Vytautas Plečkaitis. Mes visi mylime Ukrainą, bet nebūtinai jos oligarchus

Vytautas Plečkaitis. Mes visi mylime Ukrainą, bet nebūtinai jos oligarchus

Lietuva ir jos valdžia myli Ukrainą, padeda jai moraliai ir šiek tiek materialiai. Kiek apskritai gali padėti 2,8 mln tauta beveik dvidešimt kartų už ją didesnei, pati gaudama milijardines finansines injekcias iš Europos Sąjungos. Lietuviai su ukrainiečiais palaiko ryšius dar nuo Didžiojo kunigaikščio Gedimino ir jo įpėdinio Algirdo  laikų, kai lietuviai valdė Kijevą ir nemažą dalį jos vakarinių žmių. Šiandien Ukraina pagal plotą yra didesnė už Prancūziją, o pagal gyventojų skaičių gerokai pralenkia Lenkiją. Tiesa, Rusijos agresija Ukrainos plotą ir gyventojų skaičių šiek tiek sumažino. Tačiau solidarumas su Ukraina ypač Vidurio Rytų Europoje nuo to padidėjo Ukrainiečiai atsakydami į mūsų meilę ir rūpestį, taip pat myli mūsų šalį. Jie padeda mums spręsti dmografines problemas, pakeisdami mūsų išvykstančią į Vakarus darbo jėgą į ukrainietišką. Be jų, galbūt, net ba ...

Tomas Bilevičius. Ar į Lietuvą grįš Centrinė televizija?

Tomas Bilevičius. Ar į Lietuvą grįš Centrinė televizija?

Prabėgo pirmasis žurnalistikos studijų mėnuo ir sunku nereaguoti į teorijoje išgirstas, o dabar mūsų panosėje vykstančias realijas. Dar praėjusią savaitę žurnalistikos įvado paskaitoje dėstytojas pasakojo apie visuomeninio ir valstybinio transliuotojo skirtumus, apie stiprią ir silpną žiniasklaidą, apie jos modelius ir tendencijas. Neilgai trukus tą patį iš dėstytojo išgirdau ir stebint visuomeninį tranliuotoją, o bendrai matome kėsinimusis į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Kodėl rašau apie šiuos dalykus? Praėjusią savaitę pasirodė LR Seimo specialiosios komisijos (kurioje liko tik valstiečių atstovai) išvados, kuriomis siūloma keisti LRT struktūrą, LRT tarybos, kuri užtikrina sklandžią LRT veiklą, delegavimo tvarką ir išdygo siūlymai steigti LRT valdybą, kuri atliktų operatyvinius transliuotojo darbus. Šiuo metu Lietuvoje veikia mechanizmas, kuomet L ...

Evaldas Navickas: 5 idėjos šeimos medicinai

Evaldas Navickas: 5 idėjos šeimos medicinai

Sveikatos apsaugos ministerija visai neseniai pradėjo projektą „100 idėjų šeimos medicinai“. Jo metu kiekvienas kviečiamas siūlyti idėjas, kaip pagerinti šeimos medicinos paslaugų kokybę ir prieinamumą. Džiugu, jog šia sritimi susirūpinta globaliai ir į sprendimų paieškas pasitelkta visuomenė, nors išklausius pačius šeimos gydytojus ir gydymo įstaigų vadovus galima būtų ir eiles sutrumpinti ir paslaugų kokybę pagerinti. Teikiame penkias idėjas, kurias aptarėme kartu su kolegomis, kurie yra arčiausiai paciento. 1.Suteikti gydymo įstaigoms galimybę kviesti pacientus kasmetiniams profilaktiniams sveikatos patikrinimui, atsižvelgiant į amžiaus grupes ir toms amžiaus grupėms būdingas ligas Patikrinimus atliktų šeimos gydytojas. Su vaikais šis klausimas lyg ir išspręstas – kasmet kviečiame vaikus profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, nes reikalingos pažymos į ugdymo įs ...

Justas Vaišnoras. Maištas laive. Kodėl nepritariu kapitonui Gintautui Paluckui

Justas Vaišnoras. Maištas laive. Kodėl nepritariu kapitonui Gintautui Paluckui

Šis atviras laiškas pirmiausiai yra skiriamas socialdemokratų rėmėjams, kuriuos nuvylė ir kuriuos pradžiugino LSDP pirmininko G. Palucko atsisakymas pasirašyti nacionalinį susitarimą „Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių“. Dokumentą pasirašė visi (išskyrus tvarkiečius, kurie pasikonsultavę, gal visgi prisijungs prie signatarų, ir socialdemokratus). Niekas nekalba, kad taip būtina daryti „dėl kompanijos“ ar dėl to, „ką pagalvos kiti“, tačiau jokie partiniai interesai negali būti aukščiau nacionalinių interesų. Beje, Lietuvoje niekas nedraudžia diskusijų dėl išlaidų gynybai. Diskusijos negali būti tabu – anaiptol, tokios diskusijos yra sveikintinos ir būtinos tam, kad visiems tinkamai ir argumentuotai galėtume išaiškinti, kodėl privalome didinti išlaidas Lietuvos Respublikos gynybai. Savo veiksmais G. Paluckas parodė, kad mano kitaip. Noriu skaitytojus patikinti, ka ...

