Ruslanas Baranovas. Helikopterio pinigai ir gerovės valstybė

Ruslanas Baranovas. Helikopterio pinigai ir gerovės valstybė

Paramai verslui stringant, o bedarbių gretoms plečiantis, Vyriausybė visuomenei pristatė 200 eurų vienkartinės išmokos pensininkams idėją. Turbūt jums kyla klausimas kodėl pensininkams – šie, regis, pandemijos metu pajamų šaltinio neprarado? Klausite, kodėl, jei norime kelti vartojimą renkamės būtent pensininkų grupę? Šie klausimai kyla ir man. Prezidentas Gitanas Nausėda, sau būdinga gero meškino maniera, pridūrė, kad išmokos turėtų pasiekti ir daugiau žmonių – šeimas su mažais vaikais, neįgaliuosius, našlaičius. Nesupraskite manęs klaidingai – visų šių grupių pajamos jau seniai neleidžia joms gyventi oraus gyvenimo. Kaip ir medikų, socialinių darbuotojų, mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų. Visgi, šiandien politikos pamėgtas „dar siūlau išmokėti x grupei!“ atskleidžia tiek visišką vaizduotės stygių, tiek tragiškai ribotą „gerovės valstybės“ supratimą, tiek prieš ...

Remigijus Baniulis. Baltarusijos AE liks Rusijos standartų zonoje?

Remigijus Baniulis. Baltarusijos AE liks Rusijos standartų zonoje?

Pandemija, pandemija, pandemija. Ji užgožia viską. Žinoma, ir pandemijos fone pramogų atsiranda. Retkarčiais visuomenę karantininėje rutinoje prablaško susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, kartais – pinigų dalybos, kaip iš gausybės rago pagal principą „tam davė, tam nedavė“, ar  tiesiog galimybė viešumoje pasirodyti be kaukės. Ir kol Vyriausybė suka galvą, kada šalyje nutraukti karantiną – dabar ar po dvejų metų (tarsi nebūtų įmanoma zonose, kur kyla nauji židiniai, skelbti ribotą karantiną), Astravo atominės elektrinės statybų aikštelėje tyliai verda darbai, o pirmojo reaktoriaus operatoriai jau repetuoja paleidimo mygtuko paspaudimo ceremoniją. Nepaisydami nei viruso, nei Lietuvos pareiškimų „NE ASTRAVO AE“. Koncentruojamės tik į elektros pirkimo-nepirkimo klausimus ir nepradedame galvoti, kaip gyvensime, kai AE pradės veikti, kaip stiprinsime ...

Fausta Roznytė. Praktika-modernioji vergovės forma?

Fausta Roznytė. Praktika-modernioji vergovės forma?

Volteras yra pasakęs „Darbas apsaugo mus nuo trijų didžiųjų blogybių: nuobodulio, ydų ir skurdo“. Matyt, Volteras nėra atlikęs studentų praktikos. Praktika – modernioji vergovės forma? Ir nesupraskite manęs klaidingai, ne visos praktikos yra blogos. Yra puikių pavyzdžių, tačiau labai dažnai, kalbant apie studentų praktikas, reiktų sakyti: „praktika sudaro prielaidas trims dalykams: nuoboduliui, ydų perėmimui ir didina skurdą“. Praktikos tikslas turėtų būti įgytų teorinių žinių pritaikymas darbe, turėtų suformuoti praktinius įgūdžius ar juos pagilinti, o teoriniam pagrindui suteikti kūną. Praktika tikrai labai reikalinga ir neretai duoda tvirtesnę atspirtį studentui tapti specialistu, pagreitiną jo įsiliejimą į darbo rinką. Tačiau tokių praktikų vis dar yra mažuma. Dėl to kaltas ne tik vis dar sunkiai besikeičiantis požiūris į praktikas iš v ...

Ar Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybos dėl ateities santykių baigsis katastrofa?

Ar Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybos dėl ateities santykių baigsis katastrofa?

