Per pusantrų metų Seime gavau apie 2000 pagalbos prašymų, pabendravau daugiau nei su 500 rinkėjų – ir vienas dažniausių žmonėms rūpimų klausimų yra smurtas prieš vaikus. Nuo prašymų padėti apsaugoti kenčiantį vaiką ir išgąsčio dėl galimo vaikų atėmimo, iki kurioziškų situacijų su vaikų auklėjimu. Kai prieš porą dienų eilinį kartą faktiškai atlikau Tėvų linijos konsultantės vaidmenį, supratau, kad, matyt, reikia surašyti, kas YRA ir kas NĖRA naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Matuko reforma.
(Beje, žiniai – nuo 2017 gruodžio mėn. veikia nemokama Tėvų linija 8 800 900 12, kur nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 17 iki 21 val. profesionalūs psichologai-psichoterapeutai konsultuoja vaikų auklėjimo klausimais. Ir jie tai daro tikrai geriau nei aš. Ką aš galiu padaryti – ir darau, – tai dirbu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kad jie užtikrintų šios pagalbos linijos nuolatinį finansavimą ir plėtrą, nes vaikus auginti be mušimo yra iššūkis labai daugeliui šeimų.)
Klausimas Nr. 1. Tai kada buvo priimtas tas naujas įstatymas ir nuo kada jis galioja? Daugelis painiojasi, nes iš tiesų kalbame apie du įstatymus. 2017 m. vasario 14 dieną vienbalsiai Seimas priėmė mano ir kolegos M. Majausko registruotas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (dabar galiojančio) pataisas, kuriomis buvo uždraustas visų rūšių smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes. Pirmą sykį buvo įvardintas psichologinis smurtas ir nepriežiūra, dėl kurių kenčiantys vaikai daugelį metų buvo nematomi ir negavo pagalbos. Tuo tarpu tą pačią dieną buvo pritarta ir mano registruotam naujam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto svarstymui. Jo svarstymas užtruko beveik 8 mėnesius ir 2017 m. rugsėjo 28 dieną jis pagaliau buvo priimtas, tačiau įsigalios tik nuo šių metų liepos 1 dienos, nes ministerija ir visos savivaldybės turi labai rimtai pasiruošti jo įgyvendinimui – centralizuojama vaiko teisių apsaugos tarnyba ir kartu turi būti sukurtas profesionalių, efektyvių ir prieinamų visų rūšių paslaugų bei pagalbos vaikui ir šeimai tinklas, nuo jautrių ir profesionalių socialinių darbuotojų parengimo iki nemokamų pozityvios tėvystės kursų kiekviename Lietuvos kampelyje.
[blockquote author=”Dovilė Šakalienė” sc_id=”sc1401981691640″]Tačiau svarbiausia žinia, kad visų rūšių smurtas prieš vaikus – fizinis, įskaitant fizines bausmes, seksualinis, psichologinis ir nepriežiūra – buvo uždrausti nuo 2017 m. vasario 14 dienos.[/blockquote]
Klausimas Nr. 2. Kodėl vaiko teisių reforma vadinasi Matuko reforma? 2017 metų sausio 25 dieną Kėdainiuose buvo mirtinai sumuštas ketverių metų Matukas. Sistemingai smurtą patyręs mažylis keli mėnesiai prieš mirtį pasiguodė darželio auklėtojai, tačiau nei ugdymo įstaigos, nei vaiko teisių apsaugos, nei teisėsaugos darbuotojai nesugebėjo laiku, tinkamai ir iki galo apginti vaiko. Sausio 27 dieną reanimacijoje mirusio mažylio kraupiais sužalojimais baisėjęsi medikai pažymėjo, kad vaiko kūnas nusėtas įvairaus senumo sumušimų žymėmis. Paskutinė, daugelį valandų trukusi egzekucija, baigėsi vaiko mirtimi. Matukas, deja, nebuvo pirmas taip žiauriai nužudytas vaikas. Nuo Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje buvo nužudyti daugiau nei 500 vaikų. Tokioje mažoje valstybėje, su tiek mažai vaikų. Daugiau nei 13 metų kovojau už teisinę ir praktinę reformą, už smurto atpažinimo, netoleravimo ir neatidėliotinos pagalbos teikimą nuo smurto kenčiantiems vaikams. Parašiau dešimtis straipsnių, sukūriau daugiau nei šimtą radijo laidų, daviau šimtus interviu. Ir vis dar naktimis sapnuoju kai kurių bylų istorijas. Nežinomas, nesukėlusias savo laiku visuomenės gailesčio ir pykčio.
