Vaida Baranovė. Lietuva yra labiausiai klimato kaitos paveikta Europos šalis

Vaida Baranovė. Lietuva yra labiausiai klimato kaitos paveikta Europos šalis

Mokslininkų teigimu, mes, Žemės planetos gyventojai, turime dvigubai sumažinti anglies dvideginio išmetimą. Jei to nepadarysime, temperatūrai pakilus dar 1,5°C, susidursime su tragiškomis pasekmėmis: didžiuliais potvyniais, visa naikinančiais gaisrais, iki tol nematytų apimčių klimato migracija, tūkstančių floros ir faunos rūšių išnykimu. Klimato krizės suvaldymas yra ir privalo būti visų mūsų prioritetas. Mokslinių tyrimų duomenimis, Lietuva jau dabar yra viena labiausiai klimato kaitos paveiktų Europos valstybių: jūros lygis mūsų šalyje pakyla po ~5mm per metus, netenkame Lietuvai būdingos augalijos. Paprastasis uosis jau dabar laikomas išnykusiu. Prieš 9-erius metus pradėjau nuo savęs, tapau vegetare, prieš trejus - vegane. Abu su vyru stengiamės maksimaliai sumažinti vartojimą, vengiame plastiko, rūšiuojame atliekas, kompostuojame. Tačiau to nepakanka. Aš einu ...

Rasa Budbergytė. Privalu, kad pensijos taptų viena iš svarbiausių būsimos vyriausybės užduočių

Rasa Budbergytė. Privalu, kad pensijos taptų viena iš svarbiausių būsimos vyriausybės užduočių

Senjorų padėtis Lietuvoje yra moraliai nepateisinama. Visą gyvenimą dirbę ir šiandieninę Lietuvą sukūrę žmonės palikti gyventi nepritekliuje. Pagal senatvės pensijų gavėjų duomenis, daugybė žmonių gauna labai mažas pensijas, pavyzdžiui, 12 proc. (per 73 tūkst. žmonių) gauna mažesnę nei 250 eurų pensiją. Net 15 proc.  (beveik 100 tūkst. žmonių) pensijos „neperlipa“ 300 eurų. Daugiau nei 50 proc. žmonių pensijos tesiekia 300-400 eurų. Sumokėjus komunalinius mokesčius tenka skaičiuoti kiekvieną likusį eurą. Dar blogesnė šalies pensininkų padėtis, vertinant santykinio skurdo ir socialinės atskirties požiūriu. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kurie patiria skurdą ir socialinę riziką, yra net 42 proc. Tai didžiulis skaičius ir situacija kasmet blogėja. Giriamės, kad Lietuvoje auga gyvenimo trukmė, bet niekas neklausia, kaip užtikrinti, kad visi senjorai gautų galimybę gyve ...

Alfonsas Brazas. Milžiniškos nuomos kainos. Ką daryti?

Alfonsas Brazas. Milžiniškos nuomos kainos. Ką daryti?

Daugeliui žmonių prieinamas būstas Vilniuje yra didelis galvos skausmas. Tai ypač aktualu jaunoms šeimoms bei šeimoms, kurių pajamos mažos. Būsto nuomos ar paskolos būstui mokėjimas dažnai sudaro didžiausią  dalį visų namų ūkio išlaidų. Šeimos, kurių pajamos mažesnės negu 925 eurai/mėn, gali pretenduoti į socialinį būstą. Norint jį gauti, eilėje tenka laukti metų metus, nes socialinio būsto fondas mažas. Šiuo metu Vilniuje soc. būsto laukia virš 1,8 tūkst. žmonių. Pastaruoju metu šeimoms, jeigu jų pajamos mažesnės negu 1240 eurų/mėn, yra skiriama būsto nuomos dalies kompensacija (dabar ji sudaro net 92,42 eurų/mėn. šeimos nariui). Tačiau būstas turi būti išsinuomotas legaliai, sudarant būsto nuomos sutartį, (ko daryti dažnas nuomotojas nesutinka). Būtina imtis priemonių, kurios galėtų bent iš dalies suvaldyti nuomos ir būsto kainų kilimą. Išeitis – s ...

