Algirdas Sysas. Partnerystės įstatymas: dabar arba dabar

Algirdas Sysas. Partnerystės įstatymas: dabar arba dabar

Šis tekstas pirmiausiai yra skirtas mano kolegoms Seimo nariams, kurie nepritaria Partnerystės įstatymo priėmimui, t. y. yra prieš, kad LGBT+ žmonės Lietuvoje turėtų lygias partnerystės teises su heteroseksualiomis poromis. Turiu galvoje ne tik Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų sparną ar perdėm konservatyvias Darbo partijos, demokratų, regionų ar valstiečių-žaliųjų frakcijas, bet taip pat ir kitus „senovės lietuvius“ iš liberalų ir socialdemokratų frakcijų. Latvijos Saeime kovo 31 d. Civilinės saugos įstatymo projektas, reglamentuojantis ir tos pačios lyties porų santykius, praėjo pateikimo stadiją. Įstatymo iniciatoriai – konservatorių partija. Kaip rašo LRT, Latvijos konservatoriai remiasi teisės viršenybe, Konstitucinio teismo nutarimais ir argumentu, kad taip bus apsaugotos tradicinės vertybės ir tradicinė šeima. Estija LGBT+ žmonių partnerystę lega ...

Lukas Tamulynas. Adata, ant kurios „sėdi“ Europa

Lukas Tamulynas. Adata, ant kurios „sėdi“ Europa

1950–tieji – Europoje vos prieš kelis metus baigėsi vienas destruktyviausių karų pasaulio istorijoje. Senasis žemynas pradeda atsistatyti, tiesa, gerokai kitoks, nei buvo iki tol. Karas, šis naikinantis reiškinys, paskui save paliekantis griuvėsius ir mirtį, pasibaigęs sukuria erdvę proveržiui bei atgimimui, kad ir kaip ironiška bei liūdna tai būtų. Europa stengiasi atsistatyti kitokia, pritaikant naujausias to laikotarpio technologijas, gamybą vystant milžinišku tempu, elektrifikuojant viską, ką įmanoma. Tačiau tuo pat metu Europa susiduria su nauju iššūkiu – viskam reikia degalų. Tuo metu plačiausiai naudojamas kuras – anglys – yra itin problematiškas, jo nuodingumas ir tarša yra matomi plika akimi. Vien Londone 1952 metų žiemą šio kuro deginimo šalutinis produktas – smogas – nužudydavo po 4000 žmonių per savaitę. Tad Europai reikėjo naujo, švaresnio energijos ...

Vytenis Andriukaitis: Neišnaudoti pagalbos kariaujančiai Ukrainai aruodai

Vytenis Andriukaitis: Neišnaudoti pagalbos kariaujančiai Ukrainai aruodai

Nusikalstamos V. Putino chuntos pradėtą karą prieš Ukrainą pasmerkė 141 pasaulio valstybė. Jau trys savaitės, kai bebaimėje kovoje prieš agresorių Ukraina laimi psichologinę ir moralinę pergalę. Su begaline simpatija V. Zelenskiui ir Ukrainos kariams bei žmonėms daugybė šalių teikia karinę ir humanitarinę pagalbą. Aktyviai padedama ir 3,2 mln. pabėgėlių, tarp kurių didžioji dalis - motinos ir 1,2 mln. vaikų! Dedama be galo daug pastangų užtikrinti pabėgėlių ir jų vaikų gyvybinius poreikius. Ukrainoje agresijos padariniai siaubingi, jau sunaikinta per 30 ligoninių, žuvo arba sužeisti jose dirbę medikai. Tai beprecedentis humanitarinių įstatymų ir žmogaus teisių pažeidimas per pastaruosius 70 metų Europoje. Jungtinės Tautos  (toliau – JT) ir jos agentūros (Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitos)  kartu su didžiąja dauguma pasaulio valstybių, įskaitant Lietuvą, ...

Algirdas Sysas. Apie smurtą prieš moteris taikos ir karo metu

Algirdas Sysas. Apie smurtą prieš moteris taikos ir karo metu

Seimo pavasario sesijoje turėtų būti svarstomos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos dėl smurto lyties pagrindu sąvokos įtvirtinimo ir apsaugos orderio įvedimo. Esu tikras, kad tarp skaitančių šį straipsnį bus tokių, kurie sakys: „ką jis čia su tuo smurtu prieš moteris, dabar yra svarbesnių dalykų – Ukrainoje karas!“ Ką galiu atsakyti? Jei mes neginame Lietuvos moterų nuo smurto taikos metu, kaip mes jas ginsime jei kiltų karas? Ir anksčiau, ir dabar svarbu spręsti smurto prieš moteris problemą. Primenu faktus: remiantis 2020 metų Moterų informacijos centro užsakymu atlikta apklausa, Lietuvoje 23 proc. moterų yra patyrusios smurtą nuo savo intymių partnerių, o 60 proc. nukentėjusių moterų niekur nesikreipė pagalbos. Lietuvos policijos duomenys rodo, kad smurtą šeimoje daugiausia patiria moterys (apie 80 proc.), o smurtautojai dažniausiai yra ...

