Vilniaus miesto skyrius 
Balandžio 22 dieną Vilniaus socialdemokratai rinksis į ataskaitinė-rinkiminę konferenciją. Konferencijos metu bus renkamas skyriaus pirmininkas, taryba, nariai deleguojami į skyriaus bei partinius valdymo ir kontrolės organus. Socialdemokratai į ataskaitinius – rinkiminius susirinkimus renkasi kas dvejus metus. Šių susirinkimų metų yra pristatomos veiklos ataskaitos, renkami ar perrenkami valdymo ir kontrolės organai. Šių metų ataskaitinė rinkiminė konferencija vyks LRS lankytojų centre. ...
Ketvirtadienį posėdžiavusi Vilniaus socialdemokratų taryba nusprendė nepriimti iš konservatorių gauto kvietimo pradėti derybas dėl valdančiosios koalicijos Vilniuje. Toks sprendimas, kaip teikia partijos atstovai, yra priimtas vadovaujantis ideologiniais skirtumais tarp socialdemokratų ir valdančiąją ašį sudarančių partijų. „Dėkojame naujai išrinktam merui už jo kvietimą, tačiau esame įsitikinę, kad savo balsą už socialdemokratus atidavę vilniečiai tikisi tikros kairės alternatyvos ir atstovavimo visiems miestiečiams. Mes negalime eiti į tokią koaliciją, kurioje reikėtų užsimerkti ir ignoruoti kitų politinių jėgų bandymus toliau privatizuoti viešąsias paslaugas bei toliau tęsti aštuonerius metus vykdytą ydingą politiką“, – teigė socialdemokratų Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis. Socialdemokratai Vilniaus taryboje planuoja būti opozicija i ...
Kovo 5 įvyko merų ir savivaldybių tarybų rinkimai, kuriuose Vilniaus socialdemokratai surinko 6,18 procentų balsų ir laimėjo keturis mandatus Vilniaus miesto taryboje. Viso Vilniaus taryboje darbuosis šešių politinių partijų atstovai. Kandidatų į Vilniaus miesto tarybą sąrašas surinko 13 811 rinkėjų balsų, taip laimėdami keturis mandatus. Vilniaus socialdemokratus naujojoje taryboje atstovaus Saulius Čaplinskas, Juozas Olekas jaunesnysis, Povilas Pinelis ir Remigijus Motuzas. Socialdemokratų kandidatė į merus Rasa Budbergytė gavo 2,51 proc. Vilniaus gyventojų palaikymą ir į antrąjį merų rinkimų turą nepateko. Socialdemokratai į Vilniaus miesto tarybą grįžta po ketverių metų pertraukos, nes 2019 metais socialdemokratams mandatų taryboje iškovoti nepavyko. Tuomet G.Palucko vedamas sąrašas surinkęs 3,83 proc. rinkėjų balsų neperžengė 4 procentų, reikalingų man ...
Atsisveikindamas su Vilniaus mero postu, Remigijus Šimašius su savo komanda mėgina atlikti paskutinį reveransą nekilnojamojo turto verslo vystytojams ir įteikti jiems dovaną, – iš esmės pakeistą Šiaurinės gatvės projektą. Anksčiau planuota kaip tranzitinė gatvė, turėjusi padėti sumažinti automobilių srautus mikrorajonuose, naujajame projekte Šiaurinė gatvė pavirto į verslo projektą, kuriuo siūloma už vilniečių pinigus sukurti tolimesniam nekilnojamojo turto vystytojų verslui reikalingą infrastruktūrą. Anksčiau planuota kaip kelių lygių tranzitinė gatvė, kurios dalis turėjo eiti žemiau gyvenamųjų mikrorajonų, o sankryžos būtų apvažiuojamos estakadomis, Šiaurinė gatvė turėjo reikšmingai sumažinti automobilių srautą mikrorajonuose ir mažinti transporto spūstis. Deja, likus vos keliems mėnesiams iki šios Vilniaus valdžios kadencijos pabaigos paaiškėjo, kad projektas ...
Žiemiški orai ir kalendorius Lietuvai skelbia artėjančias Šv. Kalėdas, kurias dauguma mūsų su šeimomis, draugais ir artimaisiais pasitiks prie papuoštų eglučių ir šventinių stalų. Apmaudu, bet daugelio mūsų stalas bus skurdesnis nei pernai ar užpernai. Dar nežinome galutinių 2023 metų rezultatų, bet Lietuvos statistikos departamentas jau paskelbė, kad „realusis darbo užmokestis 2022 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2021 m. trečiuoju ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 9,3 proc.: viešajame sektoriuje buvo 11,3 procento mažesnis, privačiajame – 8,3 procento“. Prieš metus valdantieji žadėjo, kad algoms augant sparčiau nei kainoms, žmonių gyvenimas Lietuvoje gerės. Sunku pasakyti, ar prognozuodami mažesnę nei 5 procentų metinę infliaciją, jie klydo ar melavo, bet faktas, kad kainos, 2022 augančios daugiau nei 20 procentų, – šiurpina. Tai yra 4 kartus daugiau, nei prie ...
Pastarosiomis savaitėmis Lietuva visai ne savo noru buvo įtraukta į konservatorių ir Mykolo Majausko išsiskyrimo dramą su visais šiam žanrui būdingais elementais. Drąsa nesutikti, ginčai, pykčiai, nusivylimas, išdavystė, žiaurumas ir susidorojimas, kol galiausiai buvo prieita prie gan logiško tokiam scenarijui finalo – Mykolas Majauskas, vis kartodamas, koks jis nepriklausomas ir savarankiškas žmonių atstovas, praneša apie savo pasiryžimą kandidatuoti į Vilniaus merus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Mykolo Majausko sprendimas yra žmogaus, su kuriuo buvo politiškai susidorota, kerštas ar tiesos paieškos. Bet, kaip mėgdavo sakyti kita konservatorė Rasa Juknevičienė, – kas galėtų paneigti, kad..? Kad visa ši Mykolo atsiskyrimo drama tėra tik gerai konservatorių surežisuotas ir suvaidintas spektaklis? Pradėkime nuo to, kad viešai perdėtai demonstruojamam konservator ...
Vilnius išsiskiria iš kitų Europos miestų ne tik savo žalumu, atvirumu, kultūros prisotintomis erdvėmis, bet taip pat ir nežabota būsto rinka. Štai, norintiems išsinuomoti vieno kambario butą, tenka pakloti apie 600 eurų. Pridėkite dar komunalinius mokesčius ir gausite sumą, prilygstančią minimaliai algai. Laukinė Vilniaus būsto rinka – vienas iš skaudžiausių sostinės pūlinių, o joje vykstantys procesai tiesiog šokiruoja. Tačiau yra, kaip yra: būsto kainos stratosferoje, diduma nuomos sutarčių – šešėlyje, nekilnojamojo turto (NT) objektai statomi ne žmonių apgyvendinimui, o investicinių portfelių išplėtimui, o savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ muša „dinderį“ – geba tik lopyti šią krizę kompensacijomis. Nejučia pagalvoji: būtų legendinis krivis Lizdeika žinojęs, kokie dyvai dėsis Vilniaus NT rinkoje po 500 metų, veikiausiai būtų apie Gedimino sapną pratylė ...