Krašto apsaugos finansavimas turėtų priklausyti nuo šalies ekonominio augimo perspektyvų, tačiau pirmiausia reikia pasirūpinti visuomenės atsparumu: nacionalinis saugumas yra galia ir valia priešintis. Tokios nuomonės laikosi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas.
Vyriausybės siūlomą partijų susitarimą dėl gynybos politikos, kurio projekte skelbiama, kad 2030 metais gynybai būtų skiriama 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), G. Paluckas siūlo koreguoti.
„Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo, nes saugumas, mūsų požiūriu, yra galia ir valia priešintis. Nepasitikėjimas valstybe, nepasitenkinimas viešosiomis paslaugomis, emigracija, demografinės problemos rodo, kad visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta ir tam reikia skirti deramą dėmesį“, – pabrėžia G. Paluckas.
Visa tai, pasak jo, susiję su visuomenės noru priešintis ir ginti savo valstybę – grėsmėms atsparios visuomenės nariai visų pirma turi jaustis ekonomiškai ir socialiai saugūs. Jis primena, kad Lietuva lig šiol neįgyvendina konstitucinių įsipareigojimų, kuriuos visuomenė patvirtino 1992 m. Pavyzdžiui, dėl nemokamo mokslo, nemokamos medicinos pagalbos ir panašiai.
Paluckas sako, kad LSDP svarstytų paremti kompromisinį variantą – susitarime papildomus 0,5 proc. nuo BVP galima būtų numatyti alternatyviai visuotinei privalomai karinei tarnybai.
„Tai, mūsų supratimu, būtų socialinis darbas. Taigi, papildomas augimas tektų socialinei sričiai, socialinėms reikmėms. Alternatyvi karinė tarnyba – mūsų siūlomas kompromisas“, – teigia G. Paluckas.
Jis primena, kad LSDP inicijuotas ir pasiektas susitarimas dėl krašto gynybos – įgyvendinamas – šiemet planuojama pasiekti 2,06 proc. nuo BVP finansavimą. Tapdama NATO nare, Lietuva įsipareigojo krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo BVP finansavimą.
