G. Paluckas: miestas tiek sėkmingas, kiek jis sprendžia žmonių problemas

G. Paluckas: miestas tiek sėkmingas, kiek jis sprendžia žmonių problemas

Penktadienį  „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ dalyvavęs Vilniaus vicemeras, socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas džiaugėsi partiečių pasitikėjimu ir tuo, kad jo kandidatūra buvo iškelta į sostinės merus. G.Paluckas sakė, kad gali būti meru, turi patirties ir reikiamų savybių, bet reikia, kad ir žmonės tai matytų. Kaip pasakojo vicemeras, jo miesto vizija - paprasta. „Miestas tiek sėkmingas, kiek jis sprendžia žmonių problemas ir kiek sukuria galimybių“, - sakė G.Paluckas. Anot jo, problemų yra dėl darželių,  šluobuoja ir švietimo sistema, mat ne visi vaikai turi vienodas galimybes mokytis. „Mes apvaginėjame vaikus ir jų ateitį, visą tai pasimatys darbo rinkoje“, – kalbėjo kandidatas į merus ir pridūrė, kad sostinei atsisakius sprendimo statyti daugiau darželių, problema buvo išspręsta vėl lendant į tėvų pinigines, kurie privalo brangiai mokėti už privačius ...

Vytautas Plečkaitis. Mes visi mylime Ukrainą, bet nebūtinai jos oligarchus

Vytautas Plečkaitis. Mes visi mylime Ukrainą, bet nebūtinai jos oligarchus

Lietuva ir jos valdžia myli Ukrainą, padeda jai moraliai ir šiek tiek materialiai. Kiek apskritai gali padėti 2,8 mln tauta beveik dvidešimt kartų už ją didesnei, pati gaudama milijardines finansines injekcias iš Europos Sąjungos. Lietuviai su ukrainiečiais palaiko ryšius dar nuo Didžiojo kunigaikščio Gedimino ir jo įpėdinio Algirdo  laikų, kai lietuviai valdė Kijevą ir nemažą dalį jos vakarinių žmių. Šiandien Ukraina pagal plotą yra didesnė už Prancūziją, o pagal gyventojų skaičių gerokai pralenkia Lenkiją. Tiesa, Rusijos agresija Ukrainos plotą ir gyventojų skaičių šiek tiek sumažino. Tačiau solidarumas su Ukraina ypač Vidurio Rytų Europoje nuo to padidėjo Ukrainiečiai atsakydami į mūsų meilę ir rūpestį, taip pat myli mūsų šalį. Jie padeda mums spręsti dmografines problemas, pakeisdami mūsų išvykstančią į Vakarus darbo jėgą į ukrainietišką. Be jų, galbūt, net ba ...

Tomas Bilevičius. Ar į Lietuvą grįš Centrinė televizija?

Tomas Bilevičius. Ar į Lietuvą grįš Centrinė televizija?

Prabėgo pirmasis žurnalistikos studijų mėnuo ir sunku nereaguoti į teorijoje išgirstas, o dabar mūsų panosėje vykstančias realijas. Dar praėjusią savaitę žurnalistikos įvado paskaitoje dėstytojas pasakojo apie visuomeninio ir valstybinio transliuotojo skirtumus, apie stiprią ir silpną žiniasklaidą, apie jos modelius ir tendencijas. Neilgai trukus tą patį iš dėstytojo išgirdau ir stebint visuomeninį tranliuotoją, o bendrai matome kėsinimusis į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Kodėl rašau apie šiuos dalykus? Praėjusią savaitę pasirodė LR Seimo specialiosios komisijos (kurioje liko tik valstiečių atstovai) išvados, kuriomis siūloma keisti LRT struktūrą, LRT tarybos, kuri užtikrina sklandžią LRT veiklą, delegavimo tvarką ir išdygo siūlymai steigti LRT valdybą, kuri atliktų operatyvinius transliuotojo darbus. Šiuo metu Lietuvoje veikia mechanizmas, kuomet L ...

