Europos kairiųjų lyderiai: iliuzijos Europoje baigėsi, metas atsitokėti ir Lietuvai

Europos kairiųjų lyderiai: iliuzijos Europoje baigėsi, metas atsitokėti ir Lietuvai

Lietuvoje, panašu, dar tikima, kad politinė demokratija įmanoma išvengiant rinkos ir kapitalo priežiūros bei reguliavimo. Europa savo klaidas jau suprato: susitaikyti su laisvąją rinka tokia, kokia yra, negalima. Dėl to sutarė Vilniuje vykusio Tarptautinio socialdemokratijos forumo dalyviai. Socialdemokratijos DNR nekinta Nors pasigirsta abejonių, ar socialdemokratija apskritai turi ateitį, kairiųjų vertybės kintančiame pasaulyje – kaip niekad aktualios, forume sakė Maria João Rodrigues, Socialistų ir demokratų frakcijos Europos Parlamente vicepirmininkė. Ji priminė, kad socialdemokratijos DRN – aiškūs, nekintantys dalykai. „Socialdemokratai – už laisvę. Tačiau tam, kad laisvė būtų prieinama visiems, reikia užtikrinti lygybę. Tam, kad užtikrintume lygybę, reikia subalansuoti visą sistemą taip, kad ji būtų teisinga. Jei susitaikysime su tokia laisvąja rinka, kokia ...

J. Sabatausko parengtos pataisos skinasi kelią Seime

J. Sabatausko parengtos pataisos skinasi kelią Seime

Po svarstymo Seimas pritarė Juliaus Sabatausko siūlytoms Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama sudaryti galimybę kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą. Svarstomu projektu siūloma nustatyti, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo ar kito Seimo akto, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės akto, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves. Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, šio kreipimosi sąlyga – asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. „Konstitucinio Teismo sprendimo teisinės pasekmės – byloje pagal asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar ...

Socialdemokratai priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos gynybos

Socialdemokratai priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos gynybos

Valstybė, vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, krašto apsaugai kasmet privalo skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) įsipareigoja siekti Europos Sąjungos (ES) vidurkio finansuojant socialinės, sveikatos apsaugos, kultūros ir švietimo sritis. Apie tai kalbama šeštadienį LSDP tarybos priimtoje rezoliucijoje dėl Lietuvos saugumo ir gynybos. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad LSDP nacionalinį saugumą ir gynybą bei taikos išsaugojimą laiko šalies pamatine vertybe, kad prisiimti įsipareigojimai NATO – būtini, kad LSDP atsižvelgia į grėsmes, įvardintas „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime 2018“. „Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo. Saugumas yra galia ir valia priešintis. Iš 14 Nacionalinės saugumo strategijos punktų, kuriose aptariamos grėsmės Lietuvai, tik 5 – karinės. ...

G. Paluckas: galimybių nelygybė skiria Lietuvą į dvi dalis

G. Paluckas: galimybių nelygybė skiria Lietuvą į dvi dalis

Regionai nuskurdo, nes ligšiolė valdžia viską matavo vien ekonomine nauda: apsimoka tai ar ne? Miestų ir miestelių aikštės, keliai sutvarkyti, tik žmonių, galinčių dirbti ir užsidirbti, mažėja. Nors vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje kaimo vietovėse gyvena daugiau negu pusė visų gyventojų, yra Lietuva. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad Lietuvai reikia galvoti apie tikrą regionų politiką, apie didesnį savivaldybių savarankiškumą, galių ir įgaliojimų suteikimą, apie darbo vietų kūrimą. Metas nustoti kalbėti apie pinigų efektyvumą ir pradėti galvoti apie vienodas visų Lietuvos žmonių teises į galimybes. – Politikai įvairiuose kontekstuose yra pamėgę Lietuvą suskirstyti į dvi. Vieni tokia retorika palydi pajamų nelygybės statistiką, kiti – kalbėdami apie emigraciją, treti – apie didžiųjų miestų ir regionų atsk ...

