Antrą kartą suorganizuotuose debatuose kandidatai į Vilniaus miesto skyriaus pirmininkus tęsė savo vertybių ir idėjų pristatymus. Šis nuotolinis renginys yra paskutinioji rinkimų kampanijos debatų dalis.
Kokias naujas idėjas siūlo, kokias vertybes puoselėja iškelti kandidatai Ruslanas Baranovas, Alfonsas Brazas, Valentinas Gavrilovas, Algirdas Pieniuta, Povilas Pinelis?
Linkėdamas linksmos, turiningos ir kultūringos diskusijos vienas iš šių debatų organizatorių Arvydas Domanskis kvietė ne tik klausti, bet ir išklausyti, o išgirsta žinia pasidalinti su draugais.
Ką daryti, kad mūsų skyriaus prestižas išaugtų vilniečių akyse? Kaip paskatinsime partiečius būti aktyviais? Ar naikinsime barjerus partijoje?
Papildomos intrigos debatams suteikė LSDP garbės pirmininko Vytenio Andriukaičio ir moderatoriaus Rimanto Vaitkaus klausimai.
Atstumai, kuriuos teks įveikti
Pirmąjį klausimą uždavęs Vytenis Andriukaitis ,,Kokie yra atstumai tarp socialdemokratinės struktūros Vilniaus mieste ir kaip kandidatai žada tuos atstumus įveikti?“, juokavo, kad jo klausime slypi intriga. Jam antrindamas Rimantas Vaitkus sakė, kad atstumas, veikiausiai, ne geografinis, teiravosi, gal, atstumus sutrumpins skyriaus būstinės nuomos klausimas? Ką darysime su būstine, juk nuoma baigiasi? Jeigu prarasime būstinės patalpas, jeigu nesurinksime nario mokesčio, kaip gyvensime?
Ruslanas Baranovas pabrėžė bendradarbiavimo ir jėgų telkimo siekį, akcentavo, kad nepritaria dideliems finansiniams įsipareigojimams ir investavimui į pastatus. Žmogiškasis kapitalas jam brangesnis, jis mieliau investuotų į žmonių ugdymą. Atstumus galima įveikti įdėjomis, pabrėžė kandidatas.
„Atstumas tarp Barboros ir Basanavičiaus gatvių yra tik 10-15 min. kelio pėsčiomis. Blogybė yra ta, kad vyksta tik vienos krypties eismas. Buvęs partijos lyderis nenorėjo ateiti į Basanavičiaus gatvę. Pirmasis kelią pas mus atrado Juozas Olekas“, – apie skyriaus santykius su centrine partijos valdžia alegoriškai kalbėjo Alfonsas Brazas.
„Mums reikia matyti visą vaizdą. Socialdemokratų atspirties taškų yra daug daugiau, nei būstinės. LSDP frakcija Seime, poskyriai – tai mūsų tinklas. Dar vienas taškas turi atsirasti Konstitucijos prospekte, t.y. savivaldybės taryboje“, -pabrėžė Valentinas Gavrilovas.
Algirdas Pieniuta išreiškė viltį, kad tarp poskyrių turi išnykti veikimo ribos, dirbti reikia daug sutelkčiau ir aktyviau. Taip pat kalbėjo apie nuomos konkursą, jo prognozė – nuomoti vietą centrinėje būstinėje. Jis patikino, kad bendradarbiavimas su LSDP frakcija prasidėjo, užsimezgė draugystė su Trakų, Šalčininkų, Širvintų ir Vilniaus rajono skyriais.
Povilas Pinelis siektų, kad trys socialdemokratų būstinės (miesto, rajono ir centrinė) susijungtų idėjomis ir veiklomis.
„Atspirties taškų yra ir gali būti dar daugiau, netgi Vytenio namų virtuvė gali būti taškas, kuriame gimsta idėjos“,- juokavo P.Pinelis.
Kandidatas kvietė nenusiminti, visada yra išeičių. Jeigu jis taptų skyriaus pirmininku: stiprintų ryšius su LSDP frakcija Seime; organizuotų susitikimus su grupių pirmininkais, išsiaiškintų situaciją, organizuotų mokymus, priimtų sprendimus kartu; jungtų aktyviausių partiečių jėgas ir energiją. Būstinės nuomos problemai spręsti P.Pinelis prašytų parlamentarų pagalbos, gal jie skirtų dalį savo parlamentinių lėšų. Kita dalis būtų finansavimas iš partijos ir projektines lėšos.
Istorinis naratyvas ir miestietiškos estetikos paieškos
Moderatorius kandidatų klausė, ką reikia daryti su socialdemokratiniu naratyvu visuomeniniame gyvenime, kaip kelti Vilniaus socialdemokratų prestižą sostinėje?
