Pradėti žalinti miestą reikia nuo tų gatvių, kurios buvo rekonstruotos ir vietoje išpjautų medžių eilę metų tose vietose tebestovi kelmai. Daugybė tokių vietų yra Naujamiestyje ir kituose Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose.
Šią savaitę Seime įregistravau Želdynų įstatymo pataisas, kuriomis siūlau įtvirtinti nuostatą, kuri įpareigotų per metus atkurti miestų gatvėse sunaikintus medžius. Iki šiol savivaldybės neturi tokios prievolės. Medžiai, tarsi niekam nereikalingi daiktai, tiesiog pašalinami, kad netrukdytų atlikti darbus, bet niekas nedaroma, kad tai, kas sunaikinta, būtų atkurta.
Sunaikinus pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams, pastatams ar eismo saugumui kėlusius ar atlikti statybos, rekonstrukcijos, remonto darbus trukdžiusius medžius gatvėse, niekas nereikalauja jų atkurti. Kai kurių miestų gatvėse sunaikinamos medžių alėjos, šaligatviuose trūnija nupjautų ir neatkurtų medžių kelmai.
Taip miestuose mažėja želdinių, kurie galėtų prisidėti prie miestų taršos mažinimo, aplinkos oro vėsinimo bei drėkinimo karščių metu, transporto srauto sukeliamo triukšmo slopinimo. Todėl ir siūlau papildyti įstatymą nuostata, kad sunaikinti želdiniai gatvėse turėtų būti atkurti ne vėliau kaip per metus nuo jų sunaikinimo.
Kol Remigijus Šimašius sodina medžius ten, kur jų nereikia, Vilniaus gatvėse ilgus metus vietoje išpjautų medžių stovi kelmai.
Mano manymu, miesto meras ne nuo to galo pradeda žalinti miestą. Juo labiau ne tik gamtininkai, bet ir specialiųjų tarnybų atstovai neigiamai vertina mero planus Konstitucijos prospekto viduryje susodinti medžius. Jau dabar įspėjama, kad medžiai, įkalinti betone, ilgai neišliks, o toks sprendimas atims galimybę Konstitucijos prospektu pravažiuoti skubantiems greitosios pagalbos, ugniagesių ar policijos automobiliams.
