Rugsėjo pradžioje didžiulio žmonių susidomėjimo ir įsiūčio sulaukęs nelegalių šunų veisyklų skandalas, kaip ir daugelis panašaus pobūdžio sujudimų, deja, turėjo savo galiojimo laiką
Nors tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarybos (VMVT) nekompetencija, ypač „Laisvės TV“ dėka, pakliuvo po padidinamuoju stiklu, o baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pataisų projektas tapo ne tik keleto gyvūnų teisių aktyvistų Seime, tačiau ir visos visuomenės rūpesčiu. Deja, masinis šurmulys, kaip ir visi masiniai šurmuliai, nutilo vos po poros savaičių. Seimo rudens sesijoje proveržių šiuo klausimu taip pat neįvyko.
Ko galime laukti iš naujosios valdžios?
Ingridai Šimonytei pateikus kandidatų į ministrus sąrašą, gyvūnų teisėmis ir aplinkosauga besidomintys žmonės nukreipė žvilgsnius į Aplinkos apsaugos ir Žemės ūkio (kuriai yra pavaldi VMVT) ministerijas. Kandidato/-ės į ŽŪM kol kas neturime, o dėl S. Gentvilo kandidatūros į aplinkos apsaugos ministro postą žmonės reagavo dviprasmiškai.
Dar iki viešo jo kandidatūros paskelbimo, interneto platybėse paplito kontroversiški Seimo nario pasisakymai apie miškų kirtimus. Šunų veisyklų skandalo metu S. Gentvilas buvo vienas iš tuometinių kandidatų, kurie šiuo klausimu pasisakė. Tiesa, Gentvilo Facebook paskyroje išsakyti pastebėjimai, reaguojant į valstiečių siūlymą už žiaurų elgesį su gyvūnais bausti laisvės atėmimo bausme, buvo, švelniai tariant, minkštoki.
„Tikiuosi, kad Lietuvoje „statysime mokyklas“ ir atsakingą gyvūnų auginimo kultūrą, o ne tiesiog kelsime baudas ir sodinsime visus aplinkui į kalėjimą. Rodos, turėjome išmokti, kad griežčiausių bausmių turėjimas prie tvarkos neatveda – tai tik nukreipia dėmesį nuo problemų“, – rašė Genvtilas.
Tai tiesa, bet mano nuomone, nuo problemų dėmesį kartais nukreipia ir tokie abstraktūs tikslai, kaip „kultūros ugdymas“, kadangi šiuo metu kenčiantiems gyvūnams tokie ilgalaikiai ir sunkiai apibrėžiami projektai nesumažina nei kančios, nei skausmo.
Visgi, iš paties Gentvilo įrašo, buvo galima spręsti, kad jis pritarė kitos Seimo narių grupės pasiūlymams apie griežtesnį VMVT veiklos reglamentavimą, veislynų įpareigojimą privalomai ženklinti gyvūnus ir prekybos gyvūnais turguose uždraudimą, tarp kuriuos išsakiusiųjų buvo ir Aistė Gedvilienė.
Gedvilienė gyvūnų klausimais, manau, turi nemažai potencialo. Ji yra ne tik ryškus konservatorių partijos veidas ir valdančiosios daugumos narė, bet ir naujoji Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė. Jos Facebook pasisakymai veislynų skandalo metu buvo visiškai kito kalibro, turintys daug daugiau konkretumo.
Gedvilienės teigimu, įstatymai nesugeba apginti gyvūnų, tačiau taip pat to padaryti negeba ir VMVT („Dažnai vietinis VMVT veterinaras, atvykstantis į daugyklas, negali objektyviai įvertinti situacijos dėl per ilgus metus užsimezgusios draugystės su daugyklos savininkais, todėl neretai netinkamas elgesys su gyvūnais lieka „nepastebėtas”. Būtina rotuoti VMVT veterinarus, siunčiant juos tirti atvejus į skirtingas apskritis“), policija, savivaldybės.
Prie jau minėtų pasiūlymų Gedvilienė pridėjo ir valstybės, kaip pavyzdžio, svarbą („Net šiandieninis Kauno zoologijos sodas neatitinka valstybės nustatytų gyvūnų gerovės standartų“), ryškesnį savivaldybių vaidmenį beglobių gyvūnų klausimais, aktyvesniame savivaldybių skatinime pasiimti gyvūną iš prieglaudos. Baudų didinimas Gedvilienės neįtikina, apie laisvės atėmimo bausmės galimybę ji neužsiminė.
