Dobilas Kirvelis. Ar panorės Lietuva gyvent skandinaviškai? Apie 1989-tuosius, LSDP atkūrimo Lietuvoje metus

Dobilas Kirvelis. Ar panorės Lietuva gyvent skandinaviškai? Apie 1989-tuosius, LSDP atkūrimo Lietuvoje metus

1989 m. Lietuva pakilo spręsti savo ateities problemų – rinktis būsimo gyvenimo kelio. O kelių buvo keliatas. Lengviausias – likti Rusijos įtakos sferoje, nes ekonomiškai, istoriškai ir net kultūriškai per pusę amžiaus, nors ir prievarta, esame gana stipriai surišti. Sunkesnis – bet daugumą viliojantis – pasiduoti Amerikos, tiksliau, JAV globai, ir siekti gyventi taip, kaip amerikonai gyvena. Kitoks variantas – tapti nepriklausoma Europos valstybe, kad ir kartu su nelabai mėgiama Lenkija, eiti į Europą,  Europos Sąjungą. O buvo ir dar vienas, mažiausiai išgirstas kelias – Lietuvos gyvenimą orientuoti į Skandinavijos, Šiaurės kraštų gyvenimą. Šį kelią 1989 m. labiausiai propagavo atsikurianti Lietuvos Socialdemokratų Partija (LSDP), dažnai iš Sąjūdžio tribūnos girdint prof. Kazimierą Antanavičių giriant švediškąjį gyvenimo būdą – švediškąjį socializmą. Tarpukaryje ...

Giedrė Purvaneckienė. Ką pasakytų dirbantys pensininkai?

Giedrė Purvaneckienė. Ką pasakytų dirbantys pensininkai?

Nauja darbdavių idėja – dirbančių pensininkų atleidimas nuo „Sodros“ mokesčio. Tiesa, ją išsakė premjeras, bet neabejoju, kad tą „jauką“ jam galėjo pakišti tik darbdaviai (arba privačių pensinių fondų atstovai), o būdamas dar toli nuo pensinio amžiaus, premjeras lengvabūdiškai „ant jo užkibo“. Paklausykite, kaip paradoksaliai skamba ši idėja: „Siekiant į darbo rinką pritraukti daugiau pensinio amžiaus žmonių, premjeras siūlo darbdavius skatinti mokestinėmis lengvatomis.“ Toliau cituojamas pats premjeras: „Šiuo metu yra didelis kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, todėl ir verslas, ir valstybė anksčiau ar vėliau turės priimti sprendimus, skatinsiančius vyresnio amžiaus žmones kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje.“ Tai ką reikia skatinti? Darbdavius ar pensininkus? Reiktų suprasti: (darbdaviams) trūksta darbo jėgos, todėl reikia skatinti pensininkus, kad jie kuo ilgiau i ...

Dovilė Šakalienė. Mylėk savo artimą kaip save patį – o gal akmeniu į jį, akmeniu?

Dovilė Šakalienė. Mylėk savo artimą kaip save patį – o gal akmeniu į jį, akmeniu?

Žvelgiant į pastarųjų savaičių įvykius ir diskusijas kyla mintis, kad išgyvename artimo neapykantos vasarą. Vieni reikalauja apsaugoti gražiausias miestelio vietas nuo vaikų, kiti reikalauja uždaryti neįgaliuosius už spygliuotų tvorų, treti pašiurpę negaili baisiausių epitetų pirmiesiems. Kaip jautėsi ir ką galvojo apie juos atstumiančius žmones tėvų globos netekę vaikai ir proto negalią turintys žmonės galime tik numanyti. Paradoksas tame, kad visi nori to paties – saugumo, orumo ir pagarbos. Skirtumas tame, ar matome sąsajas tarp savo ir aplinkinių saugumo (orumo, pagarbos) užtikrinimo, ir kokios tos sąsajos. Atrodo, nesunku suvokti, kad visuomenės saugumo (orumo, pagarbos) matas yra jos silpniausių ir pažeidžiamiausių apsaugos kokybė. Bet kodėl tuomet vis dar aštriai prasimuša izoliacijos naratyvas, ir nors slepiamas, bet tikrai yra, sunaikinimo naratyvas? ...

