Vytenis Andriukaitis. Ar rusai kelia grėsmę Lietuvai? Ne. V. Putino režimas – taip.

Vytenis Andriukaitis. Ar rusai kelia grėsmę Lietuvai? Ne. V. Putino režimas – taip.

Šiandien padaryti tokį viešą pareiškimą – reiškia pasiruošti puolimui. Ne, ne Rusijos, bet vietinių dešiniųjų. Ir tuo viskas pasakyta apie Lietuvos dešimties metų nelanksčią nacionalinio saugumo ir apskritai užsienio politiką. Nors Lietuva yra visateisė Europos Sąjungos (ES), Jungtinių Tautų (JT), NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir kitų organizacijų narė; nors visų ES šalių narių bendri sprendimai užsienio ir saugumo, saugumo ir gynybos, klimato kaitos, kovos su tarptautiniu terorizmu, nelegalia migracija ir prekyba žmonėmis srityse yra priimami bendru sutarimu, Lietuva nacionalinio saugumo kontekste tapo „vieno klausimo valstybe“. Tokia pozicija yra klaidinga iš principo. Efektyviausias kelias – kai Lietuvos dvišaliai santykiai sustiprinami, artimai bendraujant su mūsų Vakarų partneriais. Lietuva tarptautinėje arenoje neturi būt ...

Arkadijus Vinokuras. Ar yra vietos socialdemokratijai Lietuvoje?

Arkadijus Vinokuras. Ar yra vietos socialdemokratijai Lietuvoje?

Taip, su sąlyga, kad Lietuvoje yra tikra socialdemokratų partija. Jos, išskyrus pavadinimo, nebuvo trisdešimt metų. Todėl savaime suprantama, kad pirma, tuščią vietą užėmė dešinysis pusrutulis savo propagandoje sąmoningai tapatindamas socialdemokratiją su prakeiktu sovietiniu „socializmu“, nuo kurio mentaliteto po šiai dienai vis dar kenčia tūlas lietuvis. Antra, ir patys konservatoriai, tarp kurių taip pat buvo nemažas kiekis buvusios sovietinės komunistinės nomenklatūros, neišgelbėjo šalies nuo korupcinio mentaliteto nei didžiuosiuose miestuose, nei regionuose. Rezultatas – gatvė šiandien perėmė valdžią Lietuvoje. Įdomus ir tuo pat pamokomas paradoksas, tačiau, kalbant apie gerovės valstybės lūkesčius visuomenėje. Lietuvoje kalbos apie gerovės valstybę tuojau prakeikiamos dešiniųjų, kai tik pradedama kalbėti apie tikrus progresinius, turto, automobilių ir t. t. ...

Lukas Vaigauskas. Jungtinė Karalystė nuo Europos neatitols

Lukas Vaigauskas. Jungtinė Karalystė nuo Europos neatitols

Jungtinė Karalystė Europos Sąjungą turėjo palikti prieš 13 dienų. Nepavyko. Tada, remiantis planu 2.0 – šį penktadienį. Bet virš galvos pakibusi išstojimo be susitarimo grėsmė planus dar kartą pakoregavo. Per 1020 dienų (tiek laiko praėjo nuo įžymiojo referendumo) nesugebėta rasti tokio sprendimo, kurį remtų didžioji dalis parlamentarų, net nekalbant apie visuomenę. Jungtinės Karalystės dienraščio „The Telegraph“ užsakymu atliktoje apklausoje, kurioje klausta koks Brexit‘o variantas būtų tinkamiausias asmeniškai, buvo pateikti 6 galimi atsakymai. Visi surinko tarp 32 % ir 40 %. Populiariausias atsakymas buvo atšaukti išstojimo procedūrą ir likti ES sudėtyje. Taip, tai yra paprasčiausia apklausa ir kiekvienos apklausos rezultatai yra skirtingi bei priklauso nuo daugybės dedamųjų dalių. Tačiau verta pažymėti, jog „The Telegraph“ yra centro dešinės pakraipos dienraš ...

Aloyzas Sakalas. Kurį iš devynių pretendentų reikėtų išrinkti Lietuvos Respublikos prezidentu?

Aloyzas Sakalas. Kurį iš devynių pretendentų reikėtų išrinkti Lietuvos Respublikos prezidentu?

