Vilniaus socialdemokratai

Žalia Lietuva, klimatui neutrali ekonomika ir inovacijos, kurios leistų užtikrinti tvarią ir teisingą ekonominę tranziciją, kuriai didžiules pinigų sumas skiria Europos Sąjunga. Tokios užduotys turėtų tekti net kelioms naujoms Vyriausybėms ateityje. Šių didelių siekių priešakyje stovi Aplinkos ministerija, kurios vadovu norima skirti liberalą Simoną Gentvilą. Kalbame apie sritį, kurią drebina vienas skandalas po kito, kurią net pats dabartinis kandidatas į ministrus įvardija kaip užkastų interesų ministeriją. Tad koks tas naujojo ministro profilis ir ką jis žada? Žmogus iš Klaipėdos, arba, kaip sako „youtuberis“ Skirmantas Malinauskas, žmogus, suaugęs su Klaipėdos verslu. Tikras liberalas, kuris labai dažnai konkurencingumą ir verslo interesus laiko pagrindiniu prioritetu. Norėdamas nupiešti tikslesnį S. Gentvilo portretą, pateiksiu tris trumpas istorijas, kuri ...

Kovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas pirmasis karantinas. Nepaisant to, kad tuomet atvejų buvo nepalyginamai mažiau, žmonės ėmė vengti viešojo transporto, rinkosi likti namuose, o užsisakyti maisto iš prekybos centrų tapo tikru iššūkiu. Atsimenu, karantino metu einant atsiimti siuntinio iš paštomato, esančio prie Salomeikos, Vilniaus Senamiestis atrodė tuščias, lyg postapokaliptiniame filme. Nereikia būti prezidento ekspertų tarybos nariu, kad matytum: į antrąjį karantiną lietuviai žiūri kur kas mažiau rimtai. Kas nutiko? Juk užsikrėtimo atvejų daug daugiau ir vien jų skaičius lemia tai, kad COVID–19 virusas palietė kur kas didesnę visuomenės dalį. Tad ir skeptikai, susukę rimtą veidą, nebeklausia: „O tu ką nors asmeniškai pažįsti, kas serga?“ Todėl vis dažniau išgirstame, kad žmonėms atsibodo karantinas, jie nuo jo pavargo ir tiesiog stengiasi gyventi „normal ...

Rugsėjo pradžioje didžiulio žmonių susidomėjimo ir įsiūčio sulaukęs nelegalių šunų veisyklų skandalas, kaip ir daugelis panašaus pobūdžio sujudimų, deja, turėjo savo galiojimo laiką Nors tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarybos (VMVT) nekompetencija, ypač „Laisvės TV“ dėka, pakliuvo po padidinamuoju stiklu, o baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pataisų projektas tapo ne tik keleto gyvūnų teisių aktyvistų Seime, tačiau ir visos visuomenės rūpesčiu. Deja, masinis šurmulys, kaip ir visi masiniai šurmuliai, nutilo vos po poros savaičių. Seimo rudens sesijoje proveržių šiuo klausimu taip pat neįvyko. Ko galime laukti iš naujosios valdžios? Ingridai Šimonytei pateikus kandidatų į ministrus sąrašą, gyvūnų teisėmis ir aplinkosauga besidomintys žmonės nukreipė žvilgsnius į Aplinkos apsaugos ir Žemės ūkio (kuriai yra pavaldi VMVT) ministerijas. Kandidato/-ės į ...

Galima šį komentarą pavadinti ir „Kaip sąžiningos ir etiškos naujosios politikos era baigėsi dar neprasidėjusi“. Kerštas nėra demokratiškai rinktos valdžios prerogatyva. Taip, po ketverių metų karbauskininkų ir Co autoritarizmo ir savanaudiškumo valdžioje iš tikrųjų norisi jiems užvožti kaip reikiant. Tačiau naujajai valdančiajai daugumai atsisakius patvirtinti LVŽS atstovę į Seimo pirmininko pavaduotojo postą, vožtelėta buvo ir per žadėtą civilizuotą politinę kultūrą. Ramūnas Karbauskis, deja, teisus: spjauta ne į LVŽS, bet į juos rinkusius apie du šimtus tūkstančių rinkėjų. Naujoji liberalų sąjūdžio vadovė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, matyt, dar nesuprato, kokioje žaidimų aikštelėje ji žaidžia. Viena, kai esi atsakinga tik pati už save prie šachmatų lentos, ir visa kas kita – būti atsakinga prieš rinkėjus ir prieš visos Lietuvos elektoratą. Žais ...

Seime moterų bus šiek tiek daugiau: 38 iš 141, t.y. 27%. Į dabartinį Seimą buvo išrinkta 34 (21,3%). Turėsime daugiausia moterų per visą Nepriklausomybės laikotarpį, iki šiol daugiausia buvo išrinkta 2012 m. – 23,1%. Jeigu lygintume su Aukščiausiąja Taryba (1990 m., 10% moterų) ar 1992 m. rinkimais į Seimą (7,7%), tai padidėjimas žymus. Moterų procentai jau viršijo ketvirtadalį, tai yra pagaliau bus galima tikėtis, kad jų balsas bus išgirstas. Tačiau ar mus tenkina perspektyva būti tik išgirstomis? Manau, pradžiai mes norėtume trečdalio, kad galėtume paveikti sprendimus, o galutinis mūsų tikslas – 50/50. Panagrinėkime statistiką smulkiau, ji padės išsiaiškinti pokyčius. Partijų sąrašuose kandidačių buvo 33,6%, tarp jų iškeltų vienmandatėse apygardose – 26,6%. Daugiamandatėje sistemoje buvo išrinkta 30% moterų, o vienmandatėje – 24%. Daugiamandatė sistema palankesnė ...