Eilinis „pagaliau“ parodė, įrodė, kad nors ir kiek oligarchai ir jiems atidirbinėjantys kompanionai deklaruotų meilę ir rūpestį „tiems vargšams nelaimėliams“, tikrovė jiems ir vėl nutraukia kaukę.
Lietuvoje 2017 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų – 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Lietuvoje skurdo rizikos lygis 2017 metais buvo didžiausias tarp Baltijos šalių. Estijoje skurdo rizikos lygis pernai sumažėjo 0,7 procentinio punkto iki 21 proc., Latvijoje – padidėjo 0,3 procentinio punkto iki 22,1 procento. Visose Baltijos šalyse padidėjo 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis.
Ką siūlo verkiantys krokodilo ašaromis „kairieji žaliavalstiečiai“, kaip jie ruošiasi padėti bent pensininkams? Pensijos indeksuojamos atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo pokyčius, šiandien pensija augo apie 7 proc. Tai reiškia, kad išvargusiam būtiną pensijai 30 metų laikotarpį pensininkui prisidės… vargani nuo 13 iki 29 eurų. Reaguodama į šį pasiūlymą Seimo narė, socialdemokratė Rasa Budbergytė taikliai ir nebe ironijos pastebi: „Vienintelė paskelbta priemonė yra kosmetinis pensijų indeksavimas. Kodėl kosmetinis? Akivaizdu, milžiniška šešėlinė ekonomika, kur ypač daug nelegalaus darbo, skurdus algų augimas biudžetiniame sektoriuje vangiai didina vidutinį darbo užmokestį. Tuo tarpu iš valstybės biudžeto finansuojama socialinė apsauga yra akivaizdžiai per silpna prisidėti prie socialinio skurdo mažinimo. Per mažos socialinės investicijos. Tuo tarpu ateities perspektyvos dar niūresnės, tarptautiniai ekspertai neturi ką daug ir patarti, išskyrus pajamų mokesčių progresyvumo įvedimą, didesnį kapitalo ir turto apmokestinimą ir geresnį jų administravimą.“
Tačiau peržengti skurdo Rubikoną gresia ne tik pensininkams. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2017 metais būtų padidėjęs iki 29,8 procento. Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui padidėjo. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis padidėtų iki 31,3 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – iki 37,3 procento.
Tad kur tas žadėtas karbauskininkų ir Co socialinis saugumas ir teisingumas visiems? Kur pažadas gelbėti nuo skurdo kaimo gyventojus, kai skurdo rizika kaimo vietovėse siekia 22,9 procentus? Ogi visi šie ir dar daugiau pažadų kartu su kitais pažadais, pvz., kovoti su korupcija, būti skaidresniems už Romos popiežių, atsidūrė pažadų šiukšlyne. Turime ant Lietuvos dar vieną melagių partiją ir taip tęsis tol, kol partijas kurs savanaudžiai veikėjai.
Kaip besisukinėsi, bet faktai bado akis. Faktas esminis: LVŽS su savo klapčiukais remia visų pirma stambųjį kapitalą, spjaudami į valstybės atsakomybę padėti silpnesniam, nes pati LVŽS yra valdoma „Agrokoncerno“, o varnas varnui akies nekerta. Šis faktas premjerui Sauliui Skverneliui vis kiša koją į jo galimas ambicijas siekti prezidento posto. Apsimetinėjimas neva jis nėra partinis yra toks pats tragiškai perregimas, kaip ir kitų galimų kandidatų į prezidento postą. Visi iki vieno, išskyrus socialdemokratų (LSDP) galimus kandidatus, yra stambiojo kapitalo statytiniai ir jo rėmėjai.
Todėl ir nematysime LVŽS komisijų „Agrokoncerno“ įtakai LVŽS ir valstybės ekonomikos politikai tirti. Tačiau matome, kaip pasimokiusi iš V. Putino Rusijos „dvasingumo“ Agnė Širinskienė imasi didžiausios demokratinės valstybės politiko nuodėmės – tirti kritiškų jai ir jos partijai žurnalistų veiklą. Na, dar teks mums dvejus metus pakentėti su jos menku bandymu vaidinti objektyvią Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę.
