad kiekvienas berželis man yra brangus, nes tas atstumas viską hiperbolizuoja ir parodo kitomis spalvomis“, – projektui „Aš myliu Lietuvą“ sakė 38 metų socialdemokratų lyderis. – Papasakokite apie savo šaknis – kur gimėte ir augote? – Aš gimiau Panevėžyje. Tuo metu jis buvo vadinamas Lietuvos Čikaga, dėl tikrai didelio ir įspūdingo nusikalstamumo. Daugelis bijodavo net atvažiuoti į Panevėžį. Baigiau Juozo Balčikonio gimnazija ir iš Panevėžio persikėliau į Vilnių, bet mano šaknys lieka Panevėžyje. Tikrai nemačiau to miesto kaip nusikalstam ...

Mūšis dėl miškų pertvarkos įgauna naują pagreitį

Mūšis dėl miškų pertvarkos įgauna naują pagreitį

Praėjusią vasarą priimtos įstatymų pataisos dėl miškų valdymo pertvarkos vėl kelia ir politikų, ir miško darbuotojų nepasitenkinimą. Pastarieji, susibūrę į sąjūdį „Už Lietuvos miškus“, sausio 11 d. Vilniuje planuoja surengti mitingą prie vyriausybės, o Seimo nariai jau rengia kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl miškų reformos atitikimo Konstitucijai. Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos vadovas Juozas Olekas jau praėjusią savaitę pranešė, kad bus renkami parlamentarų parašai dėl kreipimosi į KT. Jis tikisi, kad galbūt parašai bus surinkti iki sausio 12 d., kai Seimas rinksis į neeilinės sesijos posėdį. Praėjusią savaitę Seimo nariai socialdemokratai J. Olekas ir Algirdas Sysas tvirtino, kad Aplinkos ministerija nesugebėjo tinkamai pradėti miškų valdymo pertvarkos ir, kaip numatyta įstatyme, iki šių metų sausio 2 d. nebuvo įsteigta nauja įmonė – Valst ...

Rasa Budbergytė. Socialinę depresiją ir emigraciją siūlome gydyti ekonominėmis priemonėmis

Rasa Budbergytė. Socialinę depresiją ir emigraciją siūlome gydyti ekonominėmis priemonėmis

Į gatves išėję medikai parodė tikro mūsų žmonių gyvenimo ir nuotaikų realijas. Net ir turėdami darbus žmonės nepragyvena iš mažų atlyginimų, juos slegia nuolatinis neteisybės ir kartėlio jausmas. Jauni, darbus turintys priversti masiškai emigruoti, nors išėję į protesto akcijas – aiškiai pasakė – „norim dirbti čia“. Deja, daug žadėję valdantieji taip ir nesiryžo reformuoti mokesčių sistemos, formuodami biudžetą ciniškai suskirstė žmones į reikalingus ir ne taip reikalingus valstybei. Prokurorams ir specialiųjų tarnybų pareigūnams atseikėjo liūto kąsnius – padidinę algas keliais šimtais eurų, tuo tarpu daugybę viešojo sektoriaus darbuotojų paliko ir toliau gyventi nusivylime patrupinę jiems po kelis eurus per mėnesį. Medikai, mokslininkai, dėstytojai, mokytojai pavargę laukti kol kainos sustos kilę priversti toliau burtis į sąjūdžius, protesto akcijas, reikalauti ...

Close