Jei perskaičius aukščiau esančias istorijas vis dar kyla šis klausimas, apibendrinsiu. Matuko reforma reikalinga todėl, kad tūkstančiai Lietuvos vaikų daugelį metų buvo nematomi, negirdimi ir nesulaukdavo profesionalios, kokybiškos pagalbos laiku – kai dar buvo galima padėti ir jiems, ir, daugeliu atveju, jų tėvams. Kaip rodo ilgametė Paramos vaikams centro, atidariusio Tėvų liniją, praktika – absoliuti dauguma tėvų gali tinkamai auginti savo vaikus, tereikia kokybiškos pagalbos. Mes užaugome smurto kultūroje, kur mušti silpnesnį, mažesnį – buvo norma. Išmokti auginti vaikus be smurto mums yra iššūkis, tad tam būtina efektyvi smurto ATPAŽINIMO, tikslios problemos NUSTATYMO, komandinio PAGALBOS teikimo ir efektyvios PRIEŽIŪROS sistema. Iki šiol teturėjome vaiko teisių apsaugos sistemos fasadą – formaliai institucijos yra, bet nei KOMPETENCIJOS, nei ATSAKOMYBĖS, nei SUSIKALBĖJIMO, nei MOTYVACIJOS nebuvo. Daugelį metų mano rengtose ar redaguotose Žmogaus teisių apžvalgose išsakomą kritiką vaiko teisių apsaugai Lietuvoje faktiškai paraidžiui patvirtino aukščiausios audito institucijos Valstybės kontrolės atlikti kokybiniai sisteminiai auditai.
Tad reformos mums nepaprastai reikia – kad pagaliau turėtume realų, praktinį, efektyvų, veikiantį pagalbos teikimo mechanizmą, kuriame dirbantys žmonės turėtų praktinių įgūdžių ir aiškias instrukcijas, kada, ką, su kuo, per kiek laiko privalo padaryti, kad išsaugotų vaiką – o jei tik įmanoma, kad išsaugotų vaiką gyvą ir sveiką šeimoje. Realiai ši reforma ir mano teiktas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas yra pirmasis šeimos politikos įstatymas, nes jame numatyta išsami, visapusiška pagalba kiekvienai šeimai, kuriai reikia pagalbos ar paslaugų, nerūšiuojant į socialinės rizikos ir normalias – nes iki šiol neatleistinai buvo apleidžiamos šeimos, kuriose dar neįvyko tragedija tik todėl, kad žmonės iš paskutiniųjų stengiasi patys įveikti krizes ir problemas.
Mitas Nr. 1. Pagal naują įstatymą vaikai gali nebeklausyti tėvų Kai susirūpinęs paauglės auklėjimu tėvelis man rėžia: „Dėl Jūsų įstatymo nebegaliu su vaiku susitvarkyti!“, tiesiai klausiu – ar norėtumėt sumušti savo dukrą, pykstate, kad atėmiau Jūsų įprastinį „auklėjimo“ metodą – smūgis vietoje žodžio? Tėvelis sutrinka. Abu suprantam, kad taip ir yra. Bet tuomet pasipiktinęs vyras pareiškia, kad įstatyme surašytos tik vaiko teisės, kad jiems leidžiama neklausyti tėvų. Kur taip parašyta? Kuriame straipsnyje? Prašau ir man parodyti, nes tokių dalykų negalima palikti. Po pauzės tėvelis prisipažįsta neskaitęs įstatymo, bet „visi taip kalba“. Po ilgo pokalbio paaiškėja, kad elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiai jo dukrai reikia pagalbos, jam pačiam reikia skambinti į Tėvų liniją ir nueiti į terapinę grupę paauglių tėvams, nes didžioji problema – gebėjimo išgirsti ir suprasti savo vaiką bei pozityvios (nesmurtinės) tėvystės įgūdžių stoka.
