Lukas Tamulynas. Puota maro metu arba demokratija pralaimi

Lukas Tamulynas. Puota maro metu arba demokratija pralaimi

Jau kelis metus be perstojo buvo kalbama apie krizę. Taip jau yra, kad moderni ekonomika turi ciklus ir po augimo ateina stagnacija. Buvo kalbama, kad 2020 metų pabaigoje, 2021 metų pradžioje ekonomika nesustos, tačiau sulėtės. Nebuvo net minčių apie 2008 metų finansų rinkos griūtį ar dar daugiau – 1929 metų Didžiąją depresiją. Tačiau ko nei ekonomistai, nei valstybių vadovai negalėjo išpranašauti, tai mėnesio ar daugiau visiško užsidarymo: ne tik verslų, tačiau ir žmonių izoliacijos. Tai tapo visiška terra nova visam pasauliui. COVID–19, pradžioje sukėlęs vis dar tebesiaučiančią pandemiją, dabar jau aiškiai grasina ir viso pasaulio finansų sektoriui, paradoksas – paklausa dar ką tik buvo, pasiūla tikrai būtų, tačiau sveikata neleidžia. Ir kol gydytojai kovoja dėl kiekvieno iš mūsų gyvybės, kol ekonomika bando rasti būdų išgyventi, mes turime ir trečią auką, tiesa, ...

Arkadijus Vinokuras. Panika ir panieka

Arkadijus Vinokuras. Panika ir panieka

Kai valstybės vadovai neturi jokios krizės valdymo patirties, visuomenėje kyla panika. Kai vadovai bando užtušuoti savo neįgalumą autoritariniais metodais, jie rodo panieką visuomenei. Beprasmiška kaltinti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą už kelis kartus per dieną keičiamus įsakymus. Nes jį paskyrę yra tokie patys nepatyrę, todėl nesugebantys konstruktyviai valdyti krizės. Regis, sunkiai suvokdami, kad ant kortos žmogaus gyvybė. Ir laisvė. Apie paniką. Norėdamas kaip nors įrodyti savo nesamus gebėjimus ministras A. Veryga net apsirėdė šaulių uniforma. Šitaip savo kovą su virusu jis kilstelėjo į Servanteso „Don Kichoto“ tragiškomišką lygį. Tą lygį, kai jau nebežinai, ar verkti, ar juoktis. Jeigu jis tikrai yra tarnavęs karinėse pajėgose bent leitenantu, turėtų žinoti, kaip formuluojami kariuomenės vado įsakymai. Jie – ir tai svarbiausia – remiasi karinės ...

Linas Jonauskas. Lietuva – On Fire

Linas Jonauskas. Lietuva – On Fire

Kiekvieną pavasarį, vos tik laukus apdžiovina saulė ir šiltas vėjas, šalį užlieja žolės gaisrai. Kasmet išdeginama tūkstančiai hektarų sausos pernykštės žolės. Degindami pernykštę žolę, žmonės mano, jog sudegusios žolės pelenais bus tręšiama dirva, tačiau yra atvirkščiai – gamtai daroma didelė žala. Situacija nesikeičia ir šiemet: ugniagesiai skaičiuoja dešimtis kiekvieną dieną kylančių žolės gaisrų ir kol kas nėra jokių efektyvių priemonių, kurios padėtų suvaldyti padegėjus. Nebūna tokių metų, kad ugnis iš deginamų laukų nepersimestų į miškus. Nors kai kurie ugniagesiai šiuos gaisrus priskiria menkaverčiams gaisrams, tačiau gamtai kasmet padaroma milžiniška žala. Žūva tūkstančiai įvairiausių, nuo liepsnų negalinčių pabėgti gyvūnų. Nebūna tokių metų, kad ugnis iš deginamų laukų nepersimestų į miškus. Užsiliepsnojęs miškas ne tik apsunkina ugnies gesinimą. Žala ...

Vytenis Andriukaitis. Koronavirusas: 10 dalykų, kuriuos turi žinoti Lietuva

Vytenis Andriukaitis. Koronavirusas: 10 dalykų, kuriuos turi žinoti Lietuva

COVID-19 atvejų statistika beveik 8 milijardams planetos žmonių šios dienos rytui – iš viso 723 594 nustatytų atvejų. Mirė 33 998 žmonės, o pasveikusiųjų – 151 824*. Pandemijos skaičiai valstybėse svyruoja ženkliai: nuo pavienių atvejų – iki bendruomenes apėmusių kylančių užsikrėtimo bangų. Pagal nustatytus atvejus, daugiausia atvejų JAV – 142 735, po to seka Italija (97 689), Kinija (81 470), Ispanija (80 110), Vokietija (62 435). Mirčių skaičius didžiausias Italijoje (10 779), Vokietijoje – 541 mirtys. Statistika sausa, neįtraukianti ir nenustatytų atvejų, kurie leidžia manyti, jog užsikrėtusiųjų yra daugiau pasaulyje nei dabartinis 0,5 mln. žmonių skaičius. Nereikia manyti, kad tai – kažkokia Dievo rykštė, pranašaujanti pasaulio pabaigą. Ir nereikia gąsdintis, kai kasdien skelbiama statistika vien tik apie COVID-19. Ji skelbiama turint tik vienintelį tikslą – ...

