Dovilė Šakalienė. Esė apie laisvę, byrančią tarp pirštų it smėlis

Dovilė Šakalienė. Esė apie laisvę, byrančią tarp pirštų it smėlis

Pirmadienį abiturientai rašė lietuvių kalbos rašinį. Tarkim, ir aš jį rašau. Pirmadienį Seime buvo 11 žmonių, kuriems neatrodė normalu įstatymu įtvirtinti draudimą šypsotis, juoktis ar žaisti Lukiškių aikštėje. Mažiau nei 10 proc. Seimo. Paklausiau po balsavimo, kaip likę 90 proc.+ kolegų praktiškai įgyvendins to memorialinio įstatymo 4str., kur sakoma, kad aikštės naudojimas privalo užtikrinti rimtį. Nesakė, ar statys ženklus „Draudžiama juoktis“, ar tinklais sems vaikus iš fontano. Kaip pamatuos, ar laikomasi „geros moralės“, irgi nesakė. Bičiulė rašytoja pasiūlė kitų metų lietuvių kalbos egzamino temą „Moralės policija: kaip ji iš manęs augina patriotą“. Užtat vos pradėjus kolegai Mantui Adomėnui iš tribūnos vardyti komunistinės Kinijos Vyriausybės vykdomus nusikaltimus žmoniškumui – prievartinę uigūrų mažumos moterų sterilizaciją bei milijonus darbo stovyklose ...

Vaidas Navickas. Astravas – paminklas Lietuvos užsienio politikos nekompetencijai

Vaidas Navickas. Astravas – paminklas Lietuvos užsienio politikos nekompetencijai

Artėjant Astravo atomazgai – branduolinio kuro pakrovimui ir reaktoriaus paleidimui, – Lietuvos užsienio politikos karaliai ir Briuselio postų troškusios karalienės atrodo nuogi it Vilniaus pašonėje styrantys Astravo aušinimo bokštai. Po dešimtmečio badymosi pirštais, kaltinimų Tėvynės išdavyste ir politinių taškų rinkimo, mūsų užsienio politikos elito nekompetencija baigia virsti radioaktyviu kūnu. Jei Astravas iš tiesų buvo svarbiausias jų prioritetas, pasiektas rezultatas yra katastrofiškas. Sudalyvaukime paskutiniame lietuviško Astravo politinio teatro veiksme, sėkmės palinkėdami „Sąjūdžiui prieš Astravo AE“. Šis sąjūdis yra analogiškas sąjūdžiui prieš Titaniko nuskendimą, suorganizuotam laivui atsitrenkus į aisbergą. Jo kryptis aiški: dugnas. Tačiau leisiu sąjūdžio aktyvistui, buvusiam Lietuvos ambasadoriui Jungtinėse Valstijose Žygimantui Pavilioniui mane mal ...

Dovilė Šakalienė. Sveikata – didžiausias turtas. Jūs rimtai?

Dovilė Šakalienė. Sveikata – didžiausias turtas. Jūs rimtai?

Ką gero padarė COVID-19 pandemija – tai tiksliu skalpelio pjūviu parodė, kad (a) mūsų medikų apsauga buvo pačių skęstančiųjų reikalas, nes mes patys, pacientai, skubiai susimobilizavę, pirkom, siuvom, konstravom medikų apsaugos priemones (nuo iniciatyvos „Laikykitės medikai“ iki Roberto Kalinkino 400 000 kaukių siuvimo, nuo Robotikos mokyklos 60 000 apsauginių skydelių iki tūkstančių atskirų žmonių paaukotų po kelias ar kelis šimtus kaukių, pirštinių, antbačių ir t. t.), nes geriau nei tie, kurie privalėjo tuo pasirūpinti laiku, suvokėm, kad (b), iškritus medikams, valstybė tampa tokia pažeidžiama, kad visa kita (įskaitant populiarias kalbas apie pinigus) nebetenka prasmės. Tad dabar, išgyvenant pirmosios koronaviruso bangos pabaigą ir ruošiantis ateinančiai bangai ar bangoms, turime naują rimtą prioritetą – fiziškai apsaugoti medikus nuo biologinių grėsmių, kad ji ...

Algirdas Pieniuta. Socialinio teisingumo įrankis – nacionalinis stadionas Naujojoje Vilnioje?

Algirdas Pieniuta. Socialinio teisingumo įrankis – nacionalinis stadionas Naujojoje Vilnioje?

