Algirdas Sysas siūlo mažinti darbdavių įmokas į fondus, kad nedidėtų išlaidos bankams

Algirdas Sysas siūlo mažinti darbdavių įmokas į fondus, kad nedidėtų išlaidos bankams

Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Sysas užregistravo įstatymo pataisą kuria siūloma sumažinti įmokas į Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondus nuo 0,16 iki 0,1 procento. Į šiuos fondus darbdaviai privaloma tvarka moka įmokas, kad iš sukauptų lėšų darbuotojams būtų išmokamos kompensacijos įmonių bankrotų ir darbuotojų atleidimo atvejais. Kuo daugiau lėšų sukaupiama, tuo daugiau patiriama išlaidų ir galo nesimato. Sumos Garantiniame ir Ilgalaikio darbo išmokų fonduose nuolat didėja ir yra didesnės negu kasmetinės išmokos darbuotojams. Už jų saugojimą bankuose patiriamos išlaidos. „Siūlau mažinti mokestinę naštą verslui ne tik dėl to, kad jau abiejuose fonduose sukaupta pakankamai pinigų, kurių reikia turėti darbuotojų išmokoms, bet ir dėl to, kad susidarė absurdiška situacija - už fonduose sukauptų pinigų saugojimą bankams mokama ...

Opozicijos lyderis ragina nedelsiant spręsti advokatų krizę

Opozicijos lyderis ragina nedelsiant spręsti advokatų krizę

Opozicijos lyderis Julius Sabatauskas ragina kuo greičiau išspręsti valstybės skiriamų advokatų krizę – šie atsisako imtis bylų, nes valstybė jiems kelis mėnesius vėluoja sumokėti algas. J. Sabatauskas teigia, kad valstybė advokatams lieka įsiskolinusi apie puse milijono eurų. „Valdantiesiems jau turbūt tapo įprasta skriausti pačius silpniausius. Dabar jie sudarė situaciją, kai piliečiai, neturintys pinigų samdytis brangių advokatų, yra paliekami be galimybės ginti savo interesų. Vyriausybė jau 3-4 mėnesius nesumoka atlygio daugiau nei keliems šimtams advokatų, kurie teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nepasiturintiems piliečiams“, – sako opozicijos lyderis socialdemokratas J. Sabatauskas. Ar valdantiesiems rūpi, kad būtų atstovaujami tik tie, kurie gali susimokėti? Pasak politiko, vis sudėtingiau rasti, kas teiktų nemokamą teisinę pagalbą nepasituri ...

Teismas socialdemokratams grąžina dalį VRK atimtos dotacijos

Teismas socialdemokratams grąžina dalį VRK atimtos dotacijos

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimas Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) neskirti pusmečio piniginės dotacijos turi būti pakeistas, nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Galutiniame ir neskundžiamame teismo sprendime nurodoma, kad pernai VRK nepagrįstai nusprendė, kad LSDP šiukščiai pažeidė vieną iš Politinių partijų finansavimo įstatymo dalių. Todėl LVAT teisėjų kolegija naikina VRK sprendimą neskirti LSDP dotacijos ir, vertindama nustatytų pažeidimų pobūdį ir mastą, remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, keičia sankciją. Anot teismo, ji turėtų būti ne 504 tūkst., o 400 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad LSDP turi atgauti 104 tūkst. eurų.VRK turėtų susirūpinti vidine kompetencija, eliminuoti taikomus dvigubus standartus skirtingoms politinėms partijoms. Pasak teismo, VRK neturėjo pagrindo konstatuoti, kad partija, ...

Vilija Blinkevičiūtė. Mes – socialinis skydas Lietuvai ir Europai

Vilija Blinkevičiūtė. Mes – socialinis skydas Lietuvai ir Europai

TV reportažas suglumina. Veiksmas vyksta vieno rajono savivaldybėje. Gyvenvietė. 7 kilometrai nuo rajono centro. Buvusios mokyklos bendrabutis pertvarkytas į puikius socialinius būstus. Didžioji dalis lėšų iš 0,5 milijono eurų – ES parama. Rajono valdžia tik per vargus randa norinčių apsigyventi šiuose butuose, nors eilė socialiniam būstui gauti didelė.  Ir rajono meras, dešinysis politikas, pratrūksta (tiksli citata): „Mes nesuprantam, ko norim. Mes esam jau išpuikę nuo begalybės lengvatų, nuo begalybės pašalpų, nuo begalybės valdžios sudarytų sąlygų, kad mes galim naudotis viskuo. Atsisakyti gyventi tokiame bute yra nuodėmė.“ Ir pasiūlo išbraukti iš laukiančiųjų socialinio būsto eilės visus, kurie atsisakė valdžios pasiūlymo. Reportažo pabaiga. Čia kur toks rojus, kuriame skurstantieji yra išpuikę iki begalybės (visi iki vieno?) ir valdžios apkamšyti pūkinėmi ...

Rasa Budbergytė. Europiniai pinigai baigiasi: kas toliau?

Rasa Budbergytė. Europiniai pinigai baigiasi: kas toliau?

Prognozuojama, kad po 2020 metų ketvirtadaliu gali sumažėti Lietuvai skiriamos Europos Sąjungos regioninės plėtros ir sanglaudos politikos lėšų. Šios lėšos yra tiesiogiai susijusios su naujų darbo vietų kūrimu ir regioninės atskirties mažinimu. Mūsų šaliai toks staigus europinės paramos sumažėjimas būtų smūgis – šiuo metu sanglaudos politikos lėšos sudaro apie 70 proc. visų Lietuvos viešųjų investicijų. Tokie Europos Komisijos užmojai mažinti valstybei narei skiriamas ES lėšas yra inspiruoti Brexit ir to, kad Lietuva pagal BVP santykį vienam gyventojui jau viršija 75 proc. ES vidurkio. Pastarasis dalykas reiškia, kad Lietuva bus priskiriama pereinamiesiems regionams, tokiems kaip Suomija, Prancūzija ir kitos išsivysčiusios šalys. Vis dėlto finansavimas Lietuvai ateityje priklausys ir nuo mūsų pastangų įtikinti Briuselio biurokratus tuo, kad šalyje turime du skirti ...

Close