Linas Jonauskas. Kol Šimašius sodina medžius ten, kur jų nereikia, gatvėse vietoje išpjautų medžių – kelmai

Linas Jonauskas. Kol Šimašius sodina medžius ten, kur jų nereikia, gatvėse vietoje išpjautų medžių – kelmai

Šią savaitę Seime įregistravau Želdynų įstatymo pataisas, kuriomis siūlau įtvirtinti nuostatą, kuri įpareigotų per metus atkurti miestų gatvėse sunaikintus medžius. Iki šiol savivaldybės neturi tokios prievolės.    Medžiai, tarsi niekam nereikalingi daiktai, tiesiog pašalinami, kad netrukdytų atlikti darbus, bet niekas nedaroma, kad tai, kas sunaikinta, būtų atkurta. Sunaikinus pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams, pastatams ar eismo saugumui kėlusius ar atlikti statybos, rekonstrukcijos, remonto darbus trukdžiusius medžius gatvėse, niekas nereikalauja jų atkurti. Kai kurių miestų gatvėse sunaikinamos medžių alėjos, šaligatviuose trūnija nupjautų ir neatkurtų medžių kelmai. Taip miestuose mažėja želdinių, kurie galėtų prisidėti prie miestų taršos mažinimo, aplinkos oro vėsinimo bei drėkinimo karščių metu, transporto srauto sukeliamo triukšmo slopinimo. Todė ...

Julius Sabatauskas. Už valdančiųjų negebėjimus Lietuva moka žmonių gyvybėmis

Julius Sabatauskas. Už valdančiųjų negebėjimus Lietuva moka žmonių gyvybėmis

Jau pirmosios pandemijos bangos laikotarpiu paaiškėjo, kad Lietuvoje miršta kur kas daugiau žmonių nei įprastai – ir ne vien dėl COVID–19, bet ir dėl kitų priežasčių, tiksliau pasakius, miršta, nes per pandemiją negauna gydymo. Tuomet teko ne kartą ir ne du į viešumą kelti faktus, kad gydymo įstaigoms teikiant ribotas paslaugas, Lietuva praranda tūkstančius žmonių – dėl atidėtų operacijų, laiku nediagnozuotų ligų, nesuteiktų gydymo paslaugų. Negana to, praėjusios kadencijos valdantieji užsimojo imtis gydymo įstaigų pertvarkos. Iškilo grėsmė, kad bus uždarytos kai kurios rajonų ligoninės. Ir visa tai vyko kaip tik tuo metu, kai Lietuvos žmonėms, nepabijosiu to žodžio, mirtinai trūko medikų pagalbos. Pandemija persirito į naują bangą, o valdžia Lietuvoje – į naujų politikų rankas. Deja, sveikatos sistemoje proveržio nematyti, netgi blogiau – pandemija nesuval ...

Povilas Pinelis. Šešerius metus žudoma sostinė

Povilas Pinelis. Šešerius metus žudoma sostinė

Visuomenė pastarosiomis dienomis galiausiai atkreipė dėmesį į Nacionalinio stadiono projektą – ne vieno vis dažniau ir drąsiau įvardijamą kaip „amžiaus afera“ – kuriuo dabartinė Vilniaus valdžia žada ilgam užnerti didelę skolos naštą ant Vilniaus gyventojų pečių. Gal kiek apmaudu, kad buvo numojama ranka į sporto bendruomenių ar Vilniaus valdžiai oponuojančių politikų jau gerokai anksčiau siųstus pavojaus signalus. Tema įdomia ir aktualia tapo tik po to, kai gerai užpainiotus galimos korupcijos mazgus iš peties ėmėsi raizgyti buvęs žurnalistas ir vienas įtakingiausių šalies tinklaraštininkų, taip nemenkai supykdydamas mero komandą ir didžiausius jo politinės jėgos rėmėjus. Ką gi, geriau vėliau negu niekad, ypač todėl, kad ši tema leidžia plačiau pažvelgti į jau šešerius metus vykstantį sostinės regresą. Nors Skirmantas Malinauskas kaip vieną gyventojų bejėgiškumo ...

Julius Sabatauskas: Kainų augimas tenkina valdžią, bet kas už tai sumokės?

Julius Sabatauskas: Kainų augimas tenkina valdžią, bet kas už tai sumokės?

