Aloyzas Sakalas. Kur prasmenga mokytojų algos?

Aloyzas Sakalas. Kur prasmenga mokytojų algos?

Tik ką prigeso mokytojų demonstracijos ir jų streikai. Mokytojų reikalavimo ženkliai padidinti jų atlyginimus taip ir neišgirdo Vyriausybės ausys, nes, atseit, nėra tam papildomų lėšų, kurias galima būtų skirti Švietimo ir mokslo ministerijai. Bet ar tai vienintelis kelias patenkinti teisėtus mokytojų reikalavimus? Ekonomisto N. Mačiulio nuomone didžiausia problema ne ŠMM skiriamas pinigų kiekis, o neefektyvus jų panaudojimas. Ir iš tiesų, Lietuva skiria švietimo finansavimui 5,2 proc. BVP, o mokytojų algos nesiekia nei 1000 eurų. Tuo tarpu, nors Vokietija skiria švietimo finansavimui vienu procentiniu BVP punktu mažiau nei Lietuva, bet Vokietijos mokytojų atlyginimai yra žymiai didesni nei Lietuvos mokytojų. Bet tegu kalba konkretūs skaičiai, kurie pateikti lentelėje. Čia pateikti atlyginimai „ant popieriaus“ (Bruttogehalt) ir gaunami į rankas (Nettogehalt). Kart ...

Juozas Nekrošius. Kultūra nėra mada ar išimtis

Juozas Nekrošius. Kultūra nėra mada ar išimtis

Tam, kad kūryboje atsispindėtų individuali jausena ar  nuoširdi menininko pozicija, reikalinga asmeninė bei kultūrinė patirtis. Juozas Nekrošius yra žurnalistas, spaudos ir kultūros darbuotojas, poetas, politinis bei visuomenės veikėjas, 1992-1996 m. LR Seimo narys, 1994–1996 m. Lietuvos kultūros ministras. Parašė keliolika poezijos knygų suaugusiems ir vaikams, dainų tekstų, libretų,  recenzijų ir straipsnių leidybos, kultūros, spaudos klausimais. Jo poezijos knygų išleista rusų, latvių, armėnų kalbomis. Šiandien Juozas Nekrošius dalijasi savo įžvalgomis apie kultūrą. Ir kaip  pats sako,  ,,gyvąją nereglamentuojamąją, bet kūrybišką veiklą būtina  skatinti, jai padėti, tiek morališkai, tiek įstatymiškai, ją  remti, ypač, socialdemokratams...“ Kas mane labiausiai nustebino, kai aktyviau ir konkrečiau dirbau kultūroje, domėjausi kultūros esminiais, praktiniais, o t ...

G.Paluckas apie premjero manevrą: problemų priežastis – ne ministrų pavardės

G.Paluckas apie premjero manevrą: problemų priežastis – ne ministrų pavardės

Ministrų keitimas atveria duris diskusijai ir galimam politinių partijų susitarimui, kuris mažintų visuomenėje kylančias socialines įtampas, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP) Gintautas Paluckas. Anot LSDP pirmininko, premjeras Saulius Skvernelis, pranešęs apie trijų ministrų keitimą, panašu, pripažįsta savo klaidas. Tačiau sisteminės problemos niekur nedings – pats Vyriausybės vadovas ir jo ministras yra atsakingi už „minimalios valstybės" projekto įgyvendinimą. „Problemas premjeras mėgina suasmeninti. Kitaip tariant, galvoja, kad nuleidus kraują, žmonės pamirš, kad tai yra pačios Vyriausybės sukurtos problemos. Net ir pakeitus ministrus socialinės įtampos išliks, nes jų priežastis – ne ministrų „grožis", o Vyriausybės pastangos mažinti visuomenei reikalingų viešųjų paslaugų apimtį ir prieinamumą per klaidingas reformas", - sako G. Paluckas ...