Tai, aišku, sunkus klausimas. Vieniems rinkėjams nereikia jokių esminių užsienio ir vidaus politikos pokyčių. Kitiems reikia prezidento, kuris pakeistų iš esmės vidaus ir užsienio politiką. Dar kiti norėtų laikyti Prezidentą savo įtakoje. Yra ir tokių, kurie norėtų „tvirtos rankos“. Prezidentas, kaip žinia, pats formuoja pagrindines užsienio politikos gaires, pritaria arba nepritaria ministro pirmininko teikiamoms ministrų kandidatūroms, tvarko teisėsaugą, vertina Seimo priimtus teisės aktus. Pradėkime nuo užsienio politikos. Kad dabartinė užsienio politika yra ne tik netikusi, bet ir pavojinga, įrodė Kovo 11-osios akto signataras Egidijus Bičkauskas savo pranešime Kovo 11-osios minėjime Seime. Šis pranešimas buvo publikuotas dienraščiuose ir žinių portaluose, todėl nėra jokio reikalo cituoti jo pagrindinių teiginių. Ne ką geresnė ir dabartinė (kaip ir buvusi) vi ...

Arkadijus Vinokuras. Kaip kultūringai skleisti neapykantą apsimetant auka

Arkadijus Vinokuras. Kaip kultūringai skleisti neapykantą apsimetant auka

Būtent taip suprantu nuomonės reiškėjos Reginos Statkuvienės paskvilį „Kodėl nepritariu „Baltic Pride“?“. Rašau „nuomonės reiškėja“, nes pavadinti ją žurnaliste neįmanoma dėl paskvilyje skleidžiamo melo apie homoseksualus. Dezinformacija ir fantazijos pateikiamos kaip įvykęs faktas. Pasakysiu tiesiai šviesiai: autorės nuomonė yra vos ne rasistinis manifestas, nukreiptas prieš žmogų ir žmonių grupę. Tačiau mano straipsnis nėra atsakymas vien pačiai autorei. Mat ji atstovauja daliai pakankamai išsilavinusių žmonių, homofobiją naudojančių asmeniniams ir politiniams interesams patenkinti. Vengdami kaltinimo rasizmu dešinieji demagogai skuba pabrėžti, jog gerbia homoseksualų teises ir laisves, nes žino, kad pastarieji nėra už įstatymo ribų. Bet kalbėdami apie homoseksualius asmenis, visada kultūringi jų nekentėjai kultūringai baigia žodeliu „bet...“. Negalėdami užprote ...

Margarita Jankauskaitė. Kas bijo moterų lyderystės?

Margarita Jankauskaitė. Kas bijo moterų lyderystės?

Moterų lyderystės klausimas tebėra opiausiųjų sąraše. Per 2005–2015 metus Lietuvos lyčių lygybės indekso rodikliai galios srityje smuko nuo 37,3 iš 100 galimų iki 36,6 taško. Perteklinis vyrų atstovavimas priimant sprendimus politikos, ekonomikos ir socialinėje srityse bado akis: ministrų kabinete nėra nė vienos moters; nacionalinių olimpinių sporto organizacijų aukščiausio lygio sprendimų priėmimo organuose, didžiųjų bendrovių valdybose, stebėtojų tarybose ar direktorių valdybose ir Lietuvos banko valdyboje vyrų yra 5–9 kartus daugiau (atitinkamai 89,6 proc., 85,2 proc. ir 80 proc.); Seime, savivaldybių tarybose ir valstybinio transliuotojo valdyboje – tris kartus daugiau (atitinkamai 76,2 proc., 75,4 proc., 72,2 proc.), o moksliniams tyrimams finansavimą skirstančių organizacijų valdybose – dvigubai daugiau nei moterų (67,9 proc.). Tokia disproporcija pažeidžia l ...

V. Andriukaitis: metas grąžinti Lietuvai jos ateitį

V. Andriukaitis: metas grąžinti Lietuvai jos ateitį

Socialinio teisingumo ir padorumo, o ne tuščių kalbų apie tai – štai ko iš tikrųjų trokšta Lietuva, įsitikinęs eurokomisaras, kandidatas į prezidentus Vytenis Andriukaitis, siūlantis šaliai kitą kelią. V. Andriukaičio vizijoje Lietuva, kurioje nei vienas žmogus nebūtų užmirštas. Lietuva, kurioje vienodas galimybes turi visi jos piliečiai. Lietuva, kurios vardas būtų tariamas su pasididžiavimu. „Vos tris milijonus gyventojų turinti šalis niekaip negali išbristi iš paskutiniųjų pozicijų, vertinant įvairius Europos Sąjungos (ES) statistinius rodiklius, pradedant nuo mažų atlyginimų ir pensijų, nelygybę palaikančios mokesčių sistemos iki prastos Lietuvos gyventojų sveikatos būklės ir didelio ankstyvų mirčių skaičiaus. O juk tai rodo realią Lietuvos padėtį, kurią būtina keisti“, –vertina jis. Žmonės – ne „statistiniai vidurkiai“ Ekonomikos augimas daugelio šalies gyv ...

Close