Klasika tapęs vieno Seimo nario pasakymas: „Kam man skaityti tą dokumentą, aš gi per radiją girdėjau“. Būtent taip rimtais veidais diskutuoja dalis įstatymų leidėjų, išsako „argumentuotą“ poziciją ir skleidžia ją kaip vienintelę tiesą, balsuoja, priima ir atmeta teisės aktus. Tada prideda vieną pagrindinių ir mėgstamiausių vergvaldžių metodų – baimę, ir Voilà – turi prieš ką kariauti su vėjo malūnais, užsitikrina ištikimą elektoratą ir veiksmų planą.
Kam išradinėti dviratį, generuoti idėjas, jei paprasčiau pasitelkti kelis tūkstančius metų tobulintą baimių politiką. Harmonijoje su savimi ir aplinkiniais gyvenantis žmogus sunkiai valdomas ir nepatogus. (tą modelį pamėgęs ir didysis kaimynas – piliečiai tiek šventai tiki transliuojama „tiesa“, kad pasiruošę badauti ir tyliai laidoti šeimos narius vardan To).
Paklausite, ko gi bijoma ir kuo gąsdina mus šiandien? Demonizuojami visi, kas kalba apie kovą su smurtu prieš moteris, teigiama, kad sugrius šeimos, bus tvirkinami vaikai, juos vers persirengti priešingos lyties rūbais, o vyrai eis į moterų dušus. Išties, kai beskaitant „moksliniais tyrimais“ paremtus straipsnius, pasidaro nejauku. Geriausias sprendimas – atsiversti dokumentą ir kritiškai perskaityti pačiam. Ginčai vyksta ir dėl vertimo, todėl perskaičiau keturiomis kalbomis. Jokio nuostatų apie homoseksualumą ar translyčių diegimo – visur (visomis kalbomis verčiant, mintis išlieka ta pati: „Stambulo Konvencijos taikymo sritis yra: 1) Ši Konvencija taikoma visoms smurto prieš moteris formoms, įskaitant smurtą šeimoje, kai moterims kyla didesnė grėsmė. 2) Šalys yra skatinamos šią Konvenciją taikyti visoms smurto šeimoje aukoms.“
Sąvoka „lytis“ (angl. „gender“) reikalinga tam, kad būtų galima apibrėžti smurto prieš moteris dėl lyties fenomeną. „Smurto prieš moteris dėl lyties“ terminas Konvencijoje apibrėžia smurtą, kuris yra nukreiptas prieš moterį dėl to, kad ji yra moteris, arba kurį neproporcingai dažnai patiria moterys. Smurtas dėl lyties yra susijęs su aiškiais moterų ir vyrų skirtumais paremtų nelygių galios santykių, kurie lemia priklausomą moterų padėtį tiek privačioje, tiek viešoje srityse, priežastis bei rezultatus. Sąvokos „lytis“ (angl. „gender“) taip pat reikia norint apibrėžti moterų ir vyrų lyčių stereotipus ir vaidmenis. Moksliniai tyrimai parodė, kad kai kurie lyčių vaidmenys ar stereotipai sukuria nepageidaujamą ir žalingą praktiką ir prisideda prie to, kad smurtas prieš moteris būtų laikomas priimtinu. Konvencija įpareigoja šalis keisti visuomenės požiūrį į smurtą ir kovoti su tais lyčių stereotipais, kurie prisideda prie smurto prieš moteris masto. Pernai lapkritį 82 Lietuvos organizacijos kreipėsi su prašymu ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje – atsakymo nesulaukė iki šiol.
Lietuvos policijos generalinis komisaras L.Pernavas pabrėžia prevencinių priemonių poreikį, nes kas trečia Lietuvos pilietė yra patyrusi fizinį, seksualinį ar kitokį smurtą. Jam antrina gydytojai traumatologai, psichiatrai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. 82 proc. nukentėjusių nuo smurto buvo moterys, 16,7 proc. – vaikai. 91 proc. asmenų, kaltinamų padarius dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotą nusikaltimą, buvo vyrai, tad smurto artimoje aplinkoje nusikaltimų lyties aspektas yra akivaizdus. 2017 m. smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai sudarė daugiau nei pusę (52 proc.) su smurtu susijusių nusikaltimų ir 18,2 proc. visų užregistruotų nusikaltimų.