Arkadijus Vinokuras. Apie autoritarinio mentaliteto įkaitus

Arkadijus Vinokuras. Apie autoritarinio mentaliteto įkaitus

Vienas jų, Jurga Lago, stoja į kovą už smurtaujančias prieš vaikus šeimas ir prieš tą „žiaurią sistemą" norinčią vaikus apginti: „Mes ateinam jau pamatę tą sistemą, jos norą lįsti gilyn į šeimas, jos ilgus nagus, sukištus giliai į sovietines komunalkes – be privatumo, be teisės į gyvenimą". Problema su šiuo teiginiu, kad „Mes", tai yra Jurga Lago ir dalis „už nedraskomą šeimą", taip ir įstrigo tose sovietinėse komunalkėse, kur fizinis ir psichologinis smurtas prieš vaikus ir moteris buvo norma. Deja, ši norma vėl keliama ant pjedestalo – politiniais sumetimais. Problema kur kas gilesnė, nei pastoviai besikartojantys sovietinio mentaliteto recidyvai. Violetinė isterija parodė, kad šalyje yra mažiausiai 100 000 žmonių (tiek balsavo už N. Venckienės partiją), kurių neišprusimu pastoviai naudojamąsi taip kuriant nepatenkintų masių vaizdą. Kas naudojasi? Tai politikos p ...

Juozas Olekas. Valstietiškos reformos – daug skiedrų, mažai malkų

Juozas Olekas. Valstietiškos reformos – daug skiedrų, mažai malkų

Struktūrinės reformos labai laukiamos ir reikalingos Lietuvai. Tai supratę „valdantieji“ pasiskelbė profesionalais ir reformatoriais. Užsimojo plačiai ir daug, bet vaizdas kol kas toks, kad priskaldė daugiau skiedrų negu malkų. Akivaizdus ir labai skaudus vadinamosios Matuko reformos pavyzdys. Šią pertvarką inspiravo visą Lietuvą sukrėtusi mažo keturmečio žūtis šeimoje nuo artimiausių  žmonių. Keisti, stiprinti visą vaikų teisių priežiūros ir organizavimo sistemą reikėjo. Buvo parengti įstatymai, priimti Seime. Bet kas nutiko, kai jų ėmėsi profesionalų vyriausybė? Socialdemokratai jau vasarą kėlė klausimą, dėl reformuojamai vaikų teisių apsaugos sistemai neparengtų specialistų – su vaikais dirbančių psichologų, nuo kurių priklauso teismų sprendimai, ir tų pačių socialinių darbuotojų, mobiliųjų grupių trūkumo. Pagaliau, vaikų teisių apsaugos reformai nebuvo skirta ...

Alfonsas Brazas: motyvacija, resursai ir pinigai

Alfonsas Brazas: motyvacija, resursai ir pinigai

Socialdemokratinė vizija iki 2024 m. Pažangi visuomenė: ŠVIETIMAS ir KULTŪRA.  Mano pastabos.   MOTYVACIJA: deja, jos dažnai neturi nei studentai ir dėstytojai, nei mokiniai ir mokytojai. Kodėl? Todėl, kad sukurta keista  sistema, kada „vieni vaidina, kad moko, kiti - kad mokosi". Todėl, kad atestatą atėjus abitūros laikui tiesiog gauni, o diplomą paprasčiausiai gali nusipirkti (yra tokių „aukštųjų" mokyklų, ne paslaptis). Deja, tokia karti tiesa. Taigi, imkim ir atkurkim tą motyvaciją mokytis. Pirmiausia, padarykim, kad į universitetus būtų galima pakliūti tik su abitūros balu > 5 (kol kas, bent > 4), o į kolegijas - su abitūros balu > 4 (kol kas, bent > 3). Pamatysime, kaip moksleiviai ims mokytis, kaip išaugs jų motyvacija. Antra, padarykime taip, kad už aukštąjį mokslą nemokėtų tik  40% kiekvienos specialybės geriausiai stojamuosius, o po to ...

M. Jankauskaitė: prieš 100 metų moterys iškovojo demokratiją visai Lietuvai

M. Jankauskaitė: prieš 100 metų moterys iškovojo demokratiją visai Lietuvai

Prieš 100 metų buvo priimti Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai, kuriuose paskelbta: rinkimų teisę Lietuvoje turės visi – ir moterys, ir vyrai be jokių tautybės, tikėjimo, turto ir, žinoma, lyties apribojimų. Moterims JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, galiausiai Šveicarijoje teko laukti ilgiau. „Jeigu prieš šimtą metų Lietuvos moterys nebūtų išsikovojusios teisės balsuoti, šiandien mes negalėtume vadintis iš tiesų demokratine visuomene. Kovodamos už savo balsavimo teises jos iš esmės iškovojo demokratiją visai Lietuvai“, – sako socialdemokratė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė. Kita vertus, šis jubiliejus primena, kad už savo teises būtina kovoti ir būti pasirengus jas ginti. „Dabar moterys jau nebesitenkina visuotinio balsavimo teisėmis, reikalauja gilesnės demokratijos, kuri būtų pagrįsta dalyv ...

Close