Praėjusią vasarą priimtos įstatymų pataisos dėl miškų valdymo pertvarkos vėl kelia ir politikų, ir miško darbuotojų nepasitenkinimą. Pastarieji, susibūrę į sąjūdį „Už Lietuvos miškus“, sausio 11 d. Vilniuje planuoja surengti mitingą prie vyriausybės, o Seimo nariai jau rengia kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl miškų reformos atitikimo Konstitucijai.
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos vadovas Juozas Olekas jau praėjusią savaitę pranešė, kad bus renkami parlamentarų parašai dėl kreipimosi į KT. Jis tikisi, kad galbūt parašai bus surinkti iki sausio 12 d., kai Seimas rinksis į neeilinės sesijos posėdį.
Praėjusią savaitę Seimo nariai socialdemokratai J. Olekas ir Algirdas Sysas tvirtino, kad Aplinkos ministerija nesugebėjo tinkamai pradėti miškų valdymo pertvarkos ir, kaip numatyta įstatyme, iki šių metų sausio 2 d. nebuvo įsteigta nauja įmonė – Valstybinių miškų urėdija (VMU).
Tačiau sausio 8 d. ministerija suskubo pranešti, kad VMU jau įregistruota. Jos būstinė turėtų būti įkurdinta už 15 km nuo Panevėžio esančio Katinų kaimo buvusioje mokykloje.
Kol kas VMU turės 42 regioninius padalinius. Tiek šiuo metu Lietuvoje yra urėdijų. Vėliau padalinių liks 26. Laikinai VMU vadovauti paskirtas buvęs Panevėžio miškų urėdas Valdas Kaubrė. Iki šiol jis taip pat laikinai vadovavo Lietuvos miškotvarkos institutui. Būtent ši įstaiga ir bus pertvarkyta į VMU, o Generalinė miškų urėdija, valdžiusi visus miškus, bus likviduota.
Reforma stringa, nes jai tinkamai nepasiruošta
„Kodėl iki šiol neįvykęs konkursas VMU vadovo vietai užimti ir kodėl atšauktas jau paskelbtas konkursas? Matyt, kažkokiam geidžiamam kandidatui netiko konkurso sąlygos, tai dabar jos bus pataisytos ir konkursas įvyks“, – svarstė A. Sysas.
Jis stebėjosi, kad nuo praėjusių metų liepos, kai Seime skubos tvarka buvo priimtos įstatymų pataisos dėl miškų valdymo pertvarkos, Aplinkos ministerija nesugebėjo užtikrinti, kad viskas, kas numatyta įstatymuose ir naujame Darbo kodekse, vyktų skaidriai ir laiku.
„Juk dabar miškuose dirbantys žmonės „pakabinti“. Kai kam siūloma pasilikti, kai kurie išprašomi iš darbo, o kiti – tarp žemės ir dangaus. Nei žino, kada ta VMU pradės realiai dirbti, nei žino, ar galės joje dirbti. Be to, urėdijų darbuotojai negavo įspėjimo lapelių, nuo kada bus atleisti iš darbo arba kad jiems bus pasiūlytas kitas darbas“, – teigė A. Sysas.
Aplinkos ministerijos atstovai anksčiau buvo pranešę, kad dėl pertvarkos urėdijas gali palikti apie 300 darbuotojų. Pernai valdžia skelbė, kad darbo gali netekti apie 400 žmonių iš 4 tūkst., o profesinės sąjungos skaičiavo, kad jų gali būti apie tūkstantį.
Kaip pastebėjo A. Sysas, kai kuriems lojaliems dabar jau buvusios Generalinės miškų urėdijos pareigūnams Aplinkos ministerija vėl randa geras tarnybas.
Seimo narys paminėjo buvusį generalinį urėdą Rimantą Prūsaitį, kuris buvo pervestas dirbti į Valstybinį miškotvarkos institutą, kurio pagrindu ir kuriama VMU.
„Tai kokia čia miškų reforma? Taip išeina, kad tie darbuotojai, kurie neparankūs, įvairiais būdais išprašomi, o tie, kurie lojalūs, vėl gauna aukštus postus“, – stebėjosi A. Sysas.
Tuo metu Aplinkos ministerijos atstovai ramina, kad visi reorganizuojamų miškų urėdijų darbuotojai, išskyrus urėdus, išsaugos savo darbo vietas, nebent jie nesutiks toliau dirbti VMU. Miškininkams darbo sutartyse bus išsaugotas nepertraukiamasis darbo stažas bei kitos garantijos ir lengvatos, numatytos Darbo kodekse.
