Tai mano viešas atsakymas Kęstučiui Masiuliui dėl automobilių mokesčio. Nesiremsiu Europos Komisijos rekomendacijomis, pabandysiu atsakyti į keletą įdomių Seimo nario K. Masiulio minčių.
K. Masiulis yra ir krikščionis, ir demokratas, ir netgi Tėvynės Sąjungos narys. Jam turbūt tikrai galioja ir 10 Dievo įsakymų, ir priesaika Tėvynei, Konstitucijai bei rinkėjams, ir Seimo nario pareigų vykdymas. Yra toks įsakymas „Nemeluok!”. Žinia, tokių trumpų įsakymų, tikrai suprantamų krikščioniui ir demokratui, yra ir daugiau. Taip pat yra priesaika Tėvynei, pasižadėjimas atlikti Seimo nario darbą nepriekaištingai ir kiti dalykai. Kodėl apie tai rašau? Ogi dėl paprastos priežasties, mat, man pristatinėjant Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai oficialiame Seimo Europos reikalų posėdyje, K. Masiulis, būdamas šio komiteto narys, pateikė klausimą apie ekologinio automobilių mokesčio įvedimą ir… nelaukęs atsakymo pasišalino iš posėdžio.
Į jo ir į dar keleto komiteto narių panašų klausimą aš atsakymą posėdžio pabaigoje pateikiau ir jį dar papildžiau. Bet juk tuščia Seimo nario kėdė negali išgirsti atsakymo! Nekalbėsiu apie tai, kad K. Masiulis, o ne jo palikta tuščia kėdė, gauna Seimo nario atlyginimą už priesaiką sąžiningai vykdyti savo pareigas. Tiek to, gal tuo metu koks nors pavojus iškilo Tėvynei ir jis išbėgo skubiai to pavojaus atremti? Juk Tėvynės Sąjungos nariui turbūt tai – šventa pareiga, ką ten tas komiteto posėdis…
Štai „Nemeluok!” įsakymas krikščioniui ir demokratui privalomas, net ir išėjus iš posėdžio ir sėdus rašyti straipsnį „apie automobilių pramoninkų” peršamą automobilių mokestį. Ir apie tai, kad man, solidžią algą gaunančiam eurokomisarui, jau sunku suprasti socialinį teisingumą. Iš tokių pačių K. Masiulio argumentų pozicijų žvelgiant, ir jo alga Lietuvos atlyginimų požiūriu nėra „vargana”.
Bet K. Masiulis, nepaisant gaunamos algos, vis tik socialinio teisingumo neužmiršta, nes jam nedaro įtakos „automobilių pramonininkai”. Gal taip ir yra, bet aš vis dėlto norėčiau K. Masiulio paklausti paprastai, o gal jį veikia „šešėlinės ekonomikos” atstovai, kurie neretai karaliauja turguose, automobilių pirkimų ir perpardavimų biznyje, ar dar kur nors kitur. Juk Lietuvoje „šešėlinė ekonomika” išplitusi, todėl ir Europos Komisijos rekomendacija – gerinti mokesčių administravimą, didinti pajamų surinkimą iš „šešėlinio sektoriaus” magnatų – yra pagrįsta faktiniais PVM ir kitų mokesčių surinkimo skaičiavimais. Bet, saugok Dieve, mane nuo tokių įtarinėjimų krikščionio ir demokrato K. Masiulio atžvilgiu. Aš tik pabandžiau pasinaudoti Seimo nario tokia pačia logine argumentacija „įtarti”. Įtarti ir Europos Komisiją, ir mane tokiomis piktų lobistų įtakomis ir nusitaikyti skriausti Lietuvos žmones. Bet aš neįtariu, kad K. Masiulis tarnauja „šešėliniam verslui”. Nes man užtenka to, kad jis – iš krikščionių ir demokratų.
