Vilniaus socialdemokratai

„Oi, neverk, motušėle, kad jaunas sūnus eiks ginti brangiosios Tėvynės, kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus, lauks teismo dienos paskutinės“ – Blezdingos ansambliui pritariant dailią Naujalio dainą traukia Gytis ir Povilionienė. Imkim ir dirstelkim į netolimą praeitį: kaip Lietuvos sūnūs gynė Tėvynę, ir pamąstykime, ar gintų ją dabar? Į amžių glūdumą nebrisim: tuomet gynė  ir dar kaip gynė! Gynė karžygių būriai. Valstybė augo bei plėtėsi ir sumanių bei strategiškai mąstančių vadovų pastangomis. O kaip sekėsi mūsų kariams gintis praėjusiame amžiuje? Prastai ginkluoti Lietuvos savanoriai (bežemiai, kuriems už pergales kovose su bermontininkais, bolševikais ir želigovskininkais buvo pažadėta atriekti menką lopinėlį žemės), nebodami grūmėsi už savo šalį ir kurių pasiaukojimo bei drąsos dėka, vien Vasario 16-osios akto vargu ar būtų pakakę,  gimė tarpukario Lietuvo ...