„Mums reikia miestietiškos estetikos, daugiau miestietiško dialogo ir kultūros. Turime idėjų ir turime ką pasakyti“, -kalbėjo R.Baranovas. Jis siūlė paruošti programą, kuri padėtų ugdyti žmones. Kandidatas retoriškai klausė, kaip galėjo atsitikti, kad pralaimėjome socialdemokratinės minties įtvirtinimą. R.Baranovas kvietė apie tai kalbėtis su akademine bendruomene, išsigryninti vertybes dėl kurių net nediskutuotina ir už jas kovoti.
Alfonsas Brazas teigė, jog jeigu jau norima turėti autoritetą Vilniuje, privalu daugiau ir kokybiškiau darbuotis. Jo įsitikinimu, Seimo nariai ir jų padėjėjai turi generuoti idėjas, o jau padėti jiems gali skyrių komisijos, kuriose dirba patyrę įvairių sričių specialistai, ekspertai. A.Brazas kvietė pakelti ginklą-nepakantumą netiesos sakymui, dešiniųjų skleidžiamam absurdui, ginti socialdemokratines vertybes.
„Tiesos ir istorijos žinojimo klausimai yra egzistenciniai. Visuomenė pradeda skilti ne dėl politinių motyvų, o dėl baimės ir nežinojimo. Šiandien susiduriame su socialdemokratinių vertybių menkinimu, girdime iškreipiamus arba neteisingai pateikiamus istorinius faktus. Tai yra signalas mums, turime reaguoti į problemą, nes patys aktyviai negynėm savo vertybių“,- sakė Valentinas Gavrilovas.
Algirdo Pieniutos įsitikinimu, akademinėje bendruomenėje vyrauja dešinės pažiūros. Perimti lyderystę yra didžiulis iššūkis.
„Didelis klausimas, kaip dabar turėtume elgtis. Gal nereikia leistis į diskusijas, juk socialdemokratija turėjo ir turi pamatinius vertybės dalykus?“, -klausė kandidatas.
Povilas Pinelis pabrėžė, kad šiuo metu viešojoje erdvėje stebima daug neteisybės, dešinioji propaganda veikia labai stipriai. Jis siūlė investuoti į švietimą, savo kairiajai politikai skleisti išnaudoti naująsias technologijas.
„Atgaukime viešąją erdvę per technologijas“, -kvietė Povilas Pinelis
Diskusijoje dalyvavęs socialdemokratas, buvęs Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas sakė, kad jam įstrigo naratyvas apie miestietišką estetiką.
„Turime stiprų potencialą, idėjų, ugdymo ir bendravimo priemonių yra daug, mus turi priimti kaip sudėtinę daugiakutūrinio Vilniaus dalį. Mums reikia elegantiškos miestietiškos estetikos“,- kalbėjo Lietuvos pedagogas, diplomatas ir politikas.
Stiprins ir telks skyriaus bendruomenę
Kandidatai pasisakė už skyriaus bendruomenės telkimą įvairiomis priemonėms. Vieni siūlė pertvarkyti struktūrą, kiti – suaktyvinti klubinę veiklą.
Ruslanas Baranovas inicijuotų struktūros peržiūrą, nes jo neįtikina grupių veikla. Pasak jo, jas reiktų arba stambinti, arba kviesti susigalvoti bendrą idėją ir ją įgyvendinti.
„Kairioji idėja neatsiejama nuo savišvietos. Aš būčiau politinių diskusijų šalininkas, nebūčiau choro organizavimo įkvėpėju, bet jeigu žmonės norėtų burtis, pritarčiau‘‘,-apie klubinę veiklą sakė R.Baranovas.
Pasak Alfonso Brazo, skyriaus struktūra nėra tinkama aktyviam darbui organizuoti, siūlytų stambinti grupes, surinkto nario mokesčio dalį palikti grupėms veiklai.
„Pasibuvimas prie arbatos puodelio yra reikalingas, gali būti minimos kalendorinės datos, organizuojamas renginys kartą į mėnesį. Pritariu klubinei veiklai, manau, kad po darbų, galimos ir šventės, -teigė A.Brazas.
Valentino Gavrilovo įsitikinimu, svarbiausias dalykas – gerbti žmones, jie reikalingi visi, jis nebūtų struktūros reformų šalininkas, mano, kad šiandieninė struktūra yra logiška. Kandidatas pasigedo diskusijų politiniais klausimais.
„Būreliai, sporto komandos, kita kultūrinė veikla yra sveiko kolektyvo požymis. Bendrų interesų ir pomėgių buvimas jungia partiečius, tai skatintina“, – pabrėžė Valentinas Gavrilovas.
Algirdas Pieniuta prisipažino, jog nėra didelis entuziastas organizuoti partijoje „verpimo ir audimo būrelių“. Netrukdytų žmonėms burtis, bet nebūtų iniciatorius chorų ar dramos būrelių steigimo, akcentuotų politinio turinio formavimą, komitetų veiklą.
Povilo Pinelio nuomonė buvo priešinga. Pasak jo, klubinė veikla privalo būti viena iš partiečius telkiančių ir jungiančių veiklų, būtina organizuoti ekskursijas, burti sporto komandas ir t.t.
————-
Debatus organizavo: Arvydas Domanskis ir Tatjana Levickienė.