Apie tai, kad man daro įtaką automobilių gamintojai, net neverta atsakinėti, nes tai tiesiog netiesa. Vis dėlto pagrindinė K.Masiulio mintis – Lietuva yra maža, nepajėgi, „biedna”, todėl turi likti uodegoje ir nesilyginti į kitas šalis. Tačiau su tokia motyvacija Lietuva ne tik jaunųjų konstruktorių iniciatyva sukurtų palydovų į kosmosą nebūtų paleidusi, bet ir į ES nebūtų patekusi. Na, o dabar palyginkime Lietuvą su šalimis, kurios mažiau teršiančių automobilių įsigijimą skatina – tai ne tik turtingosios ES šalys, bet ir tokios Europos šalys kaip Kroatija, Graikija, Latvija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir t.t.
Tai panašaus ekonominio lygio, kai kurios gal net kiek ekonomiškai silpnesnės šalys. Ir vis tik jos, suvokdamos klimato kaitos, aplinkosaugos, savo žmonių sveikatos problemas, žengė tokius žingsnius. Žvilgtelkime, kas ten įgyvendinta. Tam naudojamos įvairios priemonės, tokios kaip skirtingi registravimo mokesčiai taršesniems automobiliams; mažiau taršių automobilių įsigijimo subsidijos; bonus/malus schemos; metiniai taršos mokesčiai; etc. Įvairios schemos taikomos tam, kad padėtų mažiau uždirbantiems pasikeisti automobilį į mažiau taršų, o lėšos tokiam finansavimui surenkamos iš taršių automobilių savininkų.
Įdomi K. Masiulio mintis ir dėl reeksporto. Taip, kai artimiausiais metais iš Vakarų Europos plūstels naudoti dyzeliu varomi automobiliai, Lietuvos verslininkai turės galimybę juos perparduoti į kitas šalis. Būtų gerai, kad po vienokių ar kitokių remonto darbų, jiems pavyktų ir CO2 koncentraciją automobilių išmetamose dujose sumažinti! Juk CO2 kartu su vėju ir orais atgal sugrįžta į Lietuvos padanges! Tačiau nenorėčiau, kad šie automobiliai liktų Lietuvoje ir terštų mūsų aplinką, įtakotų mūsų sveikatą, ir K. Masiulio taip pat. Juk Europos šalys juos eliminuoja iš apyvartos būtent dėl kenksmingumo sveikatai ir aplinkai.
K.Masiulis argumentuoja ir žiedinės ekonomikos tikslais. Tiesa, nemanau, kad jis važinėja nuolat remontuojamu „Žiguli-5” (o gal dar ankstesniu). Apsilankykite Kuboje, gerbiamasis K. Masiuli, ten važinėja daug šimtamečių automobilių, tiesa, su 10-15 metų senumo varikliais. Turbūt tai jums būtų ideali „žiedinė” ekonomika. Tokių pavyzdžių gausu Afrikoje, Azijoje ir kitur. Na, o kai lyginamas skardų storis ir tuo vertinamas automobilio saugumas, belieka skėstelti rankomis ir tik atlaidžiai nusišypsoti.
Reikia priminti K. Masiuliui, kad tiek žalieji, tiek nevyriausybinės organizacijos, medikai ir visuomenės sveikatos specialistai, gamtosaugininkai daug dėjo ir deda pastangų, kad automobilių tarša visoje ES sumažėtų. Ir ką jie turi bendro su „piktais automobilių pramoninkais”? Be to, dauguma aktyvių rinkėjų Lietuvoje balsavo už žaliuosius ir valstiečius, kurie savo rinkimų programoje vienokiam ar kitokiam automobilių mokesčiui buvo pasižadėję!
Norėtųsi taip pat tikėti, kad Seimo narys nuoširdžiai rūpinasi žemiausias pajamas turinčiais piliečiais, tiesa, kažkaip visai pamiršdamas apie jų sveikatą važinėjant išmetamųjų dujų sukeltame smoge. Tačiau labiau panašu, kad susirūpinimas yra tais, kurie važinėja kadilakais, džipais ar kita prabangia autotechnika. Neduok tu Dieve, jei reikėtų jam už tuos atidirbti…