Gegužės 11 dieną įvyko trečiasis derybų tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės raundas dėl bendradarbiavimo po „Brexito“. „Kaip ir balandžio 24 dieną vykęs antrasis raundas, šis irgi neatnešė jokios pažangos“, – teigia buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis. Dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES buvo susitarta tik praėjusių metų pabaigoje, o naujasis bendradarbiavimo režimas turėtų įsigalioti jau nuo 2021 m. sausio 1 d. Tad iškilo ambicingas uždavinys: per vienuolika mėnesių po JK išstojimo pratęsti derybas ir pasirašyti naują bendradarbiavimo sutartį. Paprastai dėl tokių sudėtingų klausimų paketo deramasi bent kelis metus. Iš esmės susitarti buvo planuojama dar vasarą, tačiau jei to padaryti nepavyks, liepą reikėtų pratęsti pereinamąjį periodą. „Jei susitarti iki naujųjų metų nepavyks įsigaliojusios PPO taisyklės t.y. ...

Vaidas Rusys. Vyriausybės ataskaita, spektaklis mūsų akims ir rožinis vienaragis

Vaidas Rusys. Vyriausybės ataskaita, spektaklis mūsų akims ir rožinis vienaragis

Iš Seimo tribūnos girdėjom premjero pasigyrimų tiradą apie „rezultatus, kurie paklojo pagrindą, nuo kurio atsispyrę lengviau įveikiame šiandieninius sunkumus“.Visa ataskaita, kurią sudaro 200 puslapių, buvo įkelta kiek anksčiau. Premjeras, ją pristatydamas, paminėjo tik esminius jos uždavinius. Tačiau ar Sauliaus Skvernelio Vyriausybės ataskaita raštu ir žodžiu sutampa? Ar visos tos pagyros apie didžiai nuveiktus darbus nėra tik priešrinkiminis spektaklis? Ekonomika auga, o skurdo rodikliai kinta labai minimaliai Pagrindinis šios Vyriausybės prioritetas buvo mažinti skurdą ir socialinę atskirtį bei jų pasakos apie tai, kokie jie bus neliberalūs. S.Skvernelis antradienį gyrėsi, kaip sparčiai augo Lietuvos BVP. Ačiū verslui, darbštiems ir kūrybingiems žmonėms, kurie BVP per tris metus paaugino daugiau nei 9 milijardais eurų. Premjeras sugebėjo net vienaragiu pasigir ...

Žana Andrejeva: slaugytojo profesijai dėmesio reikia daugiau

Žana Andrejeva: slaugytojo profesijai dėmesio reikia daugiau

Kasmet gegužės 12-tąją viso pasaulio slaugytojai pažymi savo profesinę šventę – Tarptautinę slaugytojų dieną, švenčiamą tarptautinės Raudonojo kryžiaus organizacijos sprendimu, anglų slaugytojos Florence Nightingale (1820 05 12) garbei. Gailestingumo ir pasiaukojimo kenčiančiam žmogui simboliu tapusi moteris Krymo karo metu Turkijoje organizavo sužeistųjų gydymą ir priežiūrą, o vėliau tapo pirmoji slaugių kursų rengėja Anglijoje. Šiuolaikiniame pasaulyje slaugytojai yra viena didžiausių sveikatos priežiūros specialistų grupių, kurios rengimui, kvalifikacijai, nuolatiniam tobulėjimui skiriamas ypatingas dėmesys. O Lietuvoje? Manau, kad slaugos mokslas mūsų šalyje pažengė ir jau baigia pasivyti Vakarų valstybes, tačiau kaip atskiras mokslas, nelengvai skinasi kelią. Dirbu slaugytoja daugiau nei 25 metus. Profesijos pasirinkimą nulėmė meilė vaikams ir mano močiutė, i ...

Antanas Valionis apie ES ateitį: esame kryžkelėje

Antanas Valionis apie ES ateitį: esame kryžkelėje

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis pastebi, jog šiuo metu svarbiausias uždavinys Europai  – kuo greičiau pažaboti koronaviruso pandemiją, tačiau po jo visu rimtumu vėl iškils ES ateities klausimas. „1990 metais Lietuva, paskelbusi nepriklausomybę, gerai suprato koks trapus jos savarankiškumas. Savo nepriklausomybę mes galėjome užtikrinti tik Euroatlantinėse struktūrose – ES ir NATO. Valstybės politikai, nesvarbu kairieji ar dešinieji, vieningai siekė šios svarbiausio tikslo. Ir pasiekė. ES narystė įjungė Lietuvą į europinių vertybių kultūrinę erdvę, sukūrė ekonomines galimybes pašalinti atsilikimą. Tačiau tai – jau istorija, kurioje ir mes, Lietuva, aktyviai dalyvaujam“, – naujus Europos Sąjungai kylančius iššūkius įžvelgia diplomatas. Visą straipsnį ir video siužetą galite rasite ČIA   ...

Close