Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai Juozas Olekas, Raminta Popovienė ir Algimantas Salamakinas siūlo atidėti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo įsigaliojimą iki 2020 m. sausio 1 d., nes šiuo metu jo įgyvendinimui visiškai nepasiruošta.
Vadinamasis „eilių įstatymas“ reglamentuoja, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga privalo sveikatos draudimu apdraustą pacientą priimti per tam tikrą laiką.
Toks reglamentavimas būtų sveikintinas, tačiau jau dabar dažnai sveikatos priežiūros įstaigų medikai paciento apžiūrai gali skirti vos 6-8 minutes.
Kai tik teisės aktais nurodoma trumpinti medicinos pagalbos terminus, nepertvarkant sisteminių dalykų, pacientų apžiūros laikas turi dar labiau sutrumpėti, kyla klaidų tikimybė ir pacientas negauna kokybiškos paslaugos.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, kuris turi įsigalioti nuo 2018 m. sausio 1 d., numatyta, kad ūmių būklių atveju pacientas pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslauga turi būti suteikta per 24 valandas, neūmiais atvejais – ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas, antrinė ir tretinė ambulatorinės sveikatos priežiūros paslauga – ne vėliau kaip per 30 dienų, brangiojo tyrimo ir/ar procedūros paslauga planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, stacionarinės, dienos stacionaro ar dienos chirurgijos paslauga planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 60 dienų.
Pagal šį teisės aktą, jeigu sveikatos priežiūros įstaiga praleidžia terminus, ji yra baudžiama:
- Praleidus ne daugiau nei 10 dienų, paslaugos išlaidų apmokėjimas mažėtų 20 proc.
- Praleidus terminą nuo 11 iki 20 dienų, paslaugos išlaidų apmokėjimas mažėtų 30 proc.
- Praleidus 21 dieną ir daugiau – paslaugos išlaidų apmokėjimas mažinamas 50 proc.
„Tik bausmėmis eilių problemos nesutvarkysime. Reikėtų pertvarkyti sisteminius dalykus ir numatyti minimalų paciento apžiūros laiką, tuomet jau galėtume skaičuoti, kiek mums reikia gydytojų ir kokie gali būti pacientų priėmimo terminai, ir visa tai pagrįsti tinkamu finansavimu. Kitaip visa atsakomybė numetama medikams nesuteikiant jiems jokių instrumentų tai atlikti“, – teigia LSDP frakcijos seniūnas J. Olekas.
„Klaida manyti, jog gydytojai ar gydymo įstaigų vadovai sąmoningai nori ir siekia pacientus laikyti eilėse. Eilės formuojasi tiek dėl neadekvataus įstaigų finansavimo, tiek dėl ydingos ligonių kasų planavimo metodikos ir nuolat stringančio e-sveikatos projekto. Pirmiausia reikėtų spręsti šias problemas ir eilės trumpės”, – sako LSDP pirmininkas, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.
Šiuo metu pagal patvirtintą vyriausybės programą daugelį sisteminių sprendimų (naujus šeimos gydytojo aptarnaujamų gyventojų skaičiaus normatyvus ir jiems taikyti reikalingas prielaidas, sumažinti administraciją naštą šeimos gydytojo praktikoje, pakeisti šeimos gydytojų apmokėjimo tvarką, išplėsti šeimos gydytojo komandą) numatyta priimti tik 2018-2019 m.
Primenama, kad socialdemokratai taip pat siūlo medikų ir slaugytojų darbo užmokesčio didinimui nuo 2018 m. sausio 1 d. skirti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) perviršį.
Kaip žinoma, 2018 m. planuojamo PSDF pajamos siekia 1,74 mlrd. eurų, o išlaidos – 1,67 mlrd. eurų.
PSDF biudžeto rezervui papildyti kitais metais skiriama 68,5 mln. eurų. Planuojama, kad 2018 m. pabaigoje PSDF biudžeto rezervas iš viso sieks 167,3 mln. eurų.
Valstybinių ligonių kasų duomenimis, 2017 m. I pusmetį gydytojų vidutinis atlyginimas už etatą buvo 1443 eurai neatskaičius mokesčių, o slaugytojų – 723 eurai už etatą neatskaičius mokesčių.