Vytautas Plečkaitis. Kaip Rusijos prezidentas draugavo su JAV: „Perduok Europą Rusijai“

Vytautas Plečkaitis. Kaip Rusijos prezidentas draugavo su JAV: „Perduok Europą Rusijai“

Lietuvoje yra vis dar gajus mitas, kad Rusiją valdęs prezidentas Borisas Jelcinas buvo didelis demokratas ir mūsų draugas, nes jam valdant Rusiją Lietuva tapo nepriklausoma ir laisva, iš jos buvo išvesta Rusijos kariuomenė. Tai tiesa, bet ar dėl to, kad jis buvo demokratas? Gal greičiau todėl, kad Rusijoje siautė ekonominė ir socialinė suirutė, ji buvo nusilpusi ir didele dalimi priklausė nuo Vakarų, pirmiausia nuo JAV finansinių injekcijų. B. Jelcinas neretai pateikiamas kaip antipodas autokratui V. Putinui, nors kažin, ar Jelcinas nebuvo toks pats autokratas, pradėjęs pirmą Čečėnijos karą ir pasmerkęs tūkstančius žmonių pražūčiai. Kaip Rusijos politinis elitas, supęs B. Jelciną ir jis pats, suprato demokratiją ir kokios Europos troško Rusijos prezidentas, parodo neseniai paskelbti JAV prezidento B. Clintono ir Rusijos prezidento buvę slapti, privatūs, užrašyti t ...

Aloyzas Sakalas. Trys istorinės klaidos Sąjūdžio istorijoje

Aloyzas Sakalas. Trys istorinės klaidos Sąjūdžio istorijoje

2018 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucinėje salėje paminėtas Sąjūdžio 30 metų jubiliejus. Buvo sakomos kalbos, senieji sąjūdiečiai pabendravo vieni su kitais ir su spaudos atstovais. Bet ne vienam dalyviui kilo dar pilnai neatsakytas klausimas, kokias istorines klaidas padarė atkūręs Lietuvos nepriklausomybę Sąjūdis, jei rinkėjai jį kažkodėl nustūmė nuo politinės valdžios per 1992 metų rinkimus. Kaip žinoma, rinkėjai tada valdžią perdavė buvusiai komunistų partijai, pasivadinusiai LDDP, kuriai net pritrūko fizinių asmenų rinkimuose iškovotoms daugiamandatėms vietoms užimti. Pirmąją istorinę klaidą 1990 03 15 įvardino vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų Arvydas Juozaitis. Jo nuomone, ši klaida – tai Vytauto Landsbergio išrinkimas Aukščiausiosios Tarybos (toliau AT) pirmininku. Galima sutikti su tokiu teiginiu, galima nesutikti, bet daug faktų, dalį kurių ...

Dovilė Šakalienė. Kas pažabos antstolius?

Dovilė Šakalienė. Kas pažabos antstolius?

Žurnalas „Savaitė“ klausia: kas pažabos antstolius? Nuoširdžiai džiaugiuosi Prezidentės iniciatyva – labai nelygioje kovoje jos tvirta pozicija ir parama itin svarbi. Jau pavasarį, kai Seime taip sunkiai ėjo mano pataisos Civilinio proceso kodeksui, remiamos Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo bei šimtų kitų nevyriausybinių organizacijų (viso – apie 600), aiškiai pamatėme kaip giliai įaugęs antstolių lobizmas į įstatymų leidybą ir politikos formavimą. Tai ir nestebina – iš vienos pusės turime 300 000 paprastų žmonių, kuriuos slegia skolos, kurie neturi pinigų brangiems advokatams, o iš kitos pusės – gerą šimtą puikių, stiprių teisininkų, uždirbančių 15 milijonų eurų per metus. Tiek metų buvo ignoruojamas faktas, jog antstoliai vykdo valstybės deleguotą funkciją, tai nėra šiaip verslas. Ir dėl to stebina didžiulis pyktis ir ginčai paviešinus antstolių u ...

Close