Klausimas ne šiaip sau. Aplankiau Rytų Ukrainos pafrontės miestelius, kurių pakraščius apšaudo lugandonų – Rusijos pajėgos. Tikslas – supažindinti vietos gyventojus su mano projektu „Šypsena prieš karą“.
Kalbėjausi su kariais, kalbėjausi su civiliais, kalbėjausi su vaikais. Vienas bendras atsakymas būtų: „Mus Kijevas pamiršo“. Tačiau nei kariai, nei pilietinė visuomenė nepasiduoda. Jie gina savo šalį, savo bendruomenes. Kiek sugeba bando gražinti giliai sovietinėje praeityje įstrigusius miestelius. Kalbėjausi Kijeve ir su kiek sukčiaujančiais taksistais. Jų nuomone, Ukraina po Maidano nei kiek nepakito, nes šalį ir toliau valdo oligarchai taip, kaip nori, o demokratija – tik žodžiai. Vienas net numatė naują Maidaną, mat „kieno valdžia, to ir tiesa. Su šita būsena sutikti negalima.“
Ukrainiečiai taksistai taip pat klausė, kaip yra Lietuvoje, kurią daugelis nuoširdžiai gerbia. Ką atsakyti ir nesumeluojant, ir nenuviliant? Taip, gražėja mūsų Lietuva diena iš dienos, nes tokia lietuvio dvasia, nesvarbu, kas valdžioje. Todėl su Pro Patria pesimistų šauksmais tema „Lietuva lekia pragarmėn“ nesutinku. Nors, stebint šiandieninę valdžią, jos atgrasias asmenybes su komunistinėmis ir/arba prisitaikėlių praeitimis, su dvasios aferistais intelektualumu nepagražintais veidais, su veikėjais, neretai kankinamais autoritarinėmis viltimis „valdyti taip, kaip Rusijoje“, nori nenori pradedi nerimauti dėl demokratinės Lietuvos ateities.
[blockquote author=”Arkadijus Vinokuras” sc_id=”sc78072248089″]Ši valdančioji dauguma savo ekonomine (ne)reforma naikina bet kokį visuomenės solidarumo grūdą atimant iš valstybės finansines galimybes stoti silpnojo pusėn, o naikindama demokratijos principus – sąžiningumą, visų lygybę prieš įstatymus – kuria pagrindus autoritarinei, klerikalinei valstybei.[/blockquote]
Peršasi ukrainietiškai oligarchų iš „Agrokoncernas“ ir „MG Baltic“ valdomos Lietuvos vaizdas. Todėl atsakymas Kijevo taksistui įstrigo. Tik pasakiau, kad viskam yra metas. Norėjau pratęsti Biblijos – Mokytojo (Koheleto) knyga, garsiu pamokymu: „1Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi.2 Laikas gimti ir laikas mirti, laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta.3Laikas žudyti ir laikas gydyti, laikas griauti ir laikas statyti.4 Laikas verkti ir laikas juoktis, laikas gedėti ir laikas šokti…“, na, ir taip toliau. Prisiminiau, kad nesu šventikas, todėl tik atsisveikinau.
„Laikas griauti, laikas statyti…“. Tai, ką jau dveji metai daro LVŽS su parankiniais politiniais lavonais, yra niekas kita, kaip demokratinės valstybės pagrindų griovimas. Ne pirmą kartą pažeidžiamos esminės Seimo statute nustatytos sprendimų komitetuose priėmimų procedūros, ir – nieko. Mat valdantieji kuria savo pavojingą visuomenei normą: iš neteisės atsiranda teisė ir „Ką jus mums padarysite? Ką mums padarysite, kai kategoriškai atsisakome tirti „Agrokoncerno“ veiklą? Ką mums padarysite, kai plauname mus remiančio veikėjo mundurą? Ką mums padarysite, kai mums visiškai nusispjauti į demokratinius principus, į elementarų padorumą mums stumiant įstatymo pataisą, leidžiančią niekieno nerinktą partiją finansuoti rinktos partijos lėšomis? Ką mums padarysite, kad metame lauk iš VRK opozicijos atstovą?“ Toks yra mužiko, staiga gavusio į rankas valdžią, veidas. Noriu pabrėžti – kalbu ne apie ūkininkus, ne kaimo žmones.
Viena yra turint daugumos valdžią iš pagrindų keisti visuomenę (klaidingai ar ne), visai kita yra aršiai, fašistiškai/komunistiškai buldozeriais siekti demontuoti laisvos ir nepriklausomos valstybės pagrindą – demokratiją. Pamenate violetinę gatvę? Tai dabar ji valdo Lietuvą, tik kitu pavadinimu – LVŽS ir Co.