Linas Jonauskas. Raginimas nedelsiant stiprinti aplinkosaugininkų darbą

Linas Jonauskas. Raginimas nedelsiant stiprinti aplinkosaugininkų darbą

Policija praneša, kad įvedus karantiną Lietuvoje sumažėjo kai kurių nusikaltimų, avarijų ir juose nukentėjusių asmenų skaičius. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Nusikaltimai persikelia į elektroninę erdvę ar keičiasi jų pobūdis. Vagiams tikru masalu tampa nuošaliau esančios tuščios žmonių sodybos ir sodai. O kas keičiasi aplinkosaugoje? Ar teršėjai, brakonieriai ir kitokio plauko gamtos niokotojai užsidarė karantine? Panašu, kad ne. Po kilusių aplinkosaugos skandalų „Ekologistikoje“ ir „Grigeo Klaipėda“, sisteminės korupcijos apraizgyta, per pastaruosius tris metus žlugdyta aplinkosaugos sistema iš esmės nepasikeitė. Kiek rimtesnį žingsnį žengė tik Seimas, padidinęs baudas teršėjams, bet gerų darbų sąrašas baigtinis. Aplinkos ministras, kratydamasis politinės atsakomybės, kaltę dėl susidariusios padėties permetinėja Aplinkos apsaugos departamento direktoriui Va ...

Dovilė Šakalienė. COVID-19 Pandemija: baziniai išgyvenimo įgūdžiai

Dovilė Šakalienė. COVID-19 Pandemija: baziniai išgyvenimo įgūdžiai

Koronaviruso pandemija ne tiek – ir ne tik – iššūkis sveikatos apsaugai, ekonomikai, politiniams procesams ir žmogaus teisių apsaugai, kiek iššūkis socialiniam stabilumui ir gerovei. Ne krizė – kol kas, bet iššūkis – beprecedentis. Net mūsų šaltasis finansų ministras apie COVID-19 pandemiją pareiškė, kad „su tokio pobūdžio grėsme susiduriame pirmą kartą, tad ir atsakas turi būti istorinis“. Cituoju būtent finansų ministrą, nes didele dalimi jo rankose ta istorinio atsako piniginė. Apie jos atvėrimą verslo, ekonomikos stabilumo, prekių ir pinigų judėjimo užtikrinimui pasisakė ir pasisakys šios srities specialistai. Nei aš, nei jūs nevaldome tos piniginės. Ir sprendimai, KADA pirkti reagentus bei respiratorius, ne tik ne mūsų rankose, bet, kaip paaiškėjo šią savaitę, net ir ne mūsų žiniai (mes gi piliečiai be specialiųjų žinių). Tačiau matydama didžiausia mūsų vals ...

Dovilė Šakalienė. Dovana Kovo 8-ajai: 9 iš 10 netiki lyčių lygybe

Dovilė Šakalienė. Dovana Kovo 8-ajai: 9 iš 10 netiki lyčių lygybe

Pirmasis pasaulinis su lytimi susijusių socialinių normų indeksas atskleidė, kad beveik 90 proc. žmonių turi išankstinių nuostatų, nukreiptų prieš lygias moterų teises. 91 proc. vyrų ir 86 proc. moterų turi bent vieną neigiamą nuostatą moterų atžvilgiu politikos, ekonomikos, švietimo, smurto ar reprodukcinių teisių srityse. Jungtinių Tautų mokslininkai išnagrinėjo 75 pasaulio šalių duomenis, apimančius 80% pasaulio populiacijos. Daugiau nei pusė neabejoja, kad vyrai geresni politikai, beveik pusė laiko vyrus geresniais vadovais versle, o trečdalis tiki, kad vyras turi teisę mušti žmoną. Mes visi žinome, kad gyvename vyrų valdomame pasaulyje, bet ši ataskaita atskleidžia kokie šokiruojantys yra skaičiai. Elgesį lemia nuostatos – o nuostatos yra žiaurios. Politikoje, ekonomikoje, švietime ir užtikrinant fizinį saugumą moterys vis dar laikomos žemesnės rūšies būtybėmi ...

Close