Nesunku sutikti su tuo, kad baudų didinimas išties vargiai būtų tinkamas problemos sprendimas. Raktinis žodis čia yra kontrolė. „Kosminės“ baudos neturės jokios naudos, jei niekas neužsiims aktyvia pažeidėjų paieška ir identifikavimu. Kitas klausimas – laisvės atėmimo bausmės taikymas. Nepaisant šio pasiūlymo sudėtingumo ir kontraversiškumo perpildytų Lietuvos įkalinimo įstaigų kontekste, jis taip pat turi būti apsvarstytas.
Kalbant apie opozicines partijas, iš jau anksčiau gyvūnų teisių klausimais dirbusių Seimo narių, darbus Seime tęs Dovilė Šakalienė, parlamentarų gretas taip pat papildė aplinkosaugininkas Linas Jonauskas. Seime nebeišvysime gyvūnų teisėmis besirūpinusių Lino Balsio bei Virginijos Vingrienės.
„Kitų“ gyvūnų teisės
Dar rugsėjį, kuomet visuomenė buvo susitelkusi į šunų kankinimą, ne vienam gyvūnų teisių aktyvistui norėjosi paklausti, o kaip su kitais gyvūnais, kurie kenčia nuolatinius kankinimus ir skausmą, nesulaukia jokios pagalbos? Visi stebėjome tragiškas šunų sąlygas mažuose narvuose, tačiau pamiršome, kad šiuo metu Lietuvoje daugybė vištų, kiaulių, audinių, lapių, šermuonėlių, karvių ir t. t. gyvena tokiomis pat ir baisesnėmis sąlygomis (žr. čia). Jau kurį laiką įvairiose stadijose užstringa kailių fermų uždraudimo klausimas. Kailių fermos jau uždraustos Junginėje Karalystėje, Belgijoje, Norvegijoje, Austrijoje, Japonijoje, Bosnijoje ir Hercogovinoje, Slovėnijoje, Makedonijoje, Čekijoje, Kroatijoje, Liuksemburge, Serbijoje ir Slovakijoje. Daugelyje kitų valstybių, tarp jų ir tam tikrose JAV valstijose, pavyzdžiui, Kalifornijoje, galioja daliniai draudimai ir griežta kontrolė bei reikalavimai, padarantys kailių fermas nepelningu verslu.
[blockquote author=”” sc_id=”sc13571363194″]Ar galima tikėtis, kad šioje kadencijoje Lietuvos valdžia padarys proveržį kailinių gyvūnų gerovės srityje?[/blockquote]
Ar galima tikėtis, kad šioje kadencijoje Lietuvos valdžia padarys proveržį kailinių gyvūnų gerovės srityje? Vargu, ar tokia galimybė ženkliai didesnė negu anksčiau. Čia daug nulems visuomenės aktyvumas ir sąmoningumas bei pastanga prisiminti, kad demokratija nesibaigia pasibaigus rinkimams.
Tokia pati situacija išlieka ir su paukščių sąlygų paukštynuose bei galvijų sąlygų didžiuosiuose mėsos ir pieno ūkiuose, gerinimu. Labai nesudėtingas veiksmas, kuris vis dėlto gali padėti Lietuvai būti proaktyvia valstybe gyvūnų teisių klausimais, būtų prekybos foie gras (žąsų kepenėlių pašteto, dėl kurio žąsys yra per prievartą permaitinamos, jų kepenys padidėja 30-50%, dėl to paukštis miršta nepakeliamuose skausmuose) uždraudimas.
Šis žiauraus elgesio su gyvūnais generuojamas produktas yra uždraustas Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Italijoje, Liuksemburge, Čekijoje, Lenkijoje, Turkijoje, Jungtinėje Karalystėje. Foie gras uždraudimas – vienas tų atvejų, kur mažai ką prarastume ir labai daug gautume.
Galima tikėtis gerų ketverių metų žuvims, kadangi į Seimą buvo išrinktas jau minėtas Linas Jonauskas, kuris intensyviai kovoja prieš verslinės žūklės Kuršių mariose uždraudimą. Galbūt su šio Seimo nario pagalba prekyba gyvomis žuvimis prekybos centruose taip pat tebus tik blogas prisiminimas iš vakar dienos.
Apibendrinant, produktyvus gyvūnų teisių aktyvizmas Lietuvoje išgyvena ankstyvąsias stadijas. Visgi, jei išlaikysime visuomenės interesą gyvūnų klausimu ir aktyvų nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos spaudimą Seimui ir Vyriausybei, po keturių metų galime tapti viena labiausiai gyvūnų teises ginančių valstybių Europoje. Tereikia pakankamai garsiai pasisakyti už tuos, kurie patys, deja, apsiginti negali.
