Vilniaus miesto skyrius

Galima šį komentarą pavadinti ir „Kaip sąžiningos ir etiškos naujosios politikos era baigėsi dar neprasidėjusi“. Kerštas nėra demokratiškai rinktos valdžios prerogatyva. Taip, po ketverių metų karbauskininkų ir Co autoritarizmo ir savanaudiškumo valdžioje iš tikrųjų norisi jiems užvožti kaip reikiant. Tačiau naujajai valdančiajai daugumai atsisakius patvirtinti LVŽS atstovę į Seimo pirmininko pavaduotojo postą, vožtelėta buvo ir per žadėtą civilizuotą politinę kultūrą. Ramūnas Karbauskis, deja, teisus: spjauta ne į LVŽS, bet į juos rinkusius apie du šimtus tūkstančių rinkėjų. Naujoji liberalų sąjūdžio vadovė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, matyt, dar nesuprato, kokioje žaidimų aikštelėje ji žaidžia. Viena, kai esi atsakinga tik pati už save prie šachmatų lentos, ir visa kas kita – būti atsakinga prieš rinkėjus ir prieš visos Lietuvos elektoratą. Žais ...

Seime moterų bus šiek tiek daugiau: 38 iš 141, t.y. 27%. Į dabartinį Seimą buvo išrinkta 34 (21,3%). Turėsime daugiausia moterų per visą Nepriklausomybės laikotarpį, iki šiol daugiausia buvo išrinkta 2012 m. – 23,1%. Jeigu lygintume su Aukščiausiąja Taryba (1990 m., 10% moterų) ar 1992 m. rinkimais į Seimą (7,7%), tai padidėjimas žymus. Moterų procentai jau viršijo ketvirtadalį, tai yra pagaliau bus galima tikėtis, kad jų balsas bus išgirstas. Tačiau ar mus tenkina perspektyva būti tik išgirstomis? Manau, pradžiai mes norėtume trečdalio, kad galėtume paveikti sprendimus, o galutinis mūsų tikslas – 50/50. Panagrinėkime statistiką smulkiau, ji padės išsiaiškinti pokyčius. Partijų sąrašuose kandidačių buvo 33,6%, tarp jų iškeltų vienmandatėse apygardose – 26,6%. Daugiamandatėje sistemoje buvo išrinkta 30% moterų, o vienmandatėje – 24%. Daugiamandatė sistema palankesnė ...