Tad dėl to taip stipriai spaudžiu, kad kuo greičiau atsirastų paslaugų tėvams ir vaikams kiekvienoje savivaldybėje – ir Jūs to turėtumėte reikalauti. Prašyti pagalbos, ypač tada, kai jaučiate, kad galite peržengti ribą, už kurios – išduoto vaiko akys ir sąžinės graužimas. O įstatyme NIEKUR neparašyta, kad vaikai neturi klausyti tėvų – atsakingai pareiškiu. Įstatymas skirtas apsaugoti vaikus nuo smurto – tame tarpe ir nuo tėvų smurto, kai šie dėl bejėgystės, dėl nežinojimo, o kartais ir dėl žiaurumo – ne auklėja, o traumuoja vaiką. Ir net tada, kai vaikas patiria smurtą – įstatymas įpareigoja visų susijusių tarnybų specialistus fiziškai susirinkti į vieną kambarį ir labai rimtai įvertinti, ar vaikas gali likti su tėvais, o jei gali – kokią konkrečiai pagalbą ir kokio intensyvumo priežiūrą turi gauti šeima, kad pavyktų išsaugoti vaiką GYVĄ ir SVEIKĄ, ir ŠEIMOJE.
Mitas Nr. 2. Pagal naują įstatymą nebegali vaiko net paliesti Paliesti galima ir reikia – reikia vaiką apkabinti, pageidautina, kasdien, ir pasakyti, kad jį mylite ir jis Jums svarbus. O negalima mušti, daužyti, deginti, spardyti, prievartauti ir kitaip žaloti. Nes smūgiai nėra auklėjimas, kaip sako didžiulę patirtį turintys vaikų psichologai – artimiausių žmonių smurtas sugriauna vaiko pasitikėjimą savimi ir pasauliu; kai tie, kurie privalo saugoti ir rūpintis, žaloja ir kelia skausmą, vaikas arba ima nekęsti savęs (iš čia depresijos, priklausomybės, savižudybės ir kiti mažiau pastebimi, bet labai skausmingi savęs naikinimo būdai), arba kitų (iš čia agresija, nusikaltimai, negebėjimas užmegzti ilgalaikių santykių ir kitoks priešiškumas), arba ir tas, ir tas. O kai kitą sykį kils noras vaikui nusukti ausį už dvejetą – pagalvokite, ar tikrai tai skatina efektyvesnį žinių įsisavinimą, pasitikėjimą savimi, atsakinėjant prie lentos? Faktai rodo, kad smurtas prieš vaiką kaip tik mažina jo intelektinį potencialą ir skurdina kūrybiškumą.
Mitas Nr. 3. Pagal naują įstatymą privalai pirkti vaikui viską, ko jis nori Vis dar gaunu piktų laiškų, kuriuose žmonės piktinasi, kad „nenupirksi vaikui mobilaus – ir atims vaiką“. Kaip paaiškėja, įstatymo neskaitė ir dažnai netgi nėra tikri, kur yra gandų šaltinis. O aš žinau. Tie Seimo nariai, kurie aktyviai priešinosi kokybiškai ir efektyviai vaiko teisių apsaugai, dar ne tokių gandų priskleidė. Ir kad vaiką sugriebus, kad šis nepapultų po mašina, jį atims, ir kad nenupirkus kompiuterio ar naujausio modelio telefono atims – nes kuo gi bebuvo argumentuoti, kai visuomenė tapo pakankamai sąmoninga ir nebeveikė argumentai „mane mušė – aš mušu“ ar smurto teisinimas „tradicijomis“? Beliko primityvūs gąsdinimai ir gandai.
Ne, žinoma, kad vaiko niekas neatims, nenupirkus jam telefono. Atvirkščiai – būtent mano iniciatyva įdėta ir formuluotė, kad jeigu vaiko šeima dėl objektyvių aplinkybių negali tinkamai pasirūpinti būtinaisiais vaiko poreikiais – valstybės ir savivaldybės institucijos privalo padėti užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.
Tad kviečiu ir skatinu visus perskaityti ne tokį ir ilgą įstatymą, kuriame rasite daug naudingos informacijos: tiek kaip apsaugoti ir apginti kiekvieną vaiką nuo jam didžiulę žalą darančio smurto, tiek kokios pagalbos ir paslaugų turite teisę tikėtis ir reikalauti iš valstybės, kurios prioritetas turi būti pagalba vaikui ir šeimai.
Dovilė Šakalienė, Seimo narė, Parlamentinės Vaiko gerovės grupės vicepirmininkė, socialdemokratė