J. Sabatausko parengtos pataisos skinasi kelią Seime

J. Sabatausko parengtos pataisos skinasi kelią Seime

Po svarstymo Seimas pritarė Juliaus Sabatausko siūlytoms Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama sudaryti galimybę kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą. Svarstomu projektu siūloma nustatyti, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo ar kito Seimo akto, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės akto, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves. Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, šio kreipimosi sąlyga – asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. „Konstitucinio Teismo sprendimo teisinės pasekmės – byloje pagal asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar ...

Socialdemokratai į Vilniaus merus iškėlė Gintautą Palucką

Socialdemokratai į Vilniaus merus iškėlė Gintautą Palucką

Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyrius kandidatu į Vilniaus mero postą išrinko LSDP pirmininką Gintautą Palucką. Gintauto Palucko kandidatūrą slaptame balsavime palaikė absoliuti dauguma konferencijos dalyvių: 86 balsavo „už", 9  „prieš". Renkant kandidatą būsimuose tiesioginiuose Vilniaus mero rinkimuose 2019 metais, grupėse partiečiai kandidatais iškėlė Rasą Budbergytę, Marių Skarupską ir Gintautą Palucką.  R. Budbergytė ir M. Skarupskas savo kandidatūras atsiėmė. Nežiūrint to, kad liko tik vienas kandidatas, konferencijoje laikytasi Statuto reikalavimų ir  už Gintautą Palucką balsuota slaptu balsavimu. Kaip sakė LSDP vadovas, dabartinis miesto vicemeras, Vilnius yra nacionalinės politikos dalis. Pasak G. Palucko, jau dabar rikiuojasi politikos lyderių, pretenduojančių  į sostinės merus, eilė. „Vilniuje kairioji politika turi būti matoma ir ...

Konferencija. Apie lygias galimybes ir perspektyvas visiems vilniečiams

Konferencija. Apie lygias galimybes ir perspektyvas visiems vilniečiams

Šeštadienį Vilniaus miesto skyriaus konferencija patvirtino rinkimų programą,  nutarė kandidatu į šalies prezidento postą iškelti Vytenį Povilą Andriukaitį, reitingavo  atstovų į Europos Parlamentą sąrašą. Auksė Kontrimienė: matykime vienas kitame draugą Vilniaus socialdemokratų vadovė Auksė Kontrimienė pristatė Tarybos  ataskaitą, akcentuodama svarbiausius skyriaus įvykius ir veiklas per ataskaitinį laikotarpį. Kaip pabrėžė A. Kontrimienė, Vilniaus miesto skyrius šiuo metu vienija 1729 narius. Vyko tarybos ir prezidiumo posėdžiai, mokymai ir diskusijos,  susirinkimai poskyriuose ir grupėse, priimami sprendimai, aktyvi kultūrinė veikla. Detalią ataskaitą papildė nuotraukos, atspindinčios skyriaus veiklos dinamiką. A. Kontrimienė pažymėjo, kad per ataskaitinį laikotarpį beveik pavyko sutvarkyti struktūrą, neskaitlingas ir neaktyvias grupes jungiant vieną prie k ...

Socialdemokratai priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos gynybos

Socialdemokratai priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos gynybos

Valstybė, vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, krašto apsaugai kasmet privalo skirti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) įsipareigoja siekti Europos Sąjungos (ES) vidurkio finansuojant socialinės, sveikatos apsaugos, kultūros ir švietimo sritis. Apie tai kalbama šeštadienį LSDP tarybos priimtoje rezoliucijoje dėl Lietuvos saugumo ir gynybos. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad LSDP nacionalinį saugumą ir gynybą bei taikos išsaugojimą laiko šalies pamatine vertybe, kad prisiimti įsipareigojimai NATO – būtini, kad LSDP atsižvelgia į grėsmes, įvardintas „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime 2018“. „Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo. Saugumas yra galia ir valia priešintis. Iš 14 Nacionalinės saugumo strategijos punktų, kuriose aptariamos grėsmės Lietuvai, tik 5 – karinės. ...

Close