Socialdemokratai: ekonominė gerovė turėtų būti skiriama ne tik karinės galios didinimui, bet ir socialinių problemų sprendimui

Socialdemokratai: ekonominė gerovė turėtų būti skiriama ne tik karinės galios didinimui, bet ir socialinių problemų sprendimui

Visuomenės sukurta ekonominė gerovė turėtų būti skiriama ne tik karinės galios didinimui, bet ir socialinių problemų sprendimui, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. LSDP atstovai įsitikinę, kad valios priešintis neturinčių piliečių modernūs ginklai neišgelbės. „Parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl išlaidų gynybai, tačiau juk vis dar turime galiojantį susitarimą nuo 2014 m., kurį pasirašė LSDP. Jis yra aktualus, nepasenęs ir galios iki 2020 m.“, - Seime žurnalistams sakė G. Paluckas. Socialdemokratas pasiūlė pažiūrėti į estus, kurie, anot politiko, išlaidų gynybai didinti daugiau 2 proc. neketina. Tuo tarpu Lietuvos politikai, užuot kovoję su emigracija ir ją sąlygojančiomis socialinėmis problemomis, nori išlaidauti.  „Mes norime, kad mūsų piliečiai turėtų valios priešintis, pasitikėtų savo valstybe ir jos teikiamomis pa ...

Antstoliai suinteresuoti savo uždarbiu ar skolų išieškojimu?

Antstoliai suinteresuoti savo uždarbiu ar skolų išieškojimu?

30 milijonų eurų sumokama per metus antstoliams vien už skolų išieškojimą. Pusė šios sumos deklaruojama kaip išieškojimo išlaidos, kita pusė lieka antstoliams kaip pelnas. Neretai skolininkai mokėdami antstoliams tiesiog neišgali grąžinti pačios skolos. „Lietuvoje 300 tūkstančių žmonių turi skolų. Mane pasiekia daugybė skundų ir istorijų, kuomet antstolio veiksmai įtraukia žmones į situaciją be išeities, o rasti teisybę yra labai sudėtinga. Skolininkai su manimi pasidalina antstolių vykdymo išlaidų apskaičiavimais, kurie sveiku protu sunkiai suvokiami. Pvz. kaip stebuklingai iš 40 eurų skolos, pridėjus antstoliams ranką ji virsta į kelių šimtų skolą. Dažni skundai ir apie antstolių piktnaudžiavimą bei psichologinį smurtą, tad kalbėti ir ieškoti būdo kaip išsiieškoti skolas nesužlugdant skolininkų yra būtina“ – sakė Seime spaudos konferenciją surengusi socialdemokra ...

Mykolas Biržiška. Primirštas Lietuvos herojus

Mykolas Biržiška. Primirštas Lietuvos herojus

1962 rugpjūčio 24 diena, Los Andželas. Mykolo Biržiškos 80 metų jubiliejus. Nepriklausomybės akto signataras, po trumpos pertraukėlės, grįžo į savo darbo kabinetą ir sukniubo. Tos pačios dienos vakare jo gyvybė užgeso. Taip anapilin išėjo 16-asis nepriklausomybės akto signataras. Nepaisant jo indėlio į Lietuvos valstybės kūrimą, M. Biržiškos atminimas yra palengva pamirštamas. Taip, signataro vardu yra pavadinta mokykla Vilniuje, Vytauto Didžiojo universitete yra Mykolo Biržiškos skaitykla, o Kauno Dainavos rajone yra Biržiškų gatvė. Tačiau šie atminimui skirti sprendimai buvo priimti prieš kelioliką metų ar netgi daugiau. Laikinas blykstelėjimas įvyko perlaidojant Biržiškų palaikus Vilniaus Rasų kapinėse. Nors perlaidojimo faktas yra labai svarbus Lietuvai ir įvykdo vieną iš paskutinių velionio norų – atgulti poilsio numylėto Vilniaus žemėje – po šio įvykio M. Bir ...

Close