Sustojus nacionalinio stadiono statyboms netikėtai išniro pamiršta idėja – nacionalinį stadioną statyti Naujojoje Vilnioje. Ši mintis patraukli bent dviem aspektais: sėkminga pasauline praktika bei socialinės atskirties mažinimu. Pasaulyje įprastai stadionai yra statomi kiek toliau nuo miesto centro. Viena to priežasčių yra tai, jog miesto centrai dažniausiai nėra pasiruošę papildomam transporto eismo srautui. Pastačius nacionalinį stadioną ant Vilniaus Šeškinės kalvos iškiltų didžiulė eismo saugumo problema – namo keliaujantys žmonės kamščiuose stovėtų ne tik dėl stadiono, bet ir dėl šalia esančio vaikų darželio, taip pat dėl kitų, su laiku atsirasiančių, žmonių traukos centrų. Stadiono komplekso statymas šioje vietovėje nėra logiškas nei saugumo, nei infrastruktūros atžvilgiu. Visame pasaulyje atstumas ir kelionė iki stadiono jau seniai tapo futbolo kultūros dal ...

Algirdas Pieniuta. Socialinio teisingumo įrankis – nacionalinis stadionas Naujojoje Vilnioje?

Algirdas Pieniuta. Socialinio teisingumo įrankis – nacionalinis stadionas Naujojoje Vilnioje?

Sustojus nacionalinio stadiono statyboms netikėtai išniro pamiršta idėja – nacionalinį stadioną statyti Naujojoje Vilnioje. Ši mintis patraukli bent dviem aspektais: sėkminga pasauline praktika bei socialinės atskirties mažinimu. Pasaulyje įprastai stadionai yra statomi kiek toliau nuo miesto centro. Viena to priežasčių yra tai, jog miesto centrai dažniausiai nėra pasiruošę papildomam transporto eismo srautui. Visų pirma, stadionas Naujojoje Vilnioje sukurtų naujas darbo vietas – stadionui reikėtų prižiūrėtojo, atsirastų naujų maitinimo įstaigų ir parduotuvių (atsivertų platesnės galimybės smulkiesiems verslininkams). Pastačius nacionalinį stadioną ant Vilniaus Šeškinės kalvos iškiltų didžiulė eismo saugumo problema – namo keliaujantys žmonės kamščiuose stovėtų ne tik dėl stadiono, bet ir dėl šalia esančio vaikų darželio, taip pat dėl kitų, su laiku atsirasianč ...

Ruslanas Baranovas. Helikopterio pinigai ir gerovės valstybė

Ruslanas Baranovas. Helikopterio pinigai ir gerovės valstybė

Paramai verslui stringant, o bedarbių gretoms plečiantis, Vyriausybė visuomenei pristatė 200 eurų vienkartinės išmokos pensininkams idėją. Turbūt jums kyla klausimas kodėl pensininkams – šie, regis, pandemijos metu pajamų šaltinio neprarado? Klausite, kodėl, jei norime kelti vartojimą renkamės būtent pensininkų grupę? Šie klausimai kyla ir man. Prezidentas Gitanas Nausėda, sau būdinga gero meškino maniera, pridūrė, kad išmokos turėtų pasiekti ir daugiau žmonių – šeimas su mažais vaikais, neįgaliuosius, našlaičius. Nesupraskite manęs klaidingai – visų šių grupių pajamos jau seniai neleidžia joms gyventi oraus gyvenimo. Kaip ir medikų, socialinių darbuotojų, mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų. Visgi, šiandien politikos pamėgtas „dar siūlau išmokėti x grupei!“ atskleidžia tiek visišką vaizduotės stygių, tiek tragiškai ribotą „gerovės valstybės“ supratimą, tiek prieš ...

Remigijus Baniulis. Baltarusijos AE liks Rusijos standartų zonoje?

Remigijus Baniulis. Baltarusijos AE liks Rusijos standartų zonoje?

Pandemija, pandemija, pandemija. Ji užgožia viską. Žinoma, ir pandemijos fone pramogų atsiranda. Retkarčiais visuomenę karantininėje rutinoje prablaško susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, kartais – pinigų dalybos, kaip iš gausybės rago pagal principą „tam davė, tam nedavė“, ar  tiesiog galimybė viešumoje pasirodyti be kaukės. Ir kol Vyriausybė suka galvą, kada šalyje nutraukti karantiną – dabar ar po dvejų metų (tarsi nebūtų įmanoma zonose, kur kyla nauji židiniai, skelbti ribotą karantiną), Astravo atominės elektrinės statybų aikštelėje tyliai verda darbai, o pirmojo reaktoriaus operatoriai jau repetuoja paleidimo mygtuko paspaudimo ceremoniją. Nepaisydami nei viruso, nei Lietuvos pareiškimų „NE ASTRAVO AE“. Koncentruojamės tik į elektros pirkimo-nepirkimo klausimus ir nepradedame galvoti, kaip gyvensime, kai AE pradės veikti, kaip stiprinsime ...

Close