O jeigu dar kas svajoja apie karbauskininkų gerovės valstybę, tai išgirskite šį kartą nesocialdemokrato (gal užsislėpusio?) Andriaus Tapino perspėjimą: „Visiems, kurie balsavo už LVŽS, sveiki atvykę į savo svajonių Lietuvą. Jeigu paslapčia, tyliai, be viešų diskusijų su visuomene, bus priimtas šitas įstatymas, valstiečių Lietuvoje jūs nesirgsite, nes darbdavio išmokos apatinė riba mažinama nuo 80 proc. iki 62.06 proc., o Sodros išmoka mažinama nuo 80 iki 62.06 kompensuojamo uždarbio jūs neatstatysit savo sveikatos, nes profesinės reabilitacijos išmoka mažės nuo 85 proc. iki 65,94 proc. Jūs neslaugysite savo artimųjų ir vaikų, nes ligos išmoka mažėja nuo 85 proc. iki 65,94 proc. Jūs negimdysite vaikų, nes motinystės išmoka nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei tėvystės išmoka mažinama nuo 100 proc. iki 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Jūs juo labiau negimdysite antro vaiko ar neimsite globoti vaiko, nes išmokos irgi mažinamos nuo 100 proc. iki 77,58 proc.; jūs neprižiūrėsite savo vaiko, nes išmokos dydis iki vaikui sueis vieneri metai mažinamas nuo 100 proc. iki 77,58 proc., o jeigu norėsite vaiką prižiūrėti iki dviejų metų, tai pirmais metais išmoka mažės nuo 70 iki 54.31 proc., o antrais metais – nuo 40 iki 31.03 proc. Taip, bičiuliai, kai šis įstatymas bus priimtas, už savo balsą galėsite pasijusti ant storo valstietiško kuolo – „Šiandienos vaikai yra rytojaus valstybė. Pagarba visoms šeimoms“ – LVŽS „Darnios Lietuvos“ programos 1.2.2. punktai. Daktaras Josefas Gebelsas pritaria.“ Šis įstatymas gal ir bus priimtas paslapčia, bet dauguma LVŽS sprendimų ciniškai ir įžūliai nesiskaitant su visuomene priimami dienos šviesoje.
Matyt, ne šiaip sau net TS-LKD vedlys Gabrielius Landsbergis Seime viešai išvadino valdančiuosius fašistuojančiais, nes jie savo demagogija, savo trigubais standartais, savo melais ir miglos pūtimu, savo kėsinimuisi į demokratijos pagrindus tikrai nuo nacių propagandininko J. Gebelso niekuo nesiskiria. Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė, puolusi komunistiškai aiškinti Seimo nariui, ką jis gali ir kaip kalbėti, būtų puiki nacių parankinė, juk be problemų buvo ir komunistų parankinė kadaise.
Tiesiai šviesiai: ši valdančioji dauguma savo ekonomine (ne)reforma naikina bet kokį visuomenės solidarumo grūdą atimant iš valstybės finansines galimybes stoti silpnojo pusėn, o naikindama demokratijos principus – sąžiningumą, visų lygybę prieš įstatymus – kuria pagrindus autoritarinei, klerikalinei valstybei. Juk „įkvepiantis“ pavyzdys visai šalia, nes patys vis karts nuo karto stumia „dvasingos Rusijos“ naratyvą.
Grįžtant prie Biblijos, kurią politiniai aferistai mėgsta cituoti, bet ne šią vietą: „Be to, mačiau po saule, kad vietoj teisingumo buvo nedorybė ir vietoj teisumo buvo nedorybė. Širdyje sau tariau: „Ir teisuolį, ir nedorėlį teis Dievas, nes kiekvienam reikalui ir kiekvienam įvykiui skirtas laikas.“ Kol Dievas nuteis širinskienes, karbauskius, kirkilus, šiaulienes, jie dar spės Lietuvos demokratijai pridaryti žaizdų, kurias po dviejų metų teks gydyti. Neabejokite, po dviejų metų karbauskininkų neliks, kaip neliko ir praeitų politinių aferistų. Pirma pradedančio ar per ilgai valdžioje užsibuvusio politiko nuodėmė yra manymas, kad jis ar ji nepakeičiami.
Tad ar tikrai laikas Maidanui Lietuvoje? Ne, nekviečiu imtis ginklo ar smurto. Mes išsikovojome laisvę ir nepriklausomybę solidarumu ir dainomis, todėl turime gerą patirtį. Jau aišku, kad šiandien ramiai stovėti šalia ir nieko nedaryti, kai politinių aferų liūne LVŽS ir Co murkdo piliečius, nebegalima. Demokratija pavojuje, todėl ateinantis ruduo valdantiesiems bus ypač karštas.
Arkadijus Vinokuras, žurnalistas, Vilniaus socialdemokratas
