Struktūrinės reformos labai laukiamos ir reikalingos Lietuvai. Tai supratę „valdantieji“ pasiskelbė profesionalais ir reformatoriais. Užsimojo plačiai ir daug, bet vaizdas kol kas toks, kad priskaldė daugiau skiedrų negu malkų.
Akivaizdus ir labai skaudus vadinamosios Matuko reformos pavyzdys. Šią pertvarką inspiravo visą Lietuvą sukrėtusi mažo keturmečio žūtis šeimoje nuo artimiausių žmonių. Keisti, stiprinti visą vaikų teisių priežiūros ir organizavimo sistemą reikėjo. Buvo parengti įstatymai, priimti Seime. Bet kas nutiko, kai jų ėmėsi profesionalų vyriausybė?
Socialdemokratai jau vasarą kėlė klausimą, dėl reformuojamai vaikų teisių apsaugos sistemai neparengtų specialistų – su vaikais dirbančių psichologų, nuo kurių priklauso teismų sprendimai, ir tų pačių socialinių darbuotojų, mobiliųjų grupių trūkumo.
Pagaliau, vaikų teisių apsaugos reformai nebuvo skirtas reikiamas finansavimas. Kai šio sektoriaus darbuotojai ir anksčiau skundėsi kone žemiausiais atlyginimais valstybės tarnyboje, kažkodėl buvo pasirūpinta, kad šimtais ir net tūkstančiais didėtų prokurorų ir kitų pareigūnų algos, bet ne socialinių darbuotojų, kasdien dirbančių padidintos rizikos ir atsakomybės sąlygomis. Todėl dabar dėl neprofesionalaus „profesionalų“ vyriausybės darbo sulankstyta Matuko reformos lazda atsisuko kitais galais. Matome dėl netinkamo jos vykdymo supriešintą visuomenę, išsigandusius, pasimetusius tėvus ir tuos pačius socialinius darbuotojus. Prie Matuko kapo fotografavęsis ministras dabar net negali visuomenei paaiškinti, kaip turi būti ir kaip yra įgyvendinamas naujasis vaikų teisių įstatymas.
Visada skaudžiausia, kai dėl suaugusių žmonių, juo labiau, gerus norus deklaruojančių politikų kenčia vaikai. Suaugusieji dažnai patys sau gali pasakyti – kokią valdžią išsirinkome, tokios ir verti. Vaikai gi nedalyvauja šiuose suaugusių žaidimuose. Bet taip jau išėjo, kad būtent jų gyvenimą bando koreguoti naujieji reformatoriai.
Po Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtos vaikų maitinimo pertvarkos – pasipylė nusivylusių tėvų ir vaikų nusiskundimai. Maistas mokyklose ir darželiuose tapo neįprastai prėskas, patiekalų pasirinkimas sumažėjo. Gavosi taip, kad moksleiviai masiškai „pietauja“ traškučius, šokoladukus ir limonadus iš parduotuvių ar kioskų. Mažiausieji iš darželių grįžta pusalkaniai, o ugdymo įstaigų valgyklos į atliekas išmeta tonas nesuvalgyto maisto. Pakalbėjus su ugdymo įstaigų darbuotojais – paaiškėja, kad Sveikatos apsaugos ministerija nurodžiusi į vaikų maistą nedėti tam tikrų produktų, ligi šiol taip ir nepateikė receptūrų, kaip ir kokius patiekalus gaminti vaikams, kad jie būtų ne tik sveiki, bet ir valgomi.
Paskelbę Miškų reformą valstiečiai centralizavo miškų ūkį į vienas rankas įsteigdami Valstybinę miškų urėdiją – neva tam, kad administruojanti įmonė būtų įkurdinta viename iš regionų, kur taip reikia darbo vietų.
Žiūrim ką turim – pati Valstybinė miškų urėdija įkurdinta Vilniuje, įvairiuose regionuose atleista 500 darbuotojų, plyni miškų kirtimai bado akis, žmonės protestuoja mitinguose prieš masinį miškų kirtimą, tuo tarpu malkos ir biokuras pabrango taip, kad patys valstiečiai išsigandę smarkiai pabrangusio šio šildymo sezono ėmė siūlyti įstatymo pataisas, nors tokios – mažinančios PVM malkoms ir biokurui – jau senokai socialdemokratų pateiktos. Reformuoto miškų ūkio vaizdas kuo toliau, tuo vis labiau tvirtina įtarimus, kad reforma buvo inspiruota medienos pramonės interesų.
Po visuomenės pasipiktinimo mitingų ir po socialdemokratų frakcijos pateiktų pataisų, kad būtų uždrausti plyni kirtimai saugomose teritorijose, valstiečiai ėmė mėtyti pėdas ir Aplinkos ministras Seimui pranešė, neva, ministerija pati imsis priemonių apriboti plynus kirtimus saugomuose miškuose. Akivaizdu, kad tai tik draudimų imitacija, kad draudimai nebūtų įvesti įstatymu.
Dar galima prisiminti, „valstiečių“ planus reformuoti Sveikatos apsaugos sistemą. Čia irgi buvo ketinama valstietiškai pamojuoti dalgiu. Daugeliui rajonų ligoninių iškilo grėsmė būti uždarytoms. Visa laimė šita reforma buvo sustabdyta nestartavusi. Tačiau Sveikatos apsaugos srityje buvo sujaukta vaistų kompensavimo tvarka. Žiniasklaidoje pasipylė istorijos, kaip nukentėjo įprastų vaistų negavę pacientai. Tuo tarpu medikai – gydytojai ir slaugytojai taip ir nesulaukė valdžios pažadėtų algų padidinimo. Jie toliau išlieka vienais iš labiausiai emigruojančių mūsų specialistų.
Valdantieji politinius bandymus jau vykdo pusę kadencijos, bet galima numanyti, kad didžiausių reformų pasekmės Lietuvos žmonėms dar tik prieš akis. Tik kitais metais visi pajus mokesčių ir pensijų reformų ypatumus
Socialdemokratai jau įspėjo, kad mokesčių, pensijų sistemos pertvarkos naudingiausios darbdavių ir daugiausia uždirbančiųjų gerovei, jiems tyčia ar netyčia sistemoje paliktos spragos mokesčius mažinančios dešimtimis tūkstančių. Tuo tarpu mažai ir vidutiniškai uždirbantiems – „iš vienos kišenės perkelta į kitą“.
Kai kurie dėl mokesčių pakeitimų į rankas gaus kiek didesnę algą, tuo tarpu iš jų bus daugiau atimta, kai jie gaus mažiau kokybiškų viešųjų paslaugų. Į biudžetą žmonės sumokės mažiau pinigų, o vėliau dėl suprastėjusių, pavyzdžiui, gydymo ar švietimo paslaugas bus priversti pirkti privačias.
Savivaldybės jau paskaičiavo, kad dėl mokesčių reformos neteks dalies pajamų, o tai reiškia dar prastesnę kelių, gatvių būklę, mažesnes iš savivaldybės biudžeto gaunančių žmonių algas. Vyriausybė paskelbusi, kad dėl pertvarkų milijonui žmonių bus išdalintas milijardas eurų, nutylėjo faktą, kad milijardas paimamas iš tų pačių gyventojų.
Nori kaip geriau, o gaunasi vis „valstietiškai“. Taip vyksta kone su visomis valdančiųjų reformomis. Kol „valstiečių“ politika grįsta tik gerais norais, deja, pragarą ir sumaištį tenka išgyventi su konkrečiomis pertvarkomis susijusiems žmonėms.