Linas Balsys. Atliekų tvarkymas yra viena kebliausių sričių

Linas Balsys. Atliekų tvarkymas yra viena kebliausių sričių

Manęs, kaip Seimo nario, dažnai klausia: „Kodėl aš, vienas gyvendamas trijų kambarių bute, moku už atliekų tvarkymą daugiau, nei mano kaimynai, dviese gyvenantys vieno kambario bute? Ar atliekų susidarymo kiekis tiesiogiai priklausomas nuo gyvenamojo ploto, už kurį dabar visi esame priversti mokėti? Nemanau. Dar blogiau, Vilniaus miesto savivaldybė, pataikaudama atliekų vežėjams, leido pakartotinai organizuoti konkursą dėl atliekų vežimo, kuriame žymiai išaugo jų paslaugos kainos. Vilniečiams atliekų išvežimas pabrango net 70 proc. Ne tik mokesčiai už atliekas, bet ir pačio atliekų verslo veikla kelia vis daugiau rūpesčių. Vilnius bet kada gali tapti ekologinės katastrofos vieta dėl čia veikiančių nesąžiningų atliekų tvarkytojų, kuriems išduoti leidimai veikti. Jų veikla prasilenkia ne tik su etika, bet ir įstatymais. Atliekų tvarkytojai, įsikūrę šalia gyvenamųjų n ...

Liutauras Gudžinskas: siūlome taikios, telkiančios kultūros politikos idėją

Liutauras Gudžinskas: siūlome taikios, telkiančios kultūros politikos idėją

Kolega Mažvydas Jastramskis pasakė, kad partijos stokoja idėjų. Iš dalies sutinku su tokiu pasakymu, ypač, kai tokios solidžios partijos kaip TS-LKD bemaž sugalvoja vykdyti  „normalią politiką“. Esame pasiryžę rimčiau atremti šiuos ne pirmą dešimtmetį girdimus politologų priekaištus partijų atžvilgiu. Greitu laiku paskelbsime ir pristatysime LSDP programą. Teko prisidėti prie jos, tad leisiu sau pagarsinti vieną idėją iš programos projekto. Pasaulyje aidi „kultūros karų“ aidai. Kuo toliau, tuo labiau juos galima išgirsti JAV prezidento Donaldo Trumpo ir kitų dešiniųjų populistų politikų pasisakymuose. Stiprėja jie ir pas mus. Štai vienos partijos atstovai išberia smėlio Lukiškių aikštėje, o kitos nariai skundžia pirmuosius Vyriausiajai rinkimų komisijai. Tai tipiška dešiniųjų populistinė „skaldyk ir valdyk“ politika, kai užuot sprendus realias socialines ir ekonom ...

Po pokalbio su Švietimo, mokslo ir sporto ministru - klausimų daugiau negu atsakymų

Po pokalbio su Švietimo, mokslo ir sporto ministru – klausimų daugiau negu atsakymų

Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Rugsėjo 1-osios išvakarėse pakvietę švietimo, mokslo ir sporto ministrą paaiškinti, kodėl vėluojama ir kaip rengiamasi ugdymo procesui COVID-19 pandemijos sąlygomis, sako, kad po pokalbio su Algirdu Monkevičiumi klausimų daugiau negu atsakymų. „Po susitikimo tapo aišku, kad pačiai Rugsėjo 1-ajai, mokslo metų pradžiai pasirengta, o kas bus toliau – ministras nemažai kalbėjo, bet konkrečių atsakymų taip ir negavome – nei dėl saugumo užtikrinimo darželiuose bei mokyklose, nei dėl skaitmeninių priemonių, nei dėl lėšų joms įsigyti, nei skaitmeninio turinio. Man žinoma, kad kai kurios mokyklos gavo po penkis papildomus kompiuterius, o kaip mokytojai dirbs, jeigu reikės nuotolinio mokymo – vėlgi klausimas be atsakymo. Rekomendacijas dėl mokymo proceso organizavimo bent jau Vilniaus mokyklos gavo prieš savaitę, tačiau ministrui atr ...

Vaidas Navickas. Astravas – paminklas Lietuvos užsienio politikos nekompetencijai 

Vaidas Navickas. Astravas – paminklas Lietuvos užsienio politikos nekompetencijai 

Artėjant Astravo atomazgai – branduolinio kuro pakrovimui ir reaktoriaus paleidimui, – Lietuvos užsienio politikos karaliai ir Briuselio postų troškusios karalienės atrodo nuogi it Vilniaus pašonėje styrantys Astravo aušinimo bokštai. Po dešimtmečio badymosi pirštais, kaltinimų Tėvynės išdavyste ir politinių taškų rinkimo, mūsų užsienio politikos elito nekompetencija baigia virsti radioaktyviu kūnu. Jei Astravas iš tiesų buvo svarbiausias jų prioritetas, pasiektas rezultatas yra katastrofiškas. Sudalyvaukime paskutiniame lietuviško Astravo politinio teatro veiksme, sėkmės palinkėdami „Sąjūdžiui prieš Astravo AE“. Šis sąjūdis yra analogiškas sąjūdžiui prieš Titaniko nuskendimą, suorganizuotam laivui atsitrenkus į aisbergą. Jo kryptis aiški: dugnas. Tačiau leisiu sąjūdžio aktyvistui, buvusiam Lietuvos ambasadoriui Jungtinėse Valstijose Žygimantui Pavilioniui mane mal ...

Close