Vaida Baranovė. Ko gyvūnai (ir jų teisių gynėjai) tikisi iš naujosios valdžios

Vaida Baranovė. Ko gyvūnai (ir jų teisių gynėjai) tikisi iš naujosios valdžios

Rugsėjo pradžioje didžiulio žmonių susidomėjimo ir įsiūčio sulaukęs nelegalių šunų veisyklų skandalas, kaip ir daugelis panašaus pobūdžio sujudimų, deja, turėjo savo galiojimo laiką Nors tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarybos (VMVT) nekompetencija, ypač „Laisvės TV“ dėka, pakliuvo po padidinamuoju stiklu, o baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pataisų projektas tapo ne tik keleto gyvūnų teisių aktyvistų Seime, tačiau ir visos visuomenės rūpesčiu. Deja, masinis šurmulys, kaip ir visi masiniai šurmuliai, nutilo vos po poros savaičių. Seimo rudens sesijoje proveržių šiuo klausimu taip pat neįvyko. Ko galime laukti iš naujosios valdžios? Ingridai Šimonytei pateikus kandidatų į ministrus sąrašą, gyvūnų teisėmis ir aplinkosauga besidomintys žmonės nukreipė žvilgsnius į Aplinkos apsaugos ir Žemės ūkio (kuriai yra pavaldi VMVT) ministerijas. Kandidato/-ės į ...

Arkadijus Vinokuras. Šachas ir matas sąžiningai politinei kultūrai: laikas popkornams

Arkadijus Vinokuras. Šachas ir matas sąžiningai politinei kultūrai: laikas popkornams

Galima šį komentarą pavadinti ir „Kaip sąžiningos ir etiškos naujosios politikos era baigėsi dar neprasidėjusi“. Kerštas nėra demokratiškai rinktos valdžios prerogatyva. Taip, po ketverių metų karbauskininkų ir Co autoritarizmo ir savanaudiškumo valdžioje iš tikrųjų norisi jiems užvožti kaip reikiant. Tačiau naujajai valdančiajai daugumai atsisakius patvirtinti LVŽS atstovę į Seimo pirmininko pavaduotojo postą, vožtelėta buvo ir per žadėtą civilizuotą politinę kultūrą. Ramūnas Karbauskis, deja, teisus: spjauta ne į LVŽS, bet į juos rinkusius apie du šimtus tūkstančių rinkėjų. Naujoji liberalų sąjūdžio vadovė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, matyt, dar nesuprato, kokioje žaidimų aikštelėje ji žaidžia. Viena, kai esi atsakinga tik pati už save prie šachmatų lentos, ir visa kas kita – būti atsakinga prieš rinkėjus ir prieš visos Lietuvos elektoratą. Žais ...

Giedrė Purvaneckienė. 2020 Seimo rinkimai – moterų sėkmė?

Giedrė Purvaneckienė. 2020 Seimo rinkimai – moterų sėkmė?

Seime moterų bus šiek tiek daugiau: 38 iš 141, t.y. 27%. Į dabartinį Seimą buvo išrinkta 34 (21,3%). Turėsime daugiausia moterų per visą Nepriklausomybės laikotarpį, iki šiol daugiausia buvo išrinkta 2012 m. – 23,1%. Jeigu lygintume su Aukščiausiąja Taryba (1990 m., 10% moterų) ar 1992 m. rinkimais į Seimą (7,7%), tai padidėjimas žymus. Moterų procentai jau viršijo ketvirtadalį, tai yra pagaliau bus galima tikėtis, kad jų balsas bus išgirstas. Tačiau ar mus tenkina perspektyva būti tik išgirstomis? Manau, pradžiai mes norėtume trečdalio, kad galėtume paveikti sprendimus, o galutinis mūsų tikslas – 50/50. Panagrinėkime statistiką smulkiau, ji padės išsiaiškinti pokyčius. Partijų sąrašuose kandidačių buvo 33,6%, tarp jų iškeltų vienmandatėse apygardose – 26,6%. Daugiamandatėje sistemoje buvo išrinkta 30% moterų, o vienmandatėje – 24%. Daugiamandatė sistema palankesnė ...