Smurtas prieš moteris bei smurtas artimoje aplinkoje ne tik žaloja individualius asmenis, bet ir neigiamai veikia visuomenės raidą ir sukelia didžiulius ekonominius kaštus. Europos lyčių lygybės institutas EIGE įvertino, kad kaštai dėl artimo partnerio smurto Lietuvoje 2012 m. galėjo siekti 650 mln. eurų. Šie kaštai apima išlaidas už medicininę ir psichologinę pagalbą nukentėjusioms moterims; nuostolius, kuriuos patiria nukentėjusi, visu pajėgumu negalinti dirbti moteris; išlaidas tokių įvykių tyrėjams (policija, teismų ir kalėjimo įstaigos); socialinei rūpybai skirtos ir kitos išlaidos. Esamų teisės aktų ir priemonių neužtenka siekiant užtikrinti smurtą patyrusių asmenų apsaugą ir smurtautojų atsakomybę. Šiuo metu smurto artimoje aplinkoje problema sprendžiama ne prevencinėmis priemonėmis, o tik reaguojant į skaudžias pasekmes.
Lietuvos Respublika yra pralaimėjusi kelias bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl nepakankamos aukų nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugos bei tinkamo jų skundų dėl patiriamo smurto tyrimo (Valiulienė vs Lithuania, D.P. vs Lithuania). „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai labiausiai Europoje linkę pateisinti seksualinį ir psichologinį smurtą prieš moteris, beveik pusė Lietuvos respondentų yra linkę manyti, kad moterys „išgalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą“ (LT-42%, ES-22%) arba kad „smurtą išprovokuoja pati auka“ (LT-45%, ES-17%). Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) rekomendacijose Lietuvai 2014 m. išreiškė susirūpinimą dėl smurto prieš moteris paplitimo šalyje ir apgailestavimą, kad Lietuva nėra priėmusi visapusės strategijos, skirtos panaikinti visų formų smurtą prieš moteris dėl lyties viešajame ir privačiame gyvenime. Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl ištiriamų atvejų skaičiaus (tik apie 20 %), taip pat dėl nepakankamos pagalbos smurtą patyrusioms aukoms bei joms skirtų prieglaudų trūkumo. Taip pat konstatuota, kad dėl vis dar egzistuojančių patriarchalinių nuostatų ir įsišaknijusių stereotipų apie moterų ir vyrų vaidmenis, toliau atsispindi visuomenės informavimo priemonėse, vadovėliuose ir švietimo medžiagoje, blogina pirmųjų padėtį darbo rinkoje bei plečia smurtą prieš moteris.
Suvokdamos problemos mastą, Konvenciją ratifikavo 18 šalių, tarp jų ir mūsų itin religinga kaimynė Lenkija, Italija ir net XIX amžiuje deginusi raganas Ispanija. Konvencija prieštarauja moters, kaip žemesnės padėties asmens, vertinimui. Pasaulio praktika ir tyrimai rodo, kad šalyse, kur moterys gerbiamos, kur jos tose pačiose pareigose uždirba ne mažiau nei vyrai, pačių vyrų psichologinė ir fizinė sveikata yra ženkliai geresnė. Popiežius Pranciškus sako, kad vyrai turėtų labiau klausytis moterų idėjų ir nebūti vyriški šovinistai. „Moterys turi daug ką pasakyti mums šiandienos visuomenėje. Kartais mes, vyrai, būname pernelyg dideli mačistai“.
Atrodytų virš 70% šalies gyventojų save priskiriančių katalikams, turėtų įsiklausyti į Popiežiaus žodžius, tačiau gausu teigiančių, kad tai grėsmė šalies tradicijoms. Matyt, tradicija mušti, prievartauti, žeminti silpnesnį asmenį yra patogi, nes kol egzistuoja nelygi ir įbauginta visuomenė, ją gerokai lengviau valdyti. Bijau ir aš, kad, nieko nedarydami ir toliau skaitysime apie sužalotas moteris, užmuštus vaikus, taikysimės prie to, galvodami, jog be reikalo nemuša – ne tą pasakė, ne tą padarė. Bijau, kad regresuosime.
Elžbieta Žurovska-Puodžiūnienė, socialdemokratė