Linas Jonauskas. Kol Šimašius sodina medžius ten, kur jų nereikia, gatvėse vietoje išpjautų medžių – kelmai

Linas Jonauskas. Kol Šimašius sodina medžius ten, kur jų nereikia, gatvėse vietoje išpjautų medžių – kelmai

Šią savaitę Seime įregistravau Želdynų įstatymo pataisas, kuriomis siūlau įtvirtinti nuostatą, kuri įpareigotų per metus atkurti miestų gatvėse sunaikintus medžius. Iki šiol savivaldybės neturi tokios prievolės.    Medžiai, tarsi niekam nereikalingi daiktai, tiesiog pašalinami, kad netrukdytų atlikti darbus, bet niekas nedaroma, kad tai, kas sunaikinta, būtų atkurta. Sunaikinus pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams, pastatams ar eismo saugumui kėlusius ar atlikti statybos, rekonstrukcijos, remonto darbus trukdžiusius medžius gatvėse, niekas nereikalauja jų atkurti. Kai kurių miestų gatvėse sunaikinamos medžių alėjos, šaligatviuose trūnija nupjautų ir neatkurtų medžių kelmai. Taip miestuose mažėja želdinių, kurie galėtų prisidėti prie miestų taršos mažinimo, aplinkos oro vėsinimo bei drėkinimo karščių metu, transporto srauto sukeliamo triukšmo slopinimo. Todė ...

Julius Sabatauskas. Už valdančiųjų negebėjimus Lietuva moka žmonių gyvybėmis

Julius Sabatauskas. Už valdančiųjų negebėjimus Lietuva moka žmonių gyvybėmis

Jau pirmosios pandemijos bangos laikotarpiu paaiškėjo, kad Lietuvoje miršta kur kas daugiau žmonių nei įprastai – ir ne vien dėl COVID–19, bet ir dėl kitų priežasčių, tiksliau pasakius, miršta, nes per pandemiją negauna gydymo. Tuomet teko ne kartą ir ne du į viešumą kelti faktus, kad gydymo įstaigoms teikiant ribotas paslaugas, Lietuva praranda tūkstančius žmonių – dėl atidėtų operacijų, laiku nediagnozuotų ligų, nesuteiktų gydymo paslaugų. Negana to, praėjusios kadencijos valdantieji užsimojo imtis gydymo įstaigų pertvarkos. Iškilo grėsmė, kad bus uždarytos kai kurios rajonų ligoninės. Ir visa tai vyko kaip tik tuo metu, kai Lietuvos žmonėms, nepabijosiu to žodžio, mirtinai trūko medikų pagalbos. Pandemija persirito į naują bangą, o valdžia Lietuvoje – į naujų politikų rankas. Deja, sveikatos sistemoje proveržio nematyti, netgi blogiau – pandemija nesuval ...

Povilas Pinelis. Šešerius metus žudoma sostinė

Povilas Pinelis. Šešerius metus žudoma sostinė

Visuomenė pastarosiomis dienomis galiausiai atkreipė dėmesį į Nacionalinio stadiono projektą – ne vieno vis dažniau ir drąsiau įvardijamą kaip „amžiaus afera“ – kuriuo dabartinė Vilniaus valdžia žada ilgam užnerti didelę skolos naštą ant Vilniaus gyventojų pečių. Gal kiek apmaudu, kad buvo numojama ranka į sporto bendruomenių ar Vilniaus valdžiai oponuojančių politikų jau gerokai anksčiau siųstus pavojaus signalus. Tema įdomia ir aktualia tapo tik po to, kai gerai užpainiotus galimos korupcijos mazgus iš peties ėmėsi raizgyti buvęs žurnalistas ir vienas įtakingiausių šalies tinklaraštininkų, taip nemenkai supykdydamas mero komandą ir didžiausius jo politinės jėgos rėmėjus. Ką gi, geriau vėliau negu niekad, ypač todėl, kad ši tema leidžia plačiau pažvelgti į jau šešerius metus vykstantį sostinės regresą. Nors Skirmantas Malinauskas kaip vieną gyventojų bejėgiškumo ...

Close