Vyriausybės pasiūlytiems mokesčių reformos įstatymų pakeitimams Seime, valstybės biudžetas praras 1,6 mlrd. eurų, o siekiant užkamšyti tokią skolą, netolimoje ateityje Vyriausybė turės įvesti naujus mokesčius ar dar labiau didinti jau esamų tarifus.
Nors darbuotojų atlyginimai Lietuvoje auga, augimas nepakankamas, ir darbo užmokestis mūsų šalyje išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Viešojo sektoriaus darbuotojų vidutiniai atlyginimai per pastaruosius penketą metų augo gerokai lėčiau nei privataus. Jeigu nebus didinami viešojo sektoriaus darbuotojų (medikų, mokytojų ir kt.) atlyginimai, nebus kitais būdais sprendžiamas finansavimo adekvatumo didinimas, emigracija nesitrauks, lėtės vidaus vartojimas ir mažės pajamų surinkimas ir perskirstymas per biudžetą.
Vyriausybė galėtų subalansuoti valdžios sektoriaus pajamas, jei padidintų įplaukas, atsisakant taikyti neapmokestinamą pajamų dydžio tarifą, gaunantiems iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio pajamas per trejus metus taip saugant šalies konkurencingumą bei investicinio klimato gerinimą.
Pakankamai dideli valstybės biudžeto netekimai ir vis dar sąlyginai mažas mokesčių surinkimas, riboja galimybes perskirstyti lėšas, skiriant didesnę jų dalį sveikatos apsaugai, švietimui ar socialinės apsaugos sričiai. Mažiau lėšų, tenkančių viešųjų paslaugų finansavimui, neleis gerinti jų kokybės, o gal net jas padarys mokamomis, nes valstybės biudžete reikšmingai trūks pinigų.
Panašu, kad pritarus šiai mokesčių sistemos pertvarkai, Lietuva gali supanašėti su Airija, kuri visame pasaulyje garsėja itin mažais mokesčiais. Gal toks žingsnis ir padės pritraukti daugiau investicijų į Lietuvą, tačiau tada neturėtumėm piktintis, jei už eilinį vizitą pas šeimos gydytoją mokėsime iš savo kišenės. Pavyzdžiui, Airijoje konsultacinio pobūdžio apsilankymas pas gydytoją kainuoja 60 eurų. Už paslaugas, susijusias su mokslu, airiai moka 2500 eurų per metus, nors mokslas.
Pasiūlytas darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimas mokesčių sistemos pertvarkoje – sveikintinas žingsnis neapmokestinamo pajamų dydžio didinimo galimybių prasme, bet nėra būtinas ir iš esmės nesprendžiantis pajamų nelygybės, kuri mažėtų tik tokiu atveju, jei būtų įvedamas progresinis tarifas visoms pajamoms, netaikant jo vien gautoms iš darbo santykių. Tokie pakeitimai, visuotinis turto apmokestinimas, mokestinių lengvatų panaikinimas leistų papildyti valstybės biudžetą.
Nerimą kelia mažėjantys pajamų į šalies biudžetą surinkimo rodikliai, ekonomikos augimo lėtėjimo tendencijos ir neįgyvendintos Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijos, kuriose siūloma plėsti mokesčių bazę, apmokestinant dideles pajamas, ypač gaunamas iš kapitalo grąžos. Reikia pritarti siūlymui įvesti bent jau simboliškai didesnį, neviršijantį 18 proc., mokestinį tarifą dividendams, siekiant didinti įplaukas į valstybės biudžetą ir mažinant socialinį neteisingumą. Nes kitu atveju, pritrūksime lėšų bazinės pensijos didinimui, ligoninių, bibliotekų ar mokyklų tinklo išlaikymui.