Arkadijus Vinokuras. Dešiniųjų švietimo politika suklups ant istorinių tiesų

Arkadijus Vinokuras. Dešiniųjų švietimo politika suklups ant istorinių tiesų

Kol politikai leis sau spekuliuoti istorine tiesa balindami neišbalinamas dėmes, tol etišką politinę kultūrą matysime kaip savo ausis. Šiuolaikinę, demokratiniais principais grįstą švietimo politikos ir pedagogikos reformą galėsime pamiršti. Toliau bus velkamasi karbauskių ir dešiniųjų radikalų nurodyta kryptimi. Galiausiai, įstrigsime normaliam žmogui nesuprantamoje, absurdiškoje „gera morale“ grindžiamoje švietimo politikoje. Štai Laisvės partija savo švietimo politikos reformos programoje rašo: „Parengti tautinių mažumų švietimo strategiją, kuria būtų siekiama spręsti ugdymo kokybės netolygumus bei švietimo paslaugų prieinamumo klausimus visoje Lietuvoje.“ Įdomu, kaip konkrečiai Laisvės partija šią programinę nuostatą ruošiasi įgyvendinti? TS-LKD Seimo narys A. Ažubalis, svajojantis vėl tapti užsienio reikalų ministru, tiesiai šviesiai propaguoja fašistinę visu ...

Lukas Tamulynas. 2016 m. „valstiečių“ aidai 2020 m. progresyvioje koalicijoje

Lukas Tamulynas. 2016 m. „valstiečių“ aidai 2020 m. progresyvioje koalicijoje

Politika yra kompromisų menas – jame svarbu surasti sutarimą, įtikinti partnerius ir oponentus. Demokratijos žavesys, iš dalies, remiasi sutarimais, diskusijomis bei tuo, koks svarbus kiekvienos, net mažesnės, grupės žodis gali būti. Gali būti, tačiau ne visada būna. Taip atrodo ir žiūrint į vakar trijų partnerių pristatytą koalicijos sutartį. Peržiūrėjus ją, klausimų, matyt, kils visiems: liberalų rinkėjams dėl žmogaus teisių, konservatorių rinkėjams dėl taip reklamuoto „shifto“ link gerovės valstybės, man asmeniškai kyla klausimų, kas apskritai buvo nutarta ir susitarta – ir ar buvo? Gūdžiais 2016 m. sudarant koaliciją, socialdemokratai (bent dalis jų) stengėsi įtraukti kuo daugiau klausimų į koalicinę sutartį. Nors tuo metu būsimas premjeras prieš rinkimus linksmai fotografavosi su užrašu, kad ratifikuos Stambulo konvenciją (legendinė nuotrauka daryta Kaune, pr ...

Ruslanas Baranovas. Apie krikščioniškąjį balsavimą

Ruslanas Baranovas. Apie krikščioniškąjį balsavimą

Prieš kiekvienus rinkimus diskusijos dėl krikščionybės suaktyvėja. Nors dažniausiai klausiama, už ką turėtų ar neturėtų balsuoti krikščionys, kartais pristatomos ir išsamesnės asmeninės krikščioniškojo gyvenimo versijos. Šiame lauke rinkimai buvo kaip reta produktyvūs: nuo tradicinių diskusijų apie balsavimą, Gedimino Jauniaus evangelinio liberalizmo iki žmonių grupės, kuri nusprendė pasivadinti Krikščionių sąjunga ir „meldėsi“ per rinkimų į Seimą debatus. O kur dar dokumentiniame filme popiežiaus išsakytos mintys, kurias komentuoti ėmėsi visi kažką apie Bažnyčią išmanantys ir neišmanantys žmonės. Pradėti turbūt reikia nuo to, kad diskusijų intensyvumą lemia tai, kad krikščionybė Lietuvoje dažniausiai matoma kaip susijusi su politine dešine, o alternatyvios dešinės atstovai be ceremonijų ją savinasi. Girdint kaip Krikščionių sąjunga ar Petras Gražulis savo pažiūra ...

Arkadijus Vinokuras. LSDP – būti koalicijoje su LVŽS ir DP ar nebūti?

Arkadijus Vinokuras. LSDP – būti koalicijoje su LVŽS ir DP ar nebūti?

Šis hamletiškas klausimas dabar kaip niekada tiksliai apibrėžia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) politinę ir moralinę dilemą: būti ar nebūti koalicijoje su save diskreditavusiomis LVŽS ir Darbo partijomis. Abiejų partijų lyderiams, kuriems idėjinis nuoseklumas ir pagarba politinei kultūrai nėra vertybės, kompaniją galimai palaikys V. Tomaševskio tautinės gvardijos ir „socdarbiečių“ komunistinės kuopelės likučiai. Jie visi kažkodėl pristato save centro kairiaisiais. Puikiai suprantu partijos bičiulio Liutauro Gudžinsko pasibjaurėjimą šiam galimam nepadoriam kokteiliui. Jei tiksliau – koalicijoje su šiais dariniais LSDP patektų tarp kūjo ir priekalo. Tapus tokios koalicijos neįtakingais nariais, sveikas kudašiaus neišneši. Smirdėsi gerą dalį gyvenimo. Vis dėlto turiu pakelti kepurę prieš R. Karbauskį – intrigos meistrą, kurio dėka Darbo partija gavo 1,8 mili ...

Close