Tai klausimas, kurį norėtųsi man, medikei, išgirsti kur kas dažniau, ypač šiuo sunkiu metu. Kviečiu pasikalbėti retoriniu klausimu, kurį žino kiekvienas medikas ir kurį būtina transliuoti į visuomenę. Dirbu Vilniaus miesto Centro poliklinikoje. Kasdien vykstu į darbą viešuoju transportu, o po darbo einu į parduotuvę būtiniausių prekių. Prasidėjus pandemijai mano gyvenimo tradicijos ir rutina liko ta pati. Gali būti, kad kitų gyvenimai pasikeitė dramatiškai, tačiau rutinos išlaikymas, kuris uždarytiems savo namuose atrodo lyg pasilikimas tame tikrame gyvenime, man atrodo ne iki galo sąžiningas. Kiekvienas iš mūsų turime galimybę užsikrėsti, tačiau medikų padėtis yra kur kas pavojingesnė. Mus testuoja kas mėnesį, tačiau kasdien mes atsiduriame ypač pavojingose sąlygose. Skaudžiausia yra nežinomybė: ar neužkrėsim senjorų tėvų, mažamečių vaikų ar kaimynės, kuri vis ...
