Patvirtinta 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, tačiau Vilniaus socialdemokratai joje mato daug trūkumų. Jie sako, kad programa eklektiška, joje daug visko po truputį, tačiau, kol nėra programos įgyvendinimo plano, sunku pasakyti kaip valdantiesiems pavyks įveikti socialinės atskirties, švietimo, sveikatos ir kitas opias problemas.
Susirinkę į nuotolinę diskusiją vilniečiai gana kritiškai įvertino kai kurias programos dalis, kartu užsiminė apie Socialdemokratų partijos frakcijos Seimui pateiktą alternatyvią Vyriausybės programą. Kartu su prisijungusiais dalyviais diskutavo skyriaus pirmininkas Algirdas Pieniuta, buvęs Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus, buvęs Ūkio viceministras Marius Skarupskas, gydytojas Ramūnas Riauka.
Diskusiją moderavo Ruslanas Baranovas, jis patikino, kad skyriuje yra patyrusių ir kompetentingų specialistų, todėl jų ekspertinės, praktikoje patikrintos įžvalgos bus įdomios ir naudingos visiems. Diskusijų ciklą planuojama tęsti.
Įvardijo trūkumus
Rimantas Vaitkus analizavo ir dalijosi įžvalgomis apie švietimo dalį, teigiamai įvertino programoje pateiktus lyginamuosius rodiklius. Tačiau, pasak jo, be priemonių plano neįmanoma nuspėti kokiomis priemonėmis ir kaip valdantieji ruošiasi, pavyzdžiui, peržiūrėti mokyklų tinklą. Anot jo, įdomu yra tai, kad skaitant programą nesimato jokios atskirties tarp valstybinių ir privačių mokyklų. Ar galima suprasti, kad privačios mokyklos bus finansuojamos iš valstybės lėšų? Pašnekovo teigimu, taip pat lieka daug neaiškumų su aukštuoju mokslu, kas pateks į aukštąsias mokyklas ir kokiomis sąlygomis?
Jam antrinusi Giedrė Purvaneckienė pabrėžė, kad Vyriausybės programa – sektorinė, nėra tarpsektorinės sinergijos, daug problemų pasimeta arbai visai iškrenta.
Skyriaus pirmininką Algirdą Pieniutą domino susisiekimo ir viešojo valdymo dalys, jis dalijosi mintimis apie numatytus pertvarkymus įmonių valdyme, privačiose ir valstybinėse teritorijose, daug dėmesio skyrė aplinkosaugos sričiai. Politikas pabrėžė, kad saugomų teritorijų inventorizavimas ir aiškus reglamentavimas ilgai lauktas ir sveikintinas dalykas, tačiau abejojo dėl kito labai ambicingo siekio – miškingumo didinimo. Algirdas Pieniuta akcentavo nekantraujantis sulaukti priemonių plano, nes, pasak jo, programoje yra tiek daug visokių gražių siekių, kad pro gausybę pažadų vos „prasimuša“ į šviesą ir liberaliosios nuostatos.
Jam pritarė Marius Skarupskas. Jis teigė, kad skaitydamas programą užfiksavo virš 50 kartų pasikartojantį žodį „užtikrinsime“, virš 30 kartų „sieksime“‚ ir t.t. Buvęs Ūkio viceministras programoje nerado nieko naujo ir ypatingo, tačiau atrado punktų, kuriuos, pasak jo, valdantieji įgyvendindami „šaus sau į kojas“. Programą jis palygino su teatru – daug užuolaidų, o veiksmo dar nesimato. M. Skarupskas taip pat prakalbo apie programoje numatytą priežiūros institucijų kontroliavimo sumažinimą. Jo teigimu, priežiūros ir kontrolės funkcijos nebuvimas leidžia verslui pažeidinėti įstatymus.
Ramūnui Riaukai rūpėjo sveikatos sritis, jis abejojo, ar per 4 metus pavyks valdantiesiems įgyvendinti tai, kas numatyta sveikatos srityje. Gydytojas kalbėjo apie lengvai praėjusią pirmąją pandemijos bangą, sunkią padėtį ligoninėse ir sveikatos srityje dabar. R. Riauka pabrėžė sveikos gyvensenos svarbą, dalijosi mintimis ir galimomis priemonėmis sveikai gyvensenai plėtoti ir finansuoti.
Alfonsas Brazas pateikė savo pasiūlymus. Jo įsitikinimu pagalba jaunoms šeimoms šiuo metu yra nepakankama. Kaip teigė politikas, sąlyginė beprocentinė paskola jaunoms šeimoms, paskolos su valstybės garantija, prieinama municipalinio būsto nuoma, didinami vaiko pinigai ir mažesni mokesčiai dirbančioms jaunoms šeimoms- pagrindinės priemonės, galinčios realiai padėti.
