Užvirus diskusijoms, kad Vilniaus miesto savivaldybėje atsirado Atminties kultūros grupės siūlymas griauti Petro Cvirkos paminklą kaip sovietinės ideologijos simbolį, Vilniaus miesto skyriaus Kultūros komisija susirinko į posėdį.
Ar nepaisant sovietinės okupacijos metais žymių rašytojų, poetų ar kultūros veikėjų padarytų klaidų, istorinę atmintį reikia saugoti, o kultūrininkų paminklai ir memorialinės lentos turi išlikti? Nenaikinant istorijos, o parodant ją tokią, kokia buvo?
Komisijos nariai ginčijosi, argumentavo, rėmėsi garsių intelektualų pasisakymais viešoje erdvėje, kad neįmanoma paneigti P. Cvirkos kūrybos, tapusios lietuvių prozos klasika, vertės.
Tuo pačiu komisijos nariams kilo klausimas, kaip mes, vilniečiai, žiūrime ir vertiname sovietmečio palikimą? Žinoma, P. Cvirkos kolaborantinė veikla negali kelti simpatijų, bet ar jo paminklo sunaikinimas ir sovietmečio atminties trynimas būtų vienintelis galimas santykis?
Posėdžio metu išsakyta mintis, kad kultūros ženklų naikinimo klausimas Vilniuje yra labai aštrus. Komisijos nariai įsitikinę, kad reiktų kurti kitokį santykį su sovietmečio palikimu ir ženklais, ne naikinti ir griauti, o išradingai įprasminti erdves. Pvz.: šalia P. Cvirkos paminklo galėtų atsirasti lentelė su trumpais rašytojo biografijos ir kūrybos faktais.
Kultūros komisijos nariai kviečia visuomenę saugoti savo kultūrą ir istoriją, o Vilniaus miesto savivaldybės vadovus – laikytis aiškių vertybių ir strategijos, geriau prižiūrėti aikštę, kurioje stovi Petro Cvirkos paminklas.
Niekas negimsta Lietuvoje, nekęsdamas Petro Cvirkos, Salomėjos Nėries, Kosto Kubilinsko. Pasakokime apie juos, kad žinotume jų klaidas, ir mylėtume juos už jų kūrybą. Tai yra tikroji demokratija ir tikroji tolerancija.
LSDP Vilniaus miesto skyriaus kultūros komisijos informacija