Suvokdama nesanti profesionalia aktore, ji kategoriškai atsisako dalyvauti žurnalisto Andriaus Tapino organizuotuose pokalbiuose su politikais. Viena yra pūsti miglą neišprususiam, nemokamomis kelionėmis į Naisių rojų nupirktam žmogui arba nuo valdžios stalo trupinių laukiančiam prisitaikėliui, kita – atsakinėti į klausimus sąmoningiems piliečiams ir pilietiškiems žurnalistams.
Mat tie klausinės:
– apie politinę „Agrokoncerno“ įtaką valstybei bei R. Karbauskio, tikriausiai, Alzheimerio ligą;
– vis užmirštamas kažkokias nedideles milijonines pajamas ar turtą deklaruoti;
– apie Sveikatos apsaugos „reformą“, kai sergantiems peršami kuo pigiausi generiniai vaistai, ir apie asmeninę ministro teisę savo nuožiūra uždarinėti ligonines, o į likusias vadovais grūsti lojalius partijos rėmėjus. Beje, kada R. Karbauskio dvasinis guru Dainius Kepenis su visa savo 33 puslapių nacistinacistine Lietuvos sveikatinimo programa bus išsiųstas į psichinę?
– apie „žaliųjų“ planus kuo greičiau ir kuo daugiau iškirsti Lietuvos miškų;
– apie karbauskininkų valdomo Seimo valdybos sprendimą drausti viešinti Seimo narių pasisakymų statistiką. Taip naikinama visuomenės teisė žinoti, kiek aktyvus yra Seimo narys;
– apie A. Širinskienės sąsajas su Laisvos visuomenės institutu. Institutas, remdamas A. Širinskienės rinkimines ir politines kampanijas, kategoriškai atsisako atskleisti rėmėjus. Kol instituto finansai, sutartys, samdyti ekspertai nėra paviešinti, negalima atsakyti į klausimą, ar instituto finansavimas buvo ir yra skaidrus; – apie kainų reguliavimą: ar LVŽS kartu su buvusiais komunistais ruošiasi sugrąžinti komunistinę planinę ekonomiką į Lietuvą? Populizmas žemiau plintuso;
– apie policijos „reformą“ teks atsakyti visuomenei. Pavyzdžiui, dėl policijos reformos iš dalies atsisakyta prevencinio darbo su nepilnamečiais, nors šis itin svarbus. Rezultatas – didėjantis nepilnamečių nusikaltimų skaičius. Ir dar: anot policijos profsąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, idėja apmokestinti automobilius iš tikrųjų kilo dėl susidariusios milijoninės eurų skylės policijos biudžete. Šią skylę kažkaip reikėjo užkišti. Mat policijos vadai paskyrė šią sumą automobilių įsigijimui ir kitiems neūkiškiems tikslams, o ne algoms policininkams kelti. Jeigu tai tiesa, turime dar vieną rimtą skandalą. Policininkai žada rudenį eiti į gatves su protestais.
Į tuos ir kitus rimtus klausimus įtikinančių atsakymų nei A. Širinskienė, nei jos partijos kolegos neduos, tylės lyg žadą praradę. Jau geriau prieš tuos žurnalistus su karbauskinėmis šakėmis Seime pavažiuoti, nelinksmai besijuokiant civilizuotam pasauliui. Jau šiandien aišku, kad šiame civilizuotame pasaulyje tik socialdemokratija gali, turi ir žino, kaip pateisinti žmonių lūkesčius – gyventi saugiai, oriai. Sąlyga, tačiau, kad pati atsinaujinusi LSDP sąžiningai vykdys savo socialdemokratinius pažadus bei įsipareigojimus visuomenei.
Tik taip bus galima užbaigti apsimetėlių ir savanaudiškų partijų erą Lietuvoje.
