Ir taip kalba sprendimų priėmėjai valstybės, kurią didžiąja dalimi išlaiko samdomą darbą dirbantys, vaikus auginantys žmonės? Taip viešai drįstama teigti žmonėms valstybėje, kurioje nelygybė ir skurdas tebėra vieni didžiausių Europos Sąjungoje?
Teigiu priešingai: ir mūsų valstybę, ir Europos Sąjungą sugriaus vis didėjanti pajamų, turto ir galimybių nelygybė bei nusikalstamas pataikavimas nedidelę visuomenės dalį sudarantiems turtingiesiems.
Nelygybė visuomenei – per brangi
LSDP 5 žingsnių pokyčio programa reiškia ir atvirą prisipažinimą, kad praeityje kartais būta per mažai socialdemokratijos, per mažai aiškių kairiosios politikos sprendimų. Daliniai kompromisiniai, o kartais ir atviri sprendimai labiausiai tarnavo neoliberalios politikos šalininkams, bet ne visiems Lietuvos žmonėms.
Rezultatas – vis didėjanti pajamų nelygybė, nemažėjanti socialinė atskirtis, nelengvėjanti moterų ekonominė padėtis.
Gana. Keičiamės, nes norime pokyčių Lietuvoje. Pradėjome kalbėti ne stambaus verslo, ne pinigų, o žmonių kalba. Tokia kalba vis garsiau skamba ir visoje Europoje, kurioje nelygybė taip pat didėja. Ir valstybių viduje, ir tarp valstybių.
Susirūpinimą socialine Europa pakeis konkretūs sprendimai?
Europos Parlamente daug dėmesio skiriama naujai iniciatyvai – Socialinių teisių ramsčiui – įgyvendinti. Ši iniciatyva turėtų suteikti piliečiams naujų, veiksmingesnių darbo ir socialinių teisių, padėtų geriau spręsti socialines problemas.
Tai reiškia, kad europiečių gerovė ir socialinis saugumas tampa visos Bendrijos prioritetu. O Socialinių teisių ramsčio iniciatyvos įgyvendinimas – mūsų, socialdemokratų, mūšio laukas.
Europos Parlamente šiuo metu svarstomi teisės aktai dėl darbo ir šeimos suderinimo. Drįstu teigti, kad tai vienos iš svarbiausių šiuo metu vykstančių diskusijų, kurių rezultatas turėtų būti reali pagalba šeimai, pirmiausia – moterims.
Taigi susirūpinimo socialine Europa esama. Tik, ar tai taps konkrečiais sprendimais? Nerimo yra. Pavyzdžiui, vis dar sunkiai skinasi kelią Prieinamumo aktas, kuris paslaugas ir produktus turėtų padaryti labiau prieinamus žmonėms su negalia.
Prasidėjo ir diskusijos dėl 2021-2027 m. ES biudžeto. Kuo užpildyti biudžeto netektis dėl „Brexit“? Esu įsitikinusi, kad galimas ES biudžeto lėšų perskirstymas neturėtų mažinti išlaidų socialinei sričiai. Šias išlaidas būtina didinti.
Vis akivaizdžiau, kad be radikalių sprendimų, nelygybė ir skurdas didės. Tokia situacija reiškia labai skubias užduotis (bei atsakomybę) mums, socialdemokratams. Ir Lietuvoje, ir visoje Europoje.
Ką siūlo Europos kairieji?
Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos iniciatyva suburta, buvusio Danijos premjero Poul Nyrup Rasmussen vadovaujama, aukšto lygio nepriklausomų ekspertų komisija, kuriai priklausau ir aš, rengia dokumentą dėl tvarios lygių galimybių Europos. Šis dokumentas turi numatyti aiškias veiklos kryptis Europos kairiesiems, socialdemokratams.
Savo pirmajame posėdyje komisija pažymėjo, jog be radikalių politinių veiksmų nelygybė ir skurdas toliau didės iki tokio lygio, kuris ne tik kelia grėsmę mūsų visuomenių ekonominiam ir socialiniam vientisumui, bet ir Europos projekto egzistavimui bei nacionalinėms demokratijoms, ypač kai kyla populistinės autoritarinės jėgos visoje Europoje. Taigi kokios pagrindinės kryptys jau dabar siūlomos Europos mastu ir kam aš nuoširdžiai pritariu?
Kova su vaikų skurdu, įvedant Vaiko garantiją – privalomą kiekvienai valstybei teisės aktų rinkinį ir investicijas į vaikus. Nepriimtina, kad visoje ES daugiau nei 1 vaikas iš 4 kenčia dėl skurdo.
Kova su skurdu ir socialine atskirtimi, nustatant minimalių pajamų sistemą ir minimalias pensijas. Kiekviena valstybė narė turėtų būti įpareigota laipsniškai didinti minimalią pensiją ir minimalų atlyginimą, kad jie būtų ne mažesni kaip santykinio skurdo rizikos riba.
Kova su didžiuliu jaunimo nedarbu. Valstybės turi veiksmingai remti jaunus žmones, ieškančius vietos darbo rinkoje. Būtina didinti finansavimą ES iniciatyvai Jaunimo garantija.
Kova už moterų atlyginimo didinimą. Moterims ES mokamas vidutiniškai 16 % mažesnis atlyginimas nei vyrams už tą patį darbą. Būtina pasiekti, kad būtų viešinami ne tik vidutiniai įstaigų ar įmonių atlyginimai, bet ir vyrų bei moterų atlyginimai už tą patį darbą konkrečiose darbovietėse.
Kova už darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimą. Turime kovoti už spartesnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką, nes tai yra būtina sąlyga moterų ekonominei galiai didinti.
Perspėju: didžiojoje dalyje Europos, priešingai nei Lietuvoje, žodis „kova“ niekam alergijos nekelia. Juolab socialdemokratams.
Tai tik kelios užduotys mums, socialdemokratams. Turime ir toliau kovoti su ekonomine, socialine ir lyčių nelygybe. Jei to nepadarysime, tuos tikslus ir gražius žodžius perims kitos politinės partijos arba judėjimai.
Tai vyksta jau dabar. Ir Lietuvoje, ir Europoje įvairūs politiniai dariniai prisidengia socialdemokratijos idėjomis, lyg vilkai ėriuko kailiais, ir vykdo pražūtingą politiką. Netikėkime jais ir neleiskime jiems nugalėti. Netikėkime ir tais, kurie atvirai bando įtikinti visuomenę, kad didelė nelygybė yra natūralus rezultatas, kad taip ir turi būti.
Taip neturi būti. Nelygybė yra politinių sprendimų pasekmė, kai nebuvo ir nėra galvojama bei veikiama dėl solidarios, saugios ir teisingos visuomenės.
Kaina už nelygybę, kurią kasdien moka ir Lietuvos žmonės – per didelė.
