Klasika tapęs vieno Seimo nario pasakymas: „Kam man skaityti tą dokumentą, aš gi per radiją girdėjau“. Būtent taip rimtais veidais diskutuoja dalis įstatymų leidėjų, išsako „argumentuotą“ poziciją ir skleidžia ją kaip vienintelę tiesą, balsuoja, priima ir atmeta teisės aktus. Tada prideda vieną pagrindinių ir mėgstamiausių vergvaldžių metodų – baimę, ir Voilà – turi prieš ką kariauti su vėjo malūnais, užsitikrina ištikimą elektoratą ir veiksmų planą. Kam išradinėti dviratį, generuoti idėjas, jei paprasčiau pasitelkti kelis tūkstančius metų tobulintą baimių politiką. Harmonijoje su savimi ir aplinkiniais gyvenantis žmogus sunkiai valdomas ir nepatogus. (tą modelį pamėgęs ir didysis kaimynas – piliečiai tiek šventai tiki transliuojama „tiesa“, kad pasiruošę badauti ir tyliai laidoti šeimos narius vardan To). Paklausite, ko gi bijoma ir kuo gąsdina mus šiandien? ...
