Socialdemokratai jau kuris laikas svarsto programinį dokumentą – Socialdemokratinę viziją Lietuvai. Regėdami Lietuvą, kokioje mes norime gyventi, išskiriame svarbiausias kryptis, kuriomis grįsime savo politiką artimiausiu laikotarpiu – iki 2024 metų. Nesvarbu, būsime opozicijoje ar ne.
Vizijoje siūlome alternatyvą politikai, kurioje nebeliko idėjų. Alternatyvą politikai, kurioje – tik skaičiai. Politikai, kurios akcentas – vien bendrasis vidaus produktas (BVP).
Susitelkti vien į BVP augimą ir toliau nekreipti dėmesio, kaip jis paskirstomas – nebegalime: Lietuvai tai kainuoja per daug. Nes BVP augimas savaime dar nieko neparodo. Antai Lietuvos BVP – 78 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tuo metu atlyginimai – 48 proc. ES vidurkio.
Ne BVP, o gyventojų išsilavinimas, sveikata ir visuomenės pasitikėjimas vieni kitais yra tikrieji mūsų šalies pažangos rodikliai. Ekonomikos augimas negali būti savitikslis.
Lietuvoje turime aibę problemų, kurios yra sukeltos ne konkrečių valdančiųjų, bet sisteminės netvarkos. Kaip valstybė, paleidome tuos instrumentus, kuriuos socialdemokratai visada gynė – didesnį perskirstymą, teisingą mokesčių sistemą ir panašiai.
Taip, tai – priekaištas ir socialdemokratams. Išvengti atsakomybės mes niekaip negalime. Anksčiau, kaip ir daugelis Europos kairiųjų, buvome susižavėję „trečiuoju keliu“. Tikėjome, kad rinka gali būti ir efektyvi, ir teisinga, todėl užteks mažesnių valstybės funkcijų.
Šiandien turime grįžti prie mūsų vertybių: nuo fragmentiškų technokratinių diskusijų – prie sisteminių siūlymų. Tik tai gali duoti rezultatus. Tą ir darome. Socialdemokratinėje vizijoje sakome: užuot kliovęsi rinkų impulsais, privalome sugrąžinti viršenybę politikai kaip visų šalies gyventojų įtraukimui, išklausymui ir jų interesų suderinimui.
Ne BVP, o gyventojų išsilavinimas, sveikata ir visuomenės pasitikėjimas vieni kitais yra tikrieji mūsų šalies pažangos rodikliai. Ekonomikos augimas negali būti savitikslis.
Lietuvoje, kurioje nelygybė ir atskirtis tik didėja, socialdemokratinės vertybės – kaip niekad aktualios. Todėl vis daugiau politikų kalba kairiųjų žodžiais, dalis kandidatų į prezidentus irgi bando flirtuoti su kairiąją ideologija. Viena vertus, jie kalba apie gerovės valstybę. Kita vertus, kai viename sakinyje nuskamba ir „gerovės valstybė“, ir „verslą smaugianti mokesčių našta“ verta suabejoti, ar jiems tikrai suprantamos Lietuvą kamuojančių problemų priežastys ir prielaidos.
Dažnai nutylima, kad mūsų šalies mokesčių sistema savo neteisingumu yra unikali visoje ES: kuo daugiau uždirbama, tuo mažiau mokesčių sumokama. Penktadalis turtingiausių šalies gyventojų uždirba septynis kartus daugiau nei penktadalis gaunančių mažiausias pajamas.
Neteisingi mokesčiai, netolygus turtėjimas, vyraujantis tikėjimas vien rinkos reikšme, lemia mažus gydytojų, medikų, kultūros ir socialinių darbuotojų atlyginimus ir silpną viešųjų paslaugų prieinamumą ir, dažnai, kokybę. Tai yra technokratinės, be aiškių prioritetų, politikos pasekmės. Plaukiama pasroviui – kaip rinka įsakys.
Jei mes, visuomenė, susitariame, kad norime to, kas parašyta Konstitucijoje – visiems prieinamų kokybiško mokslo, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų, vadinasi, turime susitarti ir kaip visi susitelkę už tai sumokėsime. Klausimas yra ne apie didesnius mokesčius. Kalbu apie sąžiningesnius mokesčius ir teisingai paskirstytą jų naštą.
Pirmajame Socialdemokratinės vizijos svarstyme diskutavome apie ekonominę demokratiją. Taip, turime pakankamai gerai išvystytą politinę demokratiją. Bet ekonominės demokratijos nebuvimas politinės demokratijos ateitį padaro pakankamai rizikingą.
Lietuvoje sąlygas vis dar gali diktuoti didelis kapitalas, o demokratinės kontrolės tokiam galimam piktnaudžiavimui ekonomine galia – trūksta. Taigi, siūlome išbandyti įvairias ekonomikos demokratijos formas, tokias kaip įmonės, kurių savininkai ir valdytojai yra patys darbuotojai, gamintojų ir vartotojų kooperatyvai, darbuotojų atstovai įmonių valdybose ir pan. Siūlome svarstyti galimybę į pelno skirstymą įtraukti ir įmonės darbuotojus. Tokia praktika yra Skandinavijoje, kur atskaitymai nuo įmonės pelno keliauja į profesinius pensijų fondus ir panašiai.
Pagrindiniai socialdemokratų tikslai – socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimas, solidarumo, nešant viešųjų paslaugų sektoriaus naštą, užtikrinimas. Nelygybė ir atskirtis – didžiausios Lietuvos problemos. Nors yra teigiančių, jog socialdemokratų idėjos yra nebeaktualios, yra kaip tik priešingai: socialdemokratija – kaip niekada svarbi ir siūlo kelią į teisingesnę Lietuvą.
Pirmojo Socialdemokratinės vizijos Lietuvai svarstymo įrašas
Politiką galite sekti Facebook 