Per 9 šių metų mėnesius kainos Lietuvoje jau išaugo 6,3 procento.  Pensininkai nė nepajus to simbolinio pensijų padidinimo, kurį taip reklamavo valdžia, – infliacija viską prarijo. Ir kuklias, daugelį metų kauptas santaupas negailestingai apkramtė.  Minimalų darbo užmokestį gaunančių darbuotojų „popierinė“ alga 2020 m. buvo 607 eurai per mėnesį. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) padidintas iki 642 eurų, arba 5,8 procentais. Kainoms išaugus 6,3 procento, perkamosios galios padidėjimas ištirpo: dabar jau neužteks pinigų nusipirkti tiek prekių, kiek galėjote įsigyti 2020 m. pabaigoje. Kainų pasiutpolkė klupdo daugumą iš darbo užmokesčio pragyvenančių lietuvių. Statistikos departamento duomenimis, daugumoje ūkio sektorių algos augo lėčiau, nei kilo kainos, kitaip tariant, algų perkamoji galia sparčiai mažėjo.  Švietimo darbuotojai ...

Alfonsas Brazas, Juozas Olekas. Kokio švietimo siekiame – elitinio išrinktiesiems ar kokybiško visiems?

Alfonsas Brazas, Juozas Olekas. Kokio švietimo siekiame – elitinio išrinktiesiems ar kokybiško visiems?

Mums, socialdemokratams, lygios galimybės ir lygiavertės sąlygos kiekvienam vaikui siekti kokybiško išsilavinimo nėra tik gražus lozungas, nes tai yra esminis dalykas, užtikrinant lygias galimybes ir perspektyvas visiems. Per šią prizmę mes vertiname ir nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 m. Susitarime yra tikrai daug gerų dalykų, surašyti, atrodo, teisingi siekiai ir tikslai. Tačiau jame trūksta aiškumo, kaip tie tikslai bus pasiekti. Todėl socialdemokratai ir pateikė savo konkrečias pastabas susitarimui, kuriomis siekiama didesnio aiškumo užtikrinant lygias galimybes ir lygiavertes sąlygas kiekvieno vaiko ugdymui bei konkretumo mažinant išsilavinimo nelygybę, kurią nulemia socialinė atskirtis. Išsilavinimo nelygybė yra viena iš ryškiausių Lietuvos švietimo problemų, kuri, savo ruožtu, gilina socialinę atskirtį. Socialinės-ekonomi ...

V. Andriukaitis. Kam mus kviečia „kolaborantas“ Maironis? Laukiant sprendimo dėl P. Cvirkos paminklo likimo

V. Andriukaitis. Kam mus kviečia „kolaborantas“ Maironis? Laukiant sprendimo dėl P. Cvirkos paminklo likimo

Turtingas rugsėjis, Mokslo ir žinių diena prasidėjęs. Kadangi pagal Konstituciją asmenims iki 16 metų mokslas privalomas, tai nedrįstu abejoti bendra aukšta mūsų apsišvietusios visuomenės kultūra. Juolab kad nuo garsiosios vieno aktyvaus veikėjo frazės, ištartos 1988 m. per Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą, jog „gyvenam kultūros griuvėsiuose", prabėgo daugiau kaip trisdešimt metų. Tad nauja karta užaugo, lyg ir nesužalota anų laikų kultūros griuvėsių. Kodėl turiu pagrindo taip teigti? Mano Facebook paskyroje išsiplėtojo tikrai įdomi diskusija dėl rašytojo ir sovietinio veikėjo Petro Cvirkos paminklo likimo. Dešimtys tūkstančių apsilankymų, palikusių ir išliekamąją vertę turinčius įvairiausių komentarų. Tad temos aktualumu neabejoju. Žinoma, ir komentarai, ir replikos, ir nuomonių įvairovė manęs nenustebino. Viską galima būtų apibendrinti ...

Gintautas Paluckas. Technologijų karai: kodėl Europa miega?

Gintautas Paluckas. Technologijų karai: kodėl Europa miega?

Pandemijos sukelti ekonominiai sukrėtimai pasaulyje paspartino tai, ką galime pavadinti technologiniais karais - Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija pradėjo rimtą ir bekompromisę kovą dėl technologinės įtakos zonų. Liūdniausia, kad Europa šioje kovoje yra tik mūšio laukas. Kaip sukurti technologijų milžinus plyname lauke? Aukštųjų technologijų pramonei yra būdingas didelis kapitalo ir palaikymo iš valstybės poreikis. Todėl nenuostabu, kad po Antrojo pasaulinio karo Jungtinės Amerikos Valstijos – tuo metu vienintelis stiprus geopolitinis žaidėjas, - valstybės investicijas dosniai skyrė gynybai, aukštąjam mokslui ir technologijoms, kad įtvirtintų turimą  pranašumą. JAV buvo ir tebėra valstybė, išsiskirianti pačia gyvybingiausia kapitalo rinka. Silicio slėnis yra ta vieta, kur susitinka technologijos ir kapitalas. Kita vertus, kaip atskleidė ekonomistė  M. Maz ...

Close