Socialdemokratinė vizija iki 2024 m.
Pažangi visuomenė: ŠVIETIMAS ir KULTŪRA. Mano pastabos.
MOTYVACIJA: deja, jos dažnai neturi nei studentai ir dėstytojai, nei mokiniai ir mokytojai. Kodėl? Todėl, kad sukurta keista sistema, kada „vieni vaidina, kad moko, kiti – kad mokosi”. Todėl, kad atestatą atėjus abitūros laikui tiesiog gauni, o diplomą paprasčiausiai gali nusipirkti (yra tokių „aukštųjų” mokyklų, ne paslaptis). Deja, tokia karti tiesa.
Taigi, imkim ir atkurkim tą motyvaciją mokytis. Pirmiausia, padarykim, kad į universitetus būtų galima pakliūti tik su abitūros balu > 5 (kol kas, bent > 4), o į kolegijas – su abitūros balu > 4 (kol kas, bent > 3). Pamatysime, kaip moksleiviai ims mokytis, kaip išaugs jų motyvacija.
Antra, padarykime taip, kad už aukštąjį mokslą nemokėtų tik 40% kiekvienos specialybės geriausiai stojamuosius, o po to ir sesijos egzaminus išlaikiusiųjų. Na, o 10% pačių geriausiųjų ne tik kad nemokėtų už mokslą, bet dar gautų ir nedidelę paskatinamąją (ne socialinę) stipendiją. Po kiekvienos sesijos tas 40% ir 10% keistųsi, priklausomai nuo egzaminų rezultatų. Likę 60% studentų turėtų mokėti visiems vienodą, (nepriklausomai nuo pasirinktos specialybės), mokestį už aukštąjį mokslą – pvz., 1000 €/semestras ar max (?) 1500 €/semestras.
Tiesa, dar reikėtų, pasinaudojant vakarų Europos patirtimi, sutvarkyti dabartinę studijų kreditavimo sistemą. Manau, kad motyvacija mokytis tada tikrai atsirastų ir net labai didelė. Su Konstitucija irgi viskas būtų gerai, nes nemokamas aukštasis mokslas – tik gerai besimokantiems.
Ugdymo sėkmė didele dalimi priklauso ir nuo dėstytojų, mokytojų, auklėtojų, t.y. nuo žmogiškųjų resursų. Tačiau tie resursai dabar stipriai nustekenti. Nustekenti jie ir kultūros srityje. Ką daryti? Kito kelio nėra, kaip tik padidinti atlyginimus. Tada atsiras ir profesinis prestižas, ir motyvacija kelti kvalifikaciją, ir t. t.
Kultūros sektoriaus darbuotojų vidutiniai atlyginimai neturėtų būti mažesni negu šalies 1 VDU, mokytojų ir lopšelių – darželių auklėtojų – 1,5 VDU, o aukštųjų mokyklų dėstytojų – 2 VDU. Mokytojams nereikėtų užkrauti ugdymui nebūdingų funkcijų. Mokyklose turi būti ir pakankamai socialinių pedagogų, kuriems, beje, reikia mokėti adekvačius atlyginimus. Reikia mokytojų padėjėjų, būtini asmeniniai asistentai judėjimo negalią turintiems mokiniams.
Dėstytojai, mano nuomone, apie pusę savo darbo laiko turėtų užsiimti mokslo tiriamuoju darbu. Bet tam reikia adekvataus mokslinių turimų finansavimo, o ne vien tik pasikliauti ES parama…
Pasakysit, tam reikia PINIGŲ. Na taip, reikia ir daug – žymiai daugiau negu yra skiriama dabar. Švietimui ir kultūrai reikia bent po 1,5 karto daugiau, moksliniams tyrimams irgi nemažai. Todėl teks tiesiog didinti pajamas į biudžetus arba kitaip sakant – BVP perskirstymą bent iki 35%. Kitos išeities tiesiog nėra.
Dar noriu paminėti vieną tikrai svarbų dalyką. Būtina kaime (stambiose gyvenvietėse/miesteliuose) išsaugoti socialinę infrastruktūrą, kuri pagrinde ir yra švietimo bei kultūros infrastruktūra: lopšeliai – darželiai, mokyklos, kultūros centrai, bibliotekos ir t.t. Jeigu sunyks ši infrastruktūra, sunyks ir maži miesteliai, niekas juose nesikurs.
Mums, socialdemokratams reikia aiškiai pasakyti, kad kaimo mokyklos mokiniui ar klasei turi būti skiriama 1,5÷2 kartus daugiau lėšų, negu miesto mokyklos mokiniui ar klasei; tiesiog dėl to, kad ugdymo sąnaudos mažoje kaimo mokykloje yra daug didesnės negu miesto mokykloje. Tai reikėjo padaryti jau seniai. Tada daugelis kaimo mokyklėlių nebūtų uždarytos.
