Gegužės pirmoji - Tarptautinė darbo diena. Šios svarbios šventės metu siekiame ne tik pagerbti gerus darbuotojus, bet ir atkreipti dėmesį į darbininkų teises, jų saugą ir sveikatą. Gegužės 1-oji daugeliui svarbi ir kaip Lietuvos tapimo Europos Sąjungos dalimi, diena. Darbo diena gegužės 1-ąją švenčiama beveik 150 šalių ir teritorijų. Kai kurios valstybės ją mini kitu metu.
Vilniaus socialdemokratai kartu su visais dirbančiais žmonėmis, profesinėmis sąjungomis, kitomis už socialinį teisingumą kovojančiomis organizacijomis gegužės pirmąją dieną prisijungs prie eitynių Vilniuje, kurios prasidės nuo Seimo Gedimino prospektu link Kudirkos aikštės 11:30 val. Vėliau, 12:00 val. Vinco Kudirkos aikštėje vyks mitingas - koncertas „Atėjome savo teisių!"
Socialdemokratai – seniausia šalies politinė partija, kuri nuo pat savo įsteigimo 1896 m. įsipareigojo kovoti dėl nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos. Kartu su kitomis XIX a. antroje pusėje susikūrusiomis socialdemokratų partijomis Vakarų ir Vidurio Europoje, Lietuvos socialdemokratai stojo ginti visų žmonių teisių ir interesų.
Socialdemokratai buvo pagrindinė varomoji jėga, kurios pastangomis Europoje pakloti demokratijos ir gerovės valstybės pamatai. Per šį laiką jie patyrė dvi idėjines transformacijas. Pirmoji – tai XX a. 3-6 dešimtmetyje įvykęs virsmas iš klasikinio marksizmo į ekonominį keinsizmą. To dėka Vakaruose sukurtas gerovės kapitalizmas, kur valstybei teko esminis vaidmuo suvaldant rinką.
Antroji socialdemokratijos idėjų kaita susiklostė XX a. paskutiniajame dešimtmetyje. Atsakydami į dešiniųjų mestą neoliberalizmo iššūkį, kairieji pasuko centristinės „trečiojo kelio“ ideologijos link taip siekdami peržengti politinės kairės ir dešinės skirtumus. Lietuvai atgavus laisvę, atsikūrę socialdemokratai taip pat ilgainiui pasekė šiuo bendražygių Vakaruose nubrėžtu keliu.
Iš pradžių „trečiojo kelio“ ideologija susilaukė didelės rinkiminės sėkmės. Amžių sandūroje visoje Europoje socialdemokratai tapo vyraujančia politine jėga. Deja, po dvidešimties metų galima konstatuoti, kad toks kairiųjų ir dešiniųjų idėjų susimaišymas patyrė fiasko. Rinkėjų parama iššvaistyta, auga nelygybė, stiprėja radikalūs ir antidemokratiniai judėjimai.
,,Mūsų šalies ekonomika auga, tačiau daugelio žmonių gerovė – ne. Pajamų ir galimybių nelygybė dalija Lietuvą – ir turtėjama, ir skurstama vis greičiau. Paskelbę apie atsinaujinimą mes, socialdemokratai, keliame kitokios Lietuvos idėją: atėjo metas kalbėti apie kairiąją alternatyvą Lietuvai. Valstybės turtėjimas negali būti savitikslis. Jis turi būti nukreiptas ir matuojamas pagal tai, kiek jis sukuria galimybių“,- skelbiama socialdemokratinėje vizijoje Lietuvai iki 2024 m.
Nelygybė šiais laikais didele dalimi egzistuoja būtent todėl, kad demokratija yra išstumta iš ekonomikos srities. Todėl priemonių valstybės lygmeniu tam, kad būtų suvaldyti vis didesni pajamų ir turto skirtumai – nepakanka.
Daugiau darbo vietų ir galimybių veikti, teisingesni mokesčiai.
Dabartinis šalies ekonominis modelis akcentuoja pigią darbo jėgą ir mažus pelno mokesčius kaip konkurencinius pranašumus. Kartu su neseniai įvestais regresiniais darbo mokesčiais ir mokestinių spragų gausa, šis modelis sąlygoja skurstantį viešąjį sektorių, nepajėgų užtikrinti kokybišką švietimą ir socialiai saugią visuomenę.
Nuo pilietinės prie ekonominės demokratijos.
Pelnas gali būti skirstomas sąžiningiau ir teisingiau: sudėjus tam tikrus saugiklius, įtraukus darbuotojus ir į įmonės valdymą ir į kapitalą, efektas būtų didesnis, ir būtų galima net nebekalbėti apie tokius dalykus, kad darbuotojai tingi, produktyvumas mažas.
Turi būti sukurtos galimybės persikvalifikuoti ar kelti kvalifikaciją nepriklausomai nuo amžiaus ir užimtumo.
Profesinių sąjungų teisių išplėtimas
Nė vienas sprendimas socialinėje-ekonominėje srityje neturėtų būti priimamas be darbuotojų atstovų dalyvavimo kuo ankstesnėje stadijoje.
Darbo užmokesčio sistemos keitimas
Kolektyvinių derybų rodikliai Lietuvoje yra vieni žemiausių ES. Orientacija į pigią darbo jėgą nesuteikia pakankamai paskatų įmonėms investuoti į žmogiškuosius išteklius bei darbo kapitalą. Be to, būtina sumažinti ir panaikinti vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkį už tokios pačios vertės darbą.