Lukas Vaigauskas. Karbauskis yra valstybė – siųskime jį į Europos Komisiją

Lukas Vaigauskas. Karbauskis yra valstybė – siųskime jį į Europos Komisiją

„Tai iš tikrųjų frakcija vieningai palaiko Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą ir mūsų politinė valia frakcijos, manau, ir partijos būtų, kad V. Sinkevičius būtų siūlomas kandidatu į eurokomisarus“, – sako Ramūnas Karbauskis ir priduria, kad už kitus kandidatus jo vadovaujama frakcija nebalsuotų. Paklausius premjero paaiškėja, jog jo apie tokį sprendimą niekas neinformavo. Kitaip tariant, Vyriausybės galvą išmetė, kaip musę iš barščių, kuriuos ta pati Vyriausybė ir verda. Prezidento pritarimo taip pat R. Karbauskiui nereikia – gi su prezidentu tik derinama kandidatūra, t. y. jis druskos ir pipirų į barščius įberia, darbas nedidelis. Pasirodo, sekant tolimesnių įvykių seką, kad ministro V. Sinkevičiaus niekas neatsiklausė, ar jis norėtų būti svarstomas tarp kandidatų į eurokomisarus. Tokia įdomesnė demokratijos forma, bet pas „valstiečius“ tai jau tapo įprasta: ma ...

Algirdas Sysas. „Valstiečių“ valiuta: postai ir Seimo nariai

Algirdas Sysas. „Valstiečių“ valiuta: postai ir Seimo nariai

Suvereni eimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė skolinama kitai politinei jėgai, kad ši galėtų suformuoti savo frakciją Seime, galėtų būti valdančiosios koalicijos nare, gautų postus ir tam tikrą finansinę naudą – seniūno, seniūno pavaduotojo, referentų etatus ir algas. Kas tai? Naivumas arba politinė korupcija. Seimo istorijoje dar nebūta. Precedentas? Tik „valstiečiai“ gali nuleisti politinės kultūros kartelę – kaip sako – žemiau suvokimo ribos ir „plintuso“. Seimo narių lizingas? Kokios palūkanos? Tai – kone prekyba žmonėmis. Skolinamas žmogus, Seimo narys. Seimo narių lizingas? Kokios palūkanos? Tai – kone prekyba žmonėmis. Ją paskolino kaip daiktą, kaip lėlę. Jeigu Seimo narys skolinamas, tai ir parduodamas. Šiame Seime parlamentarai tampa valiuta, kaip ir postai. Kai vertybėmis tampa postai – prasideda griūtis politinėse struktūrose. Kaip suprantu, val ...

Aloyzas Sakalas. Ar parlamento pirmininkas yra prekė politiniame turguje?

Aloyzas Sakalas. Ar parlamento pirmininkas yra prekė politiniame turguje?

Būtent taip traktuoja Lietuvos parlamento pirmininką Viktorą Pranckietį „valstiečių“ partijos lyderis Ramūnas Karbauskis. Parlamento pirmininkas yra antra pagal svarbą politinė figūra, kuri net pavaduoja Respublikos Prezidentą šiam negalint eiti savo pareigų, todėl paprastai parlamento pirmininkas renkamas visai Seimo kadencijai ir keičiamas dviem atvejais: kada pats pasitraukia iš pareigų arba kada jam parlamentas pareiškia nepasitikėjimą dėl jo veiklos. Tačiau R. Karbauskio nuomone, parlamento pirmininkas gali būti keičiamas pasikeitus valdančiajai koalicijai. Pagal šį modelį parlamento pirmininkas daromas preke koaliciją sudarančių partijų derybose. Tokia pat preke, kokia tampa ministerijos. Kadangi koalicijų skaičius nėra ribojamas, tai per parlamento kadenciją gali būti pakeistas ne vienas parlamento pirmininkas. Sutikime, kad taip įvykus Lietuvos prestižas s ...

G.Paluckas: audringas ar pokiliminis postų dalijimasis neturi reikšmės

G.Paluckas: audringas ar pokiliminis postų dalijimasis neturi reikšmės

Socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelis šiuo metu  tampa pačiu svarbiausiu derantis dėl naujos koalicijos sutarties. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad  ministerijos, kokios jos bebūtų, bus išnaudojamos rinkimų sumetimais. „Nemanau, kad audringas ar pokiliminis postų dalijimasis šiuo laikotarpiu apskritai turės kažkokią reikšmę. Mes skaičiuojame paskutinius valdančiųjų 12 mėnesių. Nekalbama apie Vyriausybės programos keitimą, todėl panašu, kad ir rinkimų metais bus einama tais pačiais bėgiais. Ministerijos, kokios jos bebūtų, bus išnaudojamos taktiniais rinkimų sumetimais – kur daugiau viešumo, kur daugiau galima pinigų padalinti, bet ne spręsti kažkokias fundamentalias visuomenės problemas“, – portalui 15min.lt komentavo LSDP pirmininkas. Pasak Gintauto Palucko, tie, kas kovoja dėl „vaiko pinigus“ ir